Seniūno teigimu, pagrindinis tarnybų noras – kad šeimoje augantys vaikai lankytų mokyklą. Šeimoje šiuo metu auga trys vaikai, dar vieno šeima laukiasi. Vyriausiam berniukui – devyneri, netrukus švęs dešimtąjį gimtadienį. Iki šiol dėl mokyklų kaitos ir ugdymo įstaigose kylančių problemų, berniukas dar nėra baigęs pirmos klasės.
Paiešką policija po vaiko teisių tarnybos kreipimosi paskelbė sausio 18-ąją. Sausio 22-osios vakarą DELFI pasiekė šeimos laiškas, kuriame jie pasakoja savo istorijos pusę.
Vaiko teisių akiratyje šeima atsidūrė būtent dėl mokyklos nelankymo. Tik po specialistų įsikišimo vyriausias berniukas apskritai pradėjo lankyti mokyklą. Pirmą klasę berniukas pradėjo lankyti būdamas septynerių su puse, o prie bendraklasių prisijungė ne nuo rugsėjo, o tik įpusėjus mokslo metams.
Tačiau vos po kelių dienų motina sūnaus į mokyklą nebeleido, o įvairioms institucijoms pradėjo siuntinėti skundus dėl netinkamų sąlygų ir mokykloje esą patiriamo fizinio ir psichologinio smurto iš bendraamžių.
Šeimos netenkino situacija mokyklose
„Apie mus pasakyta, kad esame probleminiai, dėl ko? O dėl to, kad ginti savo vaikus pradėjome patys. Nors tai pradėjome daryti po to, kai vietoje pagalbos iš Molėtų vaikų teisių ir ministerijų sulaukėme persekiojimo, spaudimo, grasinimų, jog atims vaikus“, – laiške žiniasklaidai kalba moteris.
Laiške pasakoja, kad problemos pirmiausia kilo Joniškio mokykloje. „Per savaitę joje sugebėjo prieš vaiką panaudoti fizinį ir psichologinį smurtą, apnuodyti maistu. Iš vaiko tyčiojosi, vadindami durneliu. Aš tai pati girdėjau. O ko dar negirdėjau? – piktinosi mama. – Stumdė, tampė, kol galiausiai pastūmė taip, kad vaikas parkrito ir smarkiai susimušė.“
Mamos teigimu, problemų mokykloje kilo ir dėl to, kad jos vaikai – vegetarai. „Tuo metu vaikas nevalgė mėsos ir visi buvo apie tai įspėti, maisto buvo jam įdėta. Bet ten nusprendė, kad išėmus mėsą iš sriubos, ji taps vegetariška. Vaikui namuose pasidarė negera, išsiaiškinome, dėl ko“, – tvirtinama laiške.
Po kilusių problemų mama nusprendė vaikų nebevesti į mokyklą. „Pasiėmiau vaikus iš mokyklos, kreipėmės į Molėtų savivaldybės švietimo skyrių, kuriame protingu veidu pasakė, kad atliks tyrimą. Vaikų teisėse pasakė, kad jei nėra mėlynių, nėra ir problemos“, – laiške teigia mama.
Moteris teigia, kad po to į namus atvyko seniūnas, policijos ir vaiko teisių atstovai. Buvo sutarta, kad tėvai su atstovais susitiks mokykloje, ieškos sprendimo būdų. „Atėjo susitikimo diena, vyras nuvažiavo vienas, nes po jų apsilankymo mano sveikata pablogėjo. Vietoje aiškinimosi, vyrą mėgino pagauti, įrašinėjo diktofonu, – tvirtino mama. – Klausė: kodėl jūs taip nemylite savo sūnaus? Taip klausė žmogaus, kuris augina jį nuo pusės metukų, nes biologinis tėvas jį pamiršo. Kaip tokiu atevju reaguotumėte jūs? Vyras juos nusiuntė ir išvažiavo namo.“
Moters teigimu, po šio susitikimo mokykloje, į šeimos namus vėl atvyko specialistai.
„Supratome, kad pagalbos nesulauksime, kreipėmės į ministerijas, iš ten gavome laišką, kad tyrimas pradėtas ir baigtas, nieko nenustatė“, – teigiama laiške. Motina taip pat teigia, kad buvo reikalaujama vaikus leisti į mokyklą, nors tėvai tai daryti atsisakė.
Vėliau vaikai pradėjo lankyti kitą mokyklą, tačiau vaikai ir vėl skundėsi. „Vėl vaikų nusiskundimai, kojos abiejų mėlynos – tai dabar vadinasi žaidimais. Nuolat apipaišyti drabužiai, psichologinis spaudimas iš kitų vaikų, nes mes dėdavome vaikams maistą. Maistas skanesnis nei mokykloje, duodavome ir pinigų, kiti irgi taip norėtų“, – teigiama laiške.
Moteris teigia, kad po to, kai problemų kilo ir kitoje mokykloje, jie juos pasiėmė ir iš jos bei išvyko. „Giname savo vaikus. Net vilkai nepalieka savo vaikų likimo valiai, o mus nori priversti tai daryti. Susirinkome ir išvažiavome. Mes norime leisti savo vaikus į mokyklą, bet kaip tai padaryti, jeigu tie, kurie turėtų ginti, puola. Patys negina ir tėvams neleidžia“, – rašoma laiške.
Moteris šiuo metu laukiasi ketvirto vaiko, tačiau dėl paskelbtos paieškos, kaip ji pati teigia, bijo kreiptis į gydytojus. „Naktimis miegu po tris-keturias valandas. Nemanau, kad tai gerai vaikui“, – teigiama laiške.
Policijos pareigūnų ir vaiko teisių ieškoma moteris teigia, kad ir toliau gins savo vaikus. „Ginsime iki paskutinio. Važiuoja pas anytą, turinčią antrą neįgalumo grupę, dešimt žmonių tik dėl to, kad jiems pasirodė, kad mes ten gyvename. Vyrą gaudo ir mėgina padaryti nusikaltėliu, kai jis „plėšosi“ tarp šalių, kad uždirbtų pinigus, kad mums nieko netrūktų. Ar normalu iš jų pusės taip daryti? Gąsdina močiutę baudomis, jai juk negalima nervintis. Kur jų žmoniškumas? – rašoma laiške. – Pradėjau bijoti dėl savo šeimos saugumo.“
Laiške moteris tvirtina, kad jei neras problemų sprendimo būdo, ieškos būdų apsistoti kitoje šalyje. „Jei viskas taip ir toliau, prašysime politinio prieglobsčio kitoje šalyje, kur tėvams leidžiama rūpintis ir ginti savo vaikus“, – teigiama laiške.
Seniūnas: norime, kad vaikai tiesiog eitų į mokyklą
Joniškio seniūnas Rimantas Verbaitis DELFI teigė, kad puikiai pažįsta šeimą ir pridūrė, kad pats, dirbdamas mokykloje, mokino ir šeimos tėvą.
„Viskas buvo sprendžiama, viskas buvo daroma dėl vaikų. Problemų buvo su jais, su tėvais. Dėl vaikų problemų nebuvo“, – teigia seniūnas. Jo nuomone, mokyklą pradėjusiems vaikams reikėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos ir sąlygų, nes iki mokyklos buvo ugdomi namuose, darželio nelankė.
„Esu dirbęs mokykloje su pradinukais, patį (šeimos tėvą – DELFI) esu mokęs. Mes, mokytojai, atkreipdavome dėmesį, kad tie vaikai, kurie ateidavo iš darželio, kitaip įsijungdavo į mokymo procesą ir panašiai. O tie, kurie ateidavo iš namų, jiems reikėdavo adaptuotis. Priprasti reikėdavo prie vaikų, aplinkos ir panašiai, – teigė R. Verbaitis. – O šie vaikai atėjo iš namų.“
Mama laiške rašo, kad vaikai mokykloje patirdavo smurtą ir patyčias, tačiau seniūnas tai neigia. „Gal jiems taip atrodydavo. Bet mokykloje vaikai atlieka fizinius pratimus, žaidžia kvadratą, yra ugdymo pamokos. Neįsivaizduoju, kad kažkas per matematikos ar lietuvių pamokas prieš juos smurtaudavo“, – kalbėjo seniūnas.
Mama skundėsi ir maistu, kuris esą nebuvo vegetariškas, nors sūnus – vegetaras. „Tėvai – ne vegetarai, o vaikai – vegetarai. Bet mokykloje to nepasakė. Valgykla visus vaikus maitina normaliai, o jie sako, kad atseit nuodija vaikus (nuodijimu mama įvardijo atvejį, kai berniukui esą buvo duota sriubos, kuri buvo virta su mėsa, nors vaikas – vegetaras – DELFI). Kas juos nuodija?“ – kalbėjo R. Verbaitis.
Mokykla, kurią lankė šeimoje augantys vaikai, lanko apie septyniasdešimt vaikų. Tiesa, ją vaikai lankė trumpai. „Ėjo vaikai kelias dienas ar savaitę į mokyklą, tada tėvai užvertė skundais. Pirmiausia parašė, kad vaikus skriaudžia, kad juos muša. Rašė švietimo skyriui. Jie parašė visoms institucijoms, kur buvo galima parašyti skundus: ir ministerijai, ir švietimo skyriui, ir maisto tarnyboms, – vardijo seniūnas. – Kol tarnybos atvažiavo tikrinti skundo pagrįstumo, tie vaikai į mokyklą jau nėjo.“
Seniūnas teigė, kad skundėsi tik tėvai, pačius vaikus įvardija kaip žingeidžius ir teigia, kad jais šeimoje buvo pasirūpinta. „Nepastebėjome, kad juos (vaikus – DELFI) šeimoje kažkas skriaustų. Apie tai nėra jokių kalbų. Kai jie ėjo čia į mokyklą, tai juos tėvas pats atvažiuodavo pasiimti, nors mokyklos autobusas važiuodavo pro tuos namus, kur jie buvo deklaravę gyvenamąją vietą“, – teigė seniūnas.
Moteris laiške taip pat teigė, kad šeimos ieškantys pareigūnai ir vaiko teisių specialistai lankėsi ir anytos namuose, kurią esą gąsdino. Seniūnas patvirtino, kad toks vizitas buvo ir įvardijo, kad į namus moteris jų neįsileido, o pats šeimos tėvas nuo pareigūnų kartą bėgo iššokdamas pro langą.
„Atvažiavome, paklausėme jos (anytos – DELFI), bet niekas į namus neįsileido. O jis (šeimos tėvas – DELFI) laukais laksto nuo policijos per langą iššokęs ir policija pagavo. Jis per laukus bėgo, o policija per laukus važiavo ir gaudė, pagavo ir išsivežė. O motina į namus neįsileidžia, nebendradarbiauja“, – kalbėjo seniūnas.
Seniūno R. Verbaičio teigimu, viskas išsispręstų jei vaikai pradėtų eiti į mokyklą.
„Mes įtariame, kad jie specialiai slapstosi, kad vaikai neitų į mokyklą“, – įvardijo seniūnas.
Ministerija: skundas buvo gautas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė DELFI patvirtino, kad šeima į ministeriją kreipėsi, jų skundas buvo išnagrinėtas.
„Motina 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į ministeriją dėl sūnaus galimai patiriamo fizinio ir psichologinio smurto mokykloje ir dėl savivaldybės vaiko teisių darbuotojų apsilankymo, nes vaikas nelankė mokyklos. Kaip žinoma, tuo metu vaiko teisių sritis buvo savivaldybių kompetencija, todėl Molėtų rajono savivaldybės administracijai buvo išsiųstas raštas su prašymu ištirti skundą ir imtis priemonių situacijai išspręsti“, – teigia E. Samoškaitė.
Ji taip pat patvirtino, kad skundas buvo išnagrinėtas, buvo nuspręsta, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į bendrąjį ugdymą.
Į policiją dėl paieškos kreipėsi vaiko teisių specialistai
Sausio 18-ąją policija paskelbė, kad Utenos apskrities policija sulaukė Utenos apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus prašymo dėl 1982 metais gimusio vyro, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Kupiškio rajone, 1988 metais gimusios moters, kuri gyvenamąją vietą deklaravusi Latvijoje, bei jų nepilnamečių vaikų, gimusių 2009, 2011 ir 2017 metais. Vaikų gyvenamoji vieta taip pat deklaruota Latvijoje. Šeimos prašoma ieškoti kaip dingusios be žinios.
Naujausia žinoma faktinė gyvenamoji šeimos vieta buvo Molėtų rajone, Paprūdės kaime. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vaiko teisių apsaugos specialistai DELFI patvirtino, kad šeimoje dėl to, kad vaikai nelankė mokyklos, buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Tai reiškia, kad vaikai šeimoje gali augti, tačiau jiems reikalinga specialistų pagalba.