Pasak jo, pasiekus 2 proc. BVP gynybai Lietuva įgyvendins tai numatantį partijų susitarimą ir įsipareigojimus NATO, o pats krašto apsaugos finansavimas bus „demonstratyviai geras“.
„Mes turbūt turėtume pirmiausiai įgyvendinti įsipareigojimą. Įsipareigojimas yra 2 proc. ir kelti daugiau mums turbūt nereikia“, – sekmadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė parlamento vadovas.
„Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai, manau, kad to dabar pakanka ir didinti procentų kol kas neturėtumėme“, – pridūrė jis.
Anot Seimo pirmininko, tokiu būdu daugiau lėšų būtų galima skirti socialinėms reikmėms.
Lietuva gynybai kitąmet turėtų skirti beveik 900 mln. eurų arba 2,07 proc. BVP. Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad finansavimas krašto apsaugai 2020 metais išaugs iki 2,35 proc. BVP.
Šiemet šalies gynybos finansavimas siekia beveik 724 mln. eurų arba 1,8 proc. BVP. Daugiausiai gynybai išleidžiamų pinigų skiriama ginkluotės įsigijimams ir antros sausumos pajėgų brigados plėtrai.
Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą nuo 2014 metų, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Šiuo metu tarp NATO šalių mažiausiai 2 proc. BVP gynybai skiria Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Graikija, Estija, Lenkija ir Rumunija.