Taip trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto surengtuose klausymuose apie smurto mažinimą prieš vaikus teigė valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai.

Iš šeimos paimtus vaikus į globos įstaigas siūlyta talpinti tik kraštutiniu atveju, pirmiau ieškoti galimybių apgyvendinti pas giminaičius ar žmones, kurie pasirengę priimti globotinius.

„Nemušimo normos“ formulavimą siūlyta keisti formuluote, kad vaikai turi teisę būti auklėjami be smurto. Taip pat pabrėžta prevencinio darbo svarba.

R. Šimašiaus teigimu, kalbant apie vaiko paėmimą iš šeimos, būtini sisteminiai pakeitimai, kuriuose detalizuota, kaip atsakingos institucijos, dar prieš paimant iš šeimos vaiką, privalo dirbti su šeima ir kaip institucijos turi dirbti su šeima, po to, kai iš jos paimamas vaikas, kad jis galėtų sėkmingai į ją grįžti.

Taip pat siūloma išskirti du atvejus - kai gresia pavojus vaiko gyvybei ir kai pavojus vaiko gyvybei dabar negresia. Tuomet vaikas iš šeimos paimamas tik teismo sprendimu.

Nerimauja, kad konfiskuoti vaikai bus siūlomi per katalogus

Visuomeninių organizacijų atstovai nuogąstavo, kad tėvai bus priversti aiškintis dėl kiekvienos vaiko mėlynės, o informacija apie įvairius neva vaikų teisių pažeidimus šeimose guls į bylas, kurios taps pagrindu iš šeimų atimti vaikus, „kaip yra Norvegijoje“.

Pataisomis pasibaisėjusios mamos nerimavo, kad Lietuvoje bus konfiskuojamas brangiausias mūsų turtas - vaikai, kurie bus atiduodami visokiems „uabams“, kur bus „siūlomi kataloguose, pagal akių spalvą ir ūgį, kaip jau yra Europoje“.

Klausymuose skambėjo siūlymai parlamentarėms O.Valiukevičiūtei ir R.Šalaševičiūtei inicijuoti apkaltą už antivalstybinę veiklą.

Artimųjų neprivalo informuoti apie vaiko buvimo vietą

Savo ruožtu, R. Šalaševičiūtė pabrėžė, kad šioje srityje trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo.

"Vaiko paėmimas iš šeimos visuomet sukelia diskusijų. Tačiau šiuo metu vaiko paėmimo iš šeimos nereglamentuoja joks įstatymas. Čia (siūlomose pataisose - DELFI) nustatyti du skirtingi dalykai: planinė vaiko paėmimo iš šeimos tvarka ir skubus paėmimas", - sakė R. Šalaševičiūtė. Pasak jos, teisę paimti vaiką iš tėvų turėtų tik policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai.

Pasak R. Šalaševičiūtės, daugelyje Europos šalių iš tėvų vaikus paėmę pareigūnai jo artimųjų neprivalo informuoti apie vaiko buvimo vietą. Tačiau, kaip pabrėžė parlamentarė, siūlomose pataisose nuostata kitokia - artimieji galės žinoti, kur yra iš šeimos paimtas vaikas.

Socialinių reikalų ir darbo komitete visuomenėje daug diskusijų sukėlę klausimai bus svarstomi rudenį.

Tėvai negalės drausminti vaikų?

Kaip rašė DELFI, nagrinėti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektą, kuriuo būtų uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, Seimas ėmėsi balandį.

Nuostatą, kad bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas, o drausminti vaiko tėvai negalėtų naudodami fizines bausmes į įstatymą siūlė įrašyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.

Tuomet už pataisas balsavo 57 Seimo nariai, 7 pasisakė prieš, susilaikė 41 parlamentaras. Už pataisas balsavo didelė dalis socialdemokratų, liberalų, „tvarkiečių“, dalis Darbo partijos narių. Prieš pataisas balsavo arba susilaikė didesnė dalis konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.

Vėliau projektą nagrinėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai.

Įstatymo pataisomis smurtą prieš vaiką Seimo narė O. Valiukevičiūtė siūlo apibrėžti kaip visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes.

Siūloma nustatyti, kad teisėti vaiko atstovai už drausmės pažeidimus, vengimą atlikti pareigas gali jį atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką.

Dabar draudžia kankinimą, žiaurų elgesį ir žeminimą

Šiuo metu įstatymas leidžia tėvams ar globėjams vaiką drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.

Pataisas pateikusi O.Valiukevičiūtė pabrėžė, jog Lietuva 1995 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurioje minima valstybės pareiga imtis visų priemonių, kad kiekvienas vaikas būtų apgintas nuo įvairiausio pobūdžio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, taip pat ir nepriežiūros.

Pasak parlamentarių, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių komitetas yra ne kartą išreiškęs susirūpinimą, kad Lietuvoje paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams ir visuomenė tai toleruoja.

„Tenka pripažinti, kad dėmesys vaiko apsaugai nuo bet kokio smurto buvo fragmentiškas, apmaudu, kad mes Seime tarsi pasyviai pritariame visuomenės požiūriui, kad smurtas yra neišvengiama ir pati geriausia priemonė auklėti vaikus", - yra sakiusi O. Valiukevičiūtė.

Prieš pataisas pasisakę parlamentarai tvirtino, jog uždraudus fizines bausmes bus kišamasi į šeimos gyvenimą, o tokias pataisas vadino „šeimos griovimo įrankiu“.

Klausimą svarstė ir ankstesnis Seimas

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti bet kokio smurto prieš vaiką draudimą, O.Valiukevičiūtė buvo pateikusi ir anksčiau, tačiau praėjusios kadencijos Seimas jas atmetė.

Pataisos teikiamos siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių komiteto rekomendacijas. JTO rezoliucijoje siūloma iki 2009 metų uždrausti bet kokias fizines bausmes vaikams.

Bet kokios fizinės bausmės vaikams uždraustos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje.