Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis pranešė atsistatydinantis iš pirmininko pozicijų, tuo metu šios partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sakė besidžiaugiantis rinkimais valstybės mastu ir sako, kad, kaip liberalas vertybine prasme, ypač džiaugiasi Liberalų sąjūdžio atsitiesimu.
„Šiaip valstybės mastu, žinote, nenusivylęs rinkimais. Gal tik socdemai per daug gavo. Prasėdėjo ketverius metus, galėjo ir mažiau gauti. Gal per daug valstiečiai gavo – jiems reikia duoti dabar suformuoti vyriausybę ir po metų jos nebus. O kad praėjo liberalai, aš džiaugiuosi. Aš pats, kaip liberalas, už liberalias idėjas. Jos vis tiek turi būti atstovaujamos nors kažkiek. Džiaugiuosi, kad pas konservatorius jaunas lyderis. Rinkimai valstybės mastu tai teisingi“, - nedaugiažodžiavo V. Uspaskichas.
Klausiamas apie Darbo partijos ateitį, europarlamentaras nebuvo linkęs jos nurašyti. Pasak pašnekovo, partija laimėjo 4,7 proc. balsų, tai reiškia, kad gaus valstybės finansavimą. Remiantis teisės aktais, į valstybės finansavimą pretenduojama, jei surenkama ne mažiau nei 3 proc. rinkėjų balsų.
V. Uspaskichas sako, kad Darbo partija gali persigrupuoti, suburti naują komandą ir toliau gyvuoti. Tiesa, jis atsisakė pasakyti, ar pats balsavo už Darbo partiją.
Klausiamas, gal pats ketina grįžti į partijos vadovo postą, V. Uspaskichas buvo konkretus: „Ne, ne aš nesiruošiu grįžti, aš gi ne vaikas“.
Paprašytas paanalizuoti, kodėl partiją ištiko nesėkmė, politikas minėjo, kad visa partija dirbo kas sau.
„Kiekvienas sau dirba. Nesugeba dirbti komandinio darbo ir tiek. Aš visus suburdavau, pas mane buvo viena komanda, aš neleidau taip baladotis, daryti savo rinkimų kampanijas, prie manęs pati partija darydavo rinkimų kampaniją, dirbdavo visa komanda“, - sako V. Uspaskichas.
„Dabar nebuvo nei normalios programos, nei ypatingos rinkimų kampanijos, nei pasireiškimų – nieko“, - teigia pašnekovas.
DELFI primena, kad pagal pirminius rinkimų rezultatus, Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (20 mandatų). Nedaug nuo jos atsiliko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (19 mandatų).
Socialdemokratai buvo treti su 13 mandatų. Dar 8 mandatus iškovojo Liberalų sąjūdis, 5 – „Tvarka ir teisingumas“, 5 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Lietuvos rinkimų sistema yra mišri: joje 70 Seimo narių išrenkama daugiamandatėje apgardoje ir 71 – vienmandatėse. Antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose bus po dviejų savaičių.