„Sistemos“ šaknys – akivaizdžios

Vladimiras Jevtušenkovas
Vladimiras Jevtušenkovas
© RIA/Scanpix

Taigi pradėti reikėtų nuo to, kas yra V.Jevtušenkovas ir kaip kūrėsi jo „Sistema“. Rusijoje daug kartų viešai kalbėta ir žiniasklaidoje skelbta, kad pats V.Jevtušenkovas buvo KGB agentas, slapyvardžiu „Jenakijev“. Taip pat teigta, kad iš pradžių jam skirta svarbiausia užduotis buvo tapti „ryšininku“ su J.Lužkovu, su kuriuo būsimasis oligarchas susipažino dar devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje. Tačiau informacijos apie paties V.Jevtušenkovo priklausymą KGB bent jau viešuose šaltiniuose negalima nei patvirtinti nei paneigti. Todėl ilgiau ties ja nesustokime.

Vis dėlto yra kitos viešos informacijos, kuri pakankamai iškalbingai apibūdina tai, kaip kūrėsi „Sistema“. Pavyzdžiui, jos informacine analitine ir saugos struktūra vadintai bendrovei „Region“ vadovavo buvęs Azerbaidžano KGB vadovas Vagifas Huseinovas ir SSRS KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas. Pati bendrovė „Region“ kai kurių autorių vadinta KGB ir GRU bastionu - kaip ir daugelio kitų tuomečių besikuriančių verslo imperijų analitinės-informacinės ir saugos struktūros.

Rusijos žiniasklaidoje buvo užuominų, kad V.Huseinovą V.Jevtušenkovui rekomendavo buvęs SSRS KGB vadovo V.Kriučkovo pirmasis pavaduotojas, penktosios KGB valdybos vadas Filipas Bobkovas. Beje, V.Huseinovas iki šiol vadovauja „Sistemos“ analitinių informacinių ir saugos struktūrų pagrindu sukurtam Strateginių vertinimų ir analizės institutui ir yra J.Primakovo galios struktūroms priskirtinos Užsienio ir gynybos politikos tarybos narys.

Kai kurie autoriai Rusijoje teigia, kad F.Bobkovas sugalvojo įtraukti V.Huseinovą į KGB kuriamas naujas struktūras posovietinėje Rusijoje dėl patirties asmeniškai su juo sprendžiant krizę kilusią dėl 1990 metų kruvinų įvykių Baku. Tuomet F.Bobkovas buvo nuvykęs į Baku ieškoti išeities iš padėties.

Tačiau tuomet į Baku kartu su F.Bobkovu buvo nuvykęs ir J.Primakovas. O V.Huseinovas savo atsiminimuose „Daugiau negu vienas gyvenimas“ gana nedviprasmiškai piešia vaizdą, kad kriziniuose posėdžiuose tarp atvykėlių iš Maskvos pirmu smuiku grojo ir įtakingiausias atrodė būtent J.Primakovas.

Tad galbūt pačiam J.Primakovui, o ne F.Bobkovui tuomet kažkuo taip įsiminė V.Huseinovas, kad jį nutarta įtraukti į savo kuriamas KGB pagrindu kuriamas struktūras?

Vladimiras Gusinskis
Vladimiras Gusinskis

Juo labiau, kad pats F.Bobkovas po 1991 metų pučo greitai įsitaisė kito oligarcho Vladimiro Gusinskio tuomet pradėtoje kurti verslo imperijoje „Most“. Tiesa, V.Gusinskis lyg tyčia visuomet irgi buvo siejamas su tuo pačiu Maskvos meru J.Lužkovu.

O štai, ką savo knygoje „Korporacija.Rusija ir KGB V.Putino laikais“ rašo istorikas Jurijus Felštinskis ir informacinio tyrimų centro „Panorama“ prezidentas Vladimiras Pribylovskis: „Kiekvienas oligarchas 1999-2000 metais turėjo solidų, laiko patikrintą specialiųjų tarnybų atstovą. O kiekvienas specialiųjų tarnybų atstovas – oligarchą.

Romanas Abramovičius, Borisas Berezovskis ir Anatolijus Čiubaisas turėjo pulkininką Vladimirą Putiną, FST direktorių. Vladimiras Gusinskis – pirmąjį SSRS KGB vadovo pavaduotoją, armijos generolą Filipą Bobkovą, Jurijus Lužkovas –pirmąjį SSRS KGB vadovo pavaduotoją, SSRS centrinės žvalgybos tarnybos direktorių ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorių Jevgenijų Primakovą, Michailas Chodorkovskis – KGB generolą Aleksejų Kondaurovą“.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

Priminsiu, kad Rusijoje gimęs, tačiau dar nuo 1974 metų JAV gyvenantis istorikas J.Felštinskis savo tyrimais, atskleidžiančiais V.Putino skurto KGB režimo esmę, ypač išgarsėjo kartu su dabar jau nužudytu (Londone Rusijos agentų nunuodytas poloniu) buvusiu FST agentu Aleksandru Litvinenka parašęs knygą „FST sprogdina Rusiją“.

V.Pribylovskis – žinomas KGB klanų ir dabartinio V.Putino režimo tyrinėtojas pačioje Rusijoje.

Boris Berezovsky
Boris Berezovsky
© AP/Scanpix

Vien minėta citata iš esmės atskleidžia KGB pagrindu sukurtų klanų įsigalėjimo Rusijoje istoriją. Ir nors V.Jevtušenkovas ir jo „Sistema“ čia dar neminimi (1999 metais jis savo turtais ir įtaka dar neprilygo nei R.Abramovičiui, nei B.Berezovskiui, nei V.Gusinskiui, nei M.Chodorkovskiui), paralelė savaime peršasi. Juo labiau, kad anksčiau išdėstyti faktai leidžia daryti tokią pačią išvadą – už „Sistemos“ sukūrimo bei įsigalėjimo bei paties V.Jevtušenkovo nugaros visuomet buvo tvirta vieno iš KGB klanų ranka. Ir šia ranka visuomet buvo J.Primakovo klanas.

Grįžtant prie tikrų ar tariamų paties V.Jevtušenkovo ryšių su KGB, pirštųsi dar viena paralelė. Štai J.Felštinskis tvirtina, kad V.Gusinskis dar nuo sovietinių laikų buvo F.Bobkovo agentas, taip pat turėjęs savo KGB slapyvardį ir apskritai oficialiai įformintas agentūros tinkle. Nors sunku būtų įsivaizduoti, kad SSRS KGB vadovo pirmasis pavaduotojas asmeniškai kuravo kurį nors agentą, tai, kad ilgametė pažintis susijusi su „KGB linija“, vėliau virto bendru verslo grupės kūrimu, atitiktų įprastas KGB klanų kūrimosi schemas.

O tuomet galima tik spėlioti, ar, remiantis gandais apie V.Jevtušenkovo ryšius su KGB, šį oligarchą galima būtų įtarti tuo pačiu, ką J.Felštinskis tvirtina apie V.Gusinskį. Ir kieno tokiu atveju pažįstamas iš KGB laikų turėjo būti V.Jevtušenkovas?

Panašumai – ne su „Jukos“ byla

Michailas Chodorkovskis
Michailas Chodorkovskis
© AFP/Scanpix

Bet kokiu atveju tai nėra labai svarbu. Aptarus prielaidą, kad V.Jevtušenkovas iki šiol yra J.Primakovo klano narys ir dar – lojalus V.Putino režimui, bet kokios kalbos apie paraleles su „Jukos“ byla tampa beprasmiškos.

Mat „Jukos“ byla, nors turėjo ir labai ryškią I.Sečino noro atimti iš M.Chodorkovskio geriausią šalies naftos bendrovę dedamąją, vis dėlto buvo politinė.

Teigti, kad „Jukos“ byla nebuvo arba bent jau tik iš dalies buvo klasikinės Rusijos valdžios klanų kovos rezultatas, verčia tai, kad M.Chodorkovskis (nors jo imperija, kaip minėta taip pat sukurta ne be KGB pagalbos) bandė sugriauti besikuriantį V.Putino KGB klanų tarpusavio kovos ir pusiausvyros režimą. O tai lėmė, kad, prasidėjus atvirai atakai prieš M.Chodorkovskį, net jį rėmę KGB klanai ir paskiri specialiųjų tarnybų atstovai iš esmės liko lojalūs V.Putino režimui, o ne M.Chodorkovskiui. V.Jevtušenkovas, atvirkščiai, iki šiol lieka lojalus sistemai ir vienam konkrečiam klanui.

Jei jau norima su kuo nors lyginti, M.Chodorkovskio bylą teisingiausia būtų lyginti su puolimu prieš V.Gusinskį arba B.Berezovskį, o V.Jevtušenkovo – pavyzdžiui, su kito oligarcho Michailo Gucerijevo istorija.

2007 metais bendrovės „Rusneft“ savininkui M.Gucerijevui, kurį, beje, taip pat pagal daugelį požymių galima laikyti artimu J.Primakovo klanui, net tik teko atsisveikinti su bendrove „Rusneft“, bet ir bėgti į Londoną.

Tačiau po kelerių metų M.Gucerijevas ne tik grįžo į Rusiją, bet ir susigrąžino kompaniją „Rusneft“, kurios 100 proc. akcijų paketą dabar valdo.

Atakos prieš M.Gucerijevą istorija panaši į V.Jevtušenkovo puolimą ne tik todėl, kad patį M.Gucerijevą, kaip minėta, yra pagrindo laikyti artimu J.Primakovo klanui – panašiai nukentėjusių klanų kovose galima pakankamai rasti ir kitose grupuotėse. Istorijos panašios ir ne tik todėl, kad tuomet, kaip ir dabar V.Jevtušenkovo atveju, kova vyko dėl naftos bendrovės (aną kartą „Rusneft“, dabar – „Bašneft“).

Yra dar vienas esminis ir apie V.Putino valdžios klanų sistemą daug atskleidžiantis panašumas.

2007 metais Rusijoje atvirai kalbėta, kad M.Gucerijevo problemų priežastis – atvira parama tuomečio Ingušijos respublikos prezidento Murato Ziazikovo oponentams. Šį kartą galima tvirtai teigti, kad viena V.Jevtušenkovo problemų priežasčių – jo parama dar vienam J.Primakovo klano nariui, buvusiam Baškirijos prezidentui Murtazai Rachimovui ir tuo pačiu mestas iššūkis dabartiniam Baškirijos vadovui Rustemui Chamitovui.


Kovos su M. Rachimovu branduolys

<span style="color: #ff0000;">V. Putino Rusija</span>: milijardieriaus byla
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pačioje Rusijoje daug rašoma, kad įvairių grupuočių kova dėl „Bašneft“ vyksta mažiausiai nuo 2003 metų, kai ilgamečiam Baškirijos vadovui M.Rachimovui respublikos prezidento rinkimuose atsirado netikėtas konkurentas – ir dar toks, kuris, daugelio apžvalgininkų teigimu, turėjo realias galimybes laimėti antrajame ture.

Šiuo konkurentu tapo visos Rusijos mastu gerai žinomas verslininkas – tuometis „Mežprombank“ bendrasavininkis, o dabar „Centrkombank“ savininkas ir daugybės kitų verslų (tarp jų angliakasybos įmonė „Ruskij ugol“, metalurgijos bendrovė „Estar“ ir kitos) bendrasavininkis Sergejus Veremejenka.

Tuomet garsiai kalbėta, kad Baškirijoje gimusio ir augusio S.Veremejenkos metamas iššūkis M.Rachimovui susijęs su vadinamųjų Kremliaus „silovikų“ bandymu perimti „Bašneft“ kontrolę.

Tačiau jau įvadiniame straipsnių ciklo „Vladimiro Putino Rusija“ rašinyje minėjome, kad kažkada populiarus Rusijos valdžios skirstymas į vadinamuosius „silovikus“ ir „liberalus“ yra ne tik netikslus, bet ir klaidinantis. Todėl verta pabandyti išsiaiškinti, kokie klanai vis dėlto stovi už šios kovos.

Jau 2003 metais S.Veremejenkos partneris (tiek kovoje prieš M.Rachimovą, tiek ir versle) buvo reideriavimu (verslo užgrobimu pasinaudojant valstybės struktūromis ir valdininkų tarnybine padėtimi) garsėjęs verslininkas Jurijus Buševas.

Tas pats J.Buševas vėliaus tapo ir „Bašneft“ bylos pirmtakės, vadinamosios „Kingisepo“ bylos, kurioje iki gyvos galvos nuteistas M.Rachimovo bendražygis, buvęs Baškirijos senatorius Rusijos Federacijos taryboje Igoris Izmestjevas, vienu tikrų ar tariamų nukentėjusių. O vėlesni I.Izmestjevo parodymai jau virto ir kaltinimais V.Jevtušenkovui.

Tačiau dar svarbiau tai, kad dar 2003 metais S.Veremejenką nors ir netiesiogiai rėmė dabartinis Baškirijos vadovas Rustemas Chamitovas. O S.Veremejenkos brolis Aleksandras visuomet buvo pakankamai įtakingas pareigas respublikoje užėmęs M.Rachimovo oponentas. Dar prieš 2003 metų prezidento rinkimus A.Veremejenka dalyvavo Baškirijos parlamento rinkimuose opozicijos stovykloje.

Murtazas Rachimovas, Vladimiras Putinas
Murtazas Rachimovas, Vladimiras Putinas
© Vida Press

Taigi galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tiek už visos „Bašneft“ bylos, tiek ir už kaltinimų tiesiogiai V.Jevtušenkovui stovi būtent ši Baškirijos grupuotė. Juo labiau, kad R.Chamitovui „Bašneft“ kontrolės susigrąžinimas yra ir jo valdžios įtvirtinimo klausimas – kai kas net tvirtina, kad „Bašneft“ įtaka Baškirijoje tokia, kad net prilygsta respublikos prezidento administracijos įtakai.

Ir maža to, kad V.Jevtušenkovas visuomet palaikė kitą J.Primakovo klano narį M.Rachimovą, pastarasis kone iš karto po pasitraukimo iš respublikos prezidento posto buvo priimtas „Sistemos“ valdomos „Bašneft“ direktorių tarybos nariu, kuriuo išbuvo iki 2012 metų vasaros vidurio.

Taip tarsi akivaizdžiai parodyta, kad „Bašneft“ ne tik realiai parduota su pačiu M.Rachimovu susijusiems asmenims, bet ir bus ankstesnio Baškirijos prezidento atrama toliau kovojant dėl įtakos respublikoje. Be to, M.Rachimovas iki šiol yra milžiniškus finansinius srautus valdančio labdaros fondo „Uralas“, kuris sukurtas už iš „Bašneft“ pardavimo „Sistemai“ gautus pinigus, tarybos pirmininkas.

Nenuostabu, kad tokia padėtis kelia rimtą grėsmę R.Chamitovo ir jo aplinkos įsitvirtinimui respublikoje, kurią beveik du dešimtmečius kone visiškai kontroliavo M.Rachimovas. Juo labiau, kad kaip tik šią vasarą M.Rachimovas ir V.Jevtušenkovo „Sistema“ pabandė mesti ir atvirą iššūkį R.Chamitovui. Baškirijos prezidento rinkimuose nusprendė dalyvauti buvęs respublikos premjeras Railis Sarbajevas.

Būtent šį pastaruoju metu vienos iš „Sistemos“ įmonių viceprezidento postą užėmusį bendražygį M.Rachimovas norėjo matyti savo įpėdiniu, kai 2010 metais suprato, kad pačiam išsaugoti Baškirijos prezidento kėdės nebepavyks. Tačiau tiek tuomet, tiek dabar jo viltys neišsipildė – šį kartą R.Sarbajevas buvo tiesiog pašalintas iš rinkimų. Tam R.Chamitovo šalininkams jėgų pakako, tačiau kylanti grėsmė tapo dar aiškesnė.

Rytų Europos studijų centras ir DELFI
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (215)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti 76 neteisėti migrantai

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose...

Stichija vėl pridarė žalos: daugiausia iškvietimų – Klaipėdos apskrityje Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja vairuotojus

Dėl smarkaus vėjo ugniagesiai penktadienį 43 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (107)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Šalia sužadėtinio ir Jungtinės Karalystės premjero pozavusi Asta Valentaitė sutvisko elegancija (59)

Modelis Asta Valentaitė sutvisko elegantiškame renginyje Oksfordšyre. ​Blenheimo rūmuose...

Antrosiose sezono rungtynėse – gerokai sėkmingesnis Valančiūno pasirodymas

Jonas Valančiūnas reabilitavosi po nesėkmingo pirmojo sezono mačo ir antrajame surengė solidų...

Virtuvės šefas dalijasi patarimais, kaip gaminti paprasčiau ir sveikiau

Pristatome straipsnių ciklą „ Delfi TV virtuvė drauge su Mantinga“, kuriame ne tik rasite...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Vienas svarbiausių Lietuvos istorijai klausimų: ar Katedroje rasti palaikai – Vytauto Didžiojo?

Pasak istoriko bei archeologo Vytauto Urbanavičiaus , Vytauto Didžiojo perlaidojimai kol kas vis...

Įspūdingas Sabonio ir Turnerio tandemas negarantavo „Pacers“ pergalės Vašingtone

Domantas Sabonis ir jo bendraklubis Mylesas Turneris sudarė įspūdingą aukštaūgių tandemą,...