Buvęs V. Putino patarėjas Andrejus Illarionovas teigia, kad Kremliaus propagandos mašina kalba apie ketvirtąjį pasaulinį karą, kuris susidės iš dviejų etapų: pirmuoju etapu bus kovojama prieš anglosaksų pasaulį, antruoju – prieš kontinentinę Europą, kuri turi dvi išeitis: tapti neutrali arba būti Rusijos sąjungininke.
Baltijos šalys ir Lenkija, pagal putiniškąją koncepciją, yra fronto valstybės ir turės būti sunaikintos.
Galutinis tikslas - Rusiškojo pasaulio sukūrimas, kuriame vyraus pax putinica.
„Tai ne juokas, tai ne atsitiktinumas, tai ne klaida, tai ne blogas sapnas, jis pats neišnyks, tai – karas. O kare tu arba laimi, arba pralaimi. Tavo pasirinkimas, kas tau mieliau“, - kalbėdamas NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje sakė A. Illarionovas.
Propagandistai regi ketvirtąjį pasaulinį karą
Buvęs V. Putino patarėjas, šiuo metu dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Cato instituto Pasaulinės laisvės ir klestėjimo centre, sako nesutinkantis, kai dauguma analitikų kalba apie krizę Ukrainoje arba Ukrainos krizę. Jo teigimu, tai tiesiog Rusijos ir Ukrainos karas, o, kalbant dar tiksliau, V. Putino karas prieš Ukrainą.
Jis nesutiko su teiginiais, kad tai, kas dabar vyksta, yra Šaltojo karo tęsinys arba Naujasis Šaltasis karas. Naujuoju Šaltuoju karu šiuolaikinės Rusijos politiką dar prieš Ukrainos įvykius yra vadinęs britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas, tačiau tuomet jis daugiau dėmesio skyrė Rusijos energetikos ir ekonominei politikai Europoje.
„Aš norėčiau pasakyti, kad per Šaltąjį karą po Antrojo pasaulinio karo jokioje Europos valstybėje nebuvo nei okupacijų, nei aneksijų. Tai atsitiko kaip tik dabar“, - sakė A. Illarionovas.
„Yra ir dar vienas skirtumas tarp šiuolaikinės situacijos ir Šaltojo karo: tais laikais nebuvo personalinių sankcijų“, - pridūrė analitikas.
A. Illarionovas taip pat primena, kad nors Rusijos agresiją prieš Ukrainą daug kas vadina žadintuvo skambučiu, tačiau dar prieš tai tų skambučių buvo ne vienas ir ne du.
„Leiskite priminti, kad prieš keletą metų, tiksliau prieš šešerius metus, buvo Rusijos-Gruzijos karas. Tai buvo Rusijos agresija prieš nepriklausomą Gruziją. Tai nulėmė Rusijos pajėgų intervenciją į Gruziją ir dviejų Gruzijos provincijų okupaciją. Jos sudaro apie 20 proc. Gruzijos teritorijos“, - sako A. Illarionovas.
Kaltino M. Saakašvilį, o reikėjo kaltinti V. Putiną
A. Illarionovas teigia, kad, nelaimei, Rusijos-Gruzijos karo pamokos nebuvo išmoktos, nebuvo padarytos jokios išvados.
„Tada buvo bendras noras dėl karo kaltinti tuometinį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, priminti jo taip vadinamas klaidas, buvo norima užmiršti, kas nutiko. Tačiau Ukrainoje prieš tris mėnesiu nebuvo jokio M. Saakašvilio, buvo Viktoras Janukovyčius – vienas prorusiškiausių ir proputiniškiausių prezidentų visoje po-sovietinėje erdvėje“, - teigia A. Illarionovas.
Pasak buvusio V. Putino patarėjo, Rusijos karinės pajėgos operaciją, skirtą okupuoti ir aneksuoti Krymą, pradėjo vasario 20 dieną. Tai reiškia, kad ji pradėta likus dviem dienoms iki tuometinio Ukrainos prezidento V. Janukovyčius apsisprendimo pasirašyti susitarimą su trimis Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrais ir likus keturioms dienoms iki V. Janukovyčiaus pabėgimo iš šalies Rusijos kariniu laivu.
„Taigi šita agresija kilo ne dėl Maidano revoliucijos, ne dėl V. Janukovyčiaus nuvertimo, tai buvo suplanuota, kol V. Janukovyčius vis dar buvo legitimus Ukrainos prezidentas. Taigi tai neturi nieko bendra su M. Sakaašviliu Gruzijoje, V. Janukovyčiumi Ukrainoje ar bet kuo kitu bet kurioje kitoje šalyje, tai tiesiog laikoma imperinių interesų sferomis“, - sakė A. Illarionovas.
A. Illarionovas sako, kad dauguma šiuo metu Ukrainoje naudojamų metodų yra paimti iš praėjusių laikų: 1940 m. Baltijos šalių okupacijos ar 1917 m. Spalio revoliucijos Rusijoje.
Ukraina nebuvo laikoma tikra valstybe
Aptardamas Ukrainos karą su Rusija, A. Illarionovas pažymėjo, kad Ukrainoje daugiau nei dvidešimt metų vyko lėtas vesternizacijos procesas, kuris pastaruoju metu įgavo pagreitį.
„1991 m. rinkimuose vakarietiškos orientacijos, vakarietiškų vertybių ar tiesiog provakarietiški politikai paramą gavo tik 3-ose iš 25-ių Ukrainos sričių. Bet per tuos dvidešimt ir daugiau metų siena tarp vakarietiškos orientacijos dalies ir, nesakyčiau prorusiškos, bet prosovietiškos dalies judėjo nuo šiaurės vakarų iki Ukrainos pietryčių“, - pasakojo A. Illarionovas.
Jo teigimu, nors susidarė įspūdis, kad po Oranžinės revoliucijos ši siena įstrigo, tačiau realybėje procesas vyko ir į viešumą išsiveržė 2013 m. pabaigoje. Supratęs, kad Ukraina palieka rytietišką, prosovietinę, proazijietišką erdvę, V. Putinas ir paskelbė karą Ukrainai. Tačiau A. Illarionovas perspėja neapsigauti: karas prieš Ukrainą – nėra atsitiktinumas.
„Šitas karas buvo smulkmeniškai suplanuotas ir ruošiamas daugelį metų“, - sakė buvęs Rusijos prezidento patarėjas.
Jo teigimu, Ukraina niekada nebuvo traktuojama kaip nepriklausoma valstybė. Pasak A. Illarionovo, tai puikiai įrodo pavyzdžiai. 1999 m. kovo 25 d. gerai suorganizuotoje automobilio avarijoje buvo nužudytas kandidatas į prezidentus, disidentas ir žmogaus teisių gynėjas Viačeslavas Čiornovilas. Šis politikas turėjo tapti pagrindiniu oponentu Leonidui Kučmai. Tiesa, oficialus Vidaus reikalų ministerijos tyrimas nenustatė nužudymo, tačiau nužudymo versiją gina V. Čiornovilo kolegos ir sūnus.
Kad Rusija nepripažįsta Ukrainos suvereniteto bei nepriklausomybės, A. Illarionovas iliustruoja ir paties V. Putino žodžiais, kai 2003 m. vasarą jis pripažino, jog „visiškai nepriimtina, kad istorinis Rusijos miestas Kijevas nepriklauso Rusijos Federacijos teritorijai“.
A. Illarionovas taip pat priminė, kad 2004 m. buvo apnuodytas kandidatas į prezidentus Viktoras Juščenka, o 2008 m. balandį V. Putinas JAV prezidentui George W. Bushui tiesiai pasakė, kad Ukraina nėra tikra valstybė, nes dalis jos teritorijos istoriškai priklauso rusams.
Anot buvusio V. Putino patarėjo, per pastaruosius penkerius metus Rusijoje buvo išvystytas Rusiškojo pasaulio konceptas, kuris reiškia, kad šiam pasauliui priklauso ne tik tikromis tautomis negalintys savęs vadinti ukrainiečiai ar baltarusiai, bet ir kitose valstybėse gyvenantys etniniai rusai, ar buvę Sovietų Sąjungos bei buvusio Rusijos imperijos gyventojai ir jų palikuonys – nepaisant jų pilietybės ar etniškumo.
Pasak A. Illarionovo, oficiali šios ideologijos data yra 2013 m. liepos 27 d., kai V. Putinas Kijeve oficialioje ceremonijoje kalbėdamas apie Ukrainą vartojo terminą ne „valstybė“, o „teritorija“.
Baltijos šalys ir Lenkija – fronto valstybės
A. Illarionovas primena, kad 2014 m. balandžio 17 d. vykusioje spaudos konferencijoje V. Putinas pradėjo kalbėti apie galingą rusų tautos genetinį kodą, kuris atskiria rusus nuo kitų tautų ir užtikrina jų viršenybę prieš vakariečius. Svarbiausias šio rusiškojo genetinio kodo elementas, anot V. Putino, gebėjimas mirti dėl tikslo viešai, bendruomenės akyse, mirti už savo tikslus.
Buvęs V. Putino patarėjas sako, kad, remiantis Kremliaus propagandistais, Rusijos karas prieš Vakarus susidės iš dviejų etapų: pirmas apims kovą prieš anglosaksus – Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, antrasis – prieš kontinentinę Europą. Tiesa, šioje vizijoje Europa nebūtinai turi būti sunaikinta, ji gali būti neutrali arba tapti Rusijos sąjungininke.
Jo teigimu, V. Putinas turi du pagrindinius tikslus. Pirmas tikslas – kontroliuoti arba sunaikinti Ukrainą. Antrasis – sukurti Rusiškąjį pasaulį, suvienyti išblaškytą rusų tautą.
Pasak A. Illarionovo, toks pat mąstymas buvo būdingas Adolfo Hitlerio Vokietijai ar Slobodano Miloševičiaus Serbijai.
Grėsmė, anot A. Illarionovo, gresia ir vadinamosios fronto valstybėms – Lenkijai bei Baltijos šalims, nes pagal Kremliaus propagandistų įsivaizdavimą šios šalys turi būti sunaikintos.
„Tai agresyvus V. Putino režimas. Jis buvo agresyvus viduje – prieš čėčėnus, prieš demokratinę opoziciją, jis agresyvus ir išorėje – prieš Gruziją, Ukrainą, Baltijos šalis ir kitur. Nelaimei, režimas neseniai tapo dar galingesnis pasinaudojęs pergalėmis Ukrainoje, nes gavo didžiulės rusų daugumos tautos paramą. Taigi dabar tai agresyvus režimas, kurį remia didžiulė dauguma rusų“, - apgailestavo A. Illarionovas.