V. Mazuronis teigia su šalies vadovę aptaręs aktualius vidaus politikos klausimus, Seimo ir Vyriausybės darbą, taip pat - Darbo partijos planus.

„Kalbėdamas, neabejotinai, išdėsčiau savo, kaip pirmininko, matymus, pozicijas, daugiau, žinoma, per Seimo, Vyriausybės, Darbo partijos klausimus“, – po susitikimo žurnalistams sakė „darbietis“.

Pasak V. Mazuronio, susitikimas įvyko jo, kaip Darbo partijos vadovo, iniciatyva.

„Kalbėdamas su patarėju, aš iškėliau tokią idėją, Prezidentė sutiko, rado laiko, – teigė V. Mazuronis. – Aš esu išrinktas Darbo partijos vadovas. Jeigu jūs norite paklausti, ar aš, kaip vadovas, derinu savo žingsnius, – tai aš jų nederinu. Bet su visais Darbo partijos nariais, tarp jų ir Viktoru Uspaskichu, dirbame kaip komanda“.

Reaguodama į ketvirtadienį Prezidentės Seime skaitytą metinį pranešimą, Darbo partija vėliau išplatino vertinimą, kuriame D. Grybauskaitės kalba įvardijama kaip „tiksli ir išsakyta laiku", o joje išsakyti teiginiai apie šalies saugumą, ekonominę bei socialinę padėtį ir vykdomas reformas turėtų tapti darbo gairėmis politikams ir šalies piliečiams.

Dar prieš V. Mazuronio tapimą Darbo partijos pirmininku Prezidentūros ir šios politinės partijos santykiai dažnai būdavo įtempti. Balandį „darbiečiams“ atšaukus iš pareigų savo deleguotą švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, šalies vadovė Darbo partiją apkaltino „Vyriausybės šantažu ir Premjero šokdinimu“, vėliau nepritarė šios partijos pasiūlytai Vydo Gedvilo kandidatūrai.

Prezidentė penktadienį taip pat ketina susitiko ir konservatorių partijos naujuoju pirmininku G. Landsbergiu.

Pastarasis šalies vadovei pristatė savo partijos atsinaujinimo viziją ir savo parengtą ataskaitą apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius.
Gabrielius Landsbergis, Dalia Grybauskaitė

„Pristačiau iš savo pusės kaip aš matau mūsų partiją, jos atsinaujinimą, ką jis reiškia ir kokie artimiausi darbai", - po susitikimo žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.

Politikas pabrėžė, kad jo ir šalies vadovės požiūris į vidaus bei užsienio politiką, taip pat Vyriausybės darbą iš esmės sutampa.

„Aš manau, kad čia yra nebloga sritis bendradarbiavimui", - kalbėjo G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie savo parengtą ataskaitą, G. Landsbergis pažymėjo, kad dokumento projektas susilaukė stipraus palaikymo EP užsienio reikalų komitete, todėl balsuojant dėl galutinio teksto tokių pačių tendencijų tikimasi ir EP plenariniame posėdyje.

„Pirmiausiai, prieš kalbant apie geresnius santykius su Rusija, turi būti įvykdytos Minsko susitarimo sąlygos ir patvirtintos objektyviai. Tik tada galime kalbėti apie kažkokius žingsniu normalizacijos link", - kalbėjo Lietuvos konservatorių lyderis.

Pasak G. Landsbergio, jei jo parengtai ataskaitai pritars EP, Europos Sąjungos institucijos, įskaitant ir Europos vadovų tarybą, gaus papildomą argumentą sprendžiant dėl sankcijų pratęsimo Maskvai.

„Jie visada turės papildomą svertą, sakydami, kad didelis skaičius EP narių pritaria ataskaitai. Tai bus didesnis politinis svoris", - kalbėjo G. Landsbergis.

G. Landsbergis konservatorių partijos pirmininku tapo gegužės pradžioje. Jo parengta rezoliucija apie Briuselio ir Maskvos santykius EP plenariniame posėdyje Strasbūre bus svarstoma birželio 10 dieną.