V. Mazuronis nutarė pasinaudoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovota teise ir artimiausius penkerius metus praleisti Briuselyje.

„Padėkojau jam už paramą, už pasitikėjimą, už darbą, kurį dirbome kartu. Ir sutarėme, kad kitos savaitės pradžioje aš paduodu pareiškimą apie atsistatydinimą nuo birželio 15 d.“, - po susitikimo su premjeru žurnalistams teigė aplinkos ministras.

Paklaustas, kas nulėmė jo apsisprendimą, jis nurodė ir politinį išskaičiavimą. Mat jeigu jis liktų Lietuvoje, po ministro eilėje į EP rikiuojasi vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Petras Gražulis – prireiktų naujų varžybų dėl parlamentaro kėdės.

„Manau, kad tai geriausias ir nelengvai pasiektas sprendimas. Manau, jog priešingu atveju, žinant mūsų partijos sąrašą, matyt, būtų reikėję papildomų rinkimų vienmandatėje apygardoje. Tai ir pinigai, ir kiekvieni rinkimai yra rizika, kad partija neteks vieno mandato Seime“, - svarstė V. Mazuronis.

„Briuselyje tikrai yra ką ginti“, - pridūrė politikas.

Paklaustas, ar nebijo būti pamirštas rinkėjų, V. Mazuronis žadėjo būti aktyvus europarlamentaras.

„Pasistengsiu, kad manęs tikrai neužmirštų. Aš dirbsiu Briuselyje ne mažiau energingai negu čia“, - žadėjo politikas.

Gerokai ministro darbo užmokestį viršijanti EP nario alga – irgi svarbus faktorius. Tačiau V. Mazuronis tikina, kad ne esminis.

„Alga ir pensija – viskas yra gerai. Bet manau, kad tai yra ne pagrindiniai dalykai“, - teigė pašnekovas.

Darbo Aplinkos ministerijoje politikas ilgėsis. „Gaila ir labai gaila“, - įpusėtus darbus prisiminė ministras.

Mato įpėdinius

Aplinkos ministras įvardijo bent du kandidatus į savo vietą – tai „tvarkiečiai“ viceministrai Almantas Petkus ir Daiva Matonienė.

„Partija apsispręs turbūt. Mūsų komandoje aš matau bent du kandidatus – viceministrus nuo „Tvarkos ir teisingumo“. Galbūt bus kokie nors kiti kandidatai“, - svarstė V. Mazuronis.

Apie ministro sprendimą informuotas ir partijos lyderis Rolandas Paksas. Ar jis bandė atkalbėti bendražygį nuo važiavimo į Briuselį, V. Mazuronis neatskleidžia.

„Visokių diskusijų turėjome. Ir su draugais, ir su šeima, ir su partiečiais. Visus variantus – vienokius ir kitokius – svarstėme. Manau, kad pasirinktas išmintingiausias“, - išsisuko ministras.

R. Paksas prabilo apie kitus kandidatus

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas teigia, kad V. Mazuronio apsisprendimas jam nėra naujiena, nes tokia galimybė visuomet egzistavo. Jo teigimu, „tvarkiečiai“ artimiausiu metu premjerui Algirdui Butkevičiui pristatys galimų kandidatų į ministrus pavardes.

„Šiandien ryte V. Mazuronis mane informavo, kad galutinai apsisprendė ir susitiko su premjeru. Todėl sakydamas, kad turime kandidatus, aš galvojau apie vieną, kitą, antrą, trečią, manau, kad minimum keturi žmonės galėtų pretenduoti į aplinkos ministro postą ir galėtume siūlyti juos ministrui pirmininkui, bet aš dar pakalbėjau su A. Butkevičiumi“, - sakė R. Paksas.

Politikas minėjo, kad eilėje į ministro postą – keturios pavardės. Jis patvirtino, kad du kandidatai yra dabartiniai aplinkos viceministrai – Almantas Petkus ir Daiva Matonienė.

„Kaip realūs kandidatai yra dirbantys viceministrai, tikrai yra, jų yra cieli du“, - sakė politikas.

Likusių kandidatų pavardžių R. Paksas įvardinti nenorėjo.

Neoficialiais duomenimis, dar galimais pretendentais į aplinkos ministro postą įvardijami Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, taip pat Kęstas Komskis bei be Europos Parlamento nario mandato likęs Juozas Imbrasas.

Kaip teigia šaltiniai, du aplinkos viceministrai būtų tinkami variantai, tačiau A. Petkus esą tikriausiai nepraeitų Prezidentūros filtro. Panašiai gali nutikti su R. Žemaitaičiu, kuris formuojant Vyriausybę buvo siūlomas tapti vidaus reikalų ministru, tačiau nebuvo patvirtintas.

K. Komskio biografija taip pat nėra skaidri. Praėjusioje Seimo kadencijoje jis vadovavo Antikorupcijos komisijai, tačiau jam buvo primygtinai siūloma atsistatydinti dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto informacijos apie kai kurių Lietuvos politinių partijų finansavimą iš „šešėlinių“ pinigų.

Vienintelis iš „tvarkiečių“

V. Mazuronis – vienas iš dviejų į EP išrinktų tvarkiečių. Dar penkerius metus EP praleis ir partijos pirmininkas Rolandas Paksas.

Kėdę užleisti nutaręs aplinkos ministras – vienintelis į EP išrinktas šios Vyriausybės narys. Ministrus savo sąrašuose į EP kėlė ir socdemai bei „darbiečiai“.

Jei Darbo partijos ministrų nepatekimas į EP nebuvo staigmena, tai socdemų rezultatai kiek netikėti. Aukštu trečiu numeriu įrašytas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas į EP neprasibrovė. Visų pirma, socdemai sensacingai nusileido konservatoriams pagal gautų balsų skaičių ir iškovojo tik dvi EP kėdes. Visų antra, J. Olekas rinkėjų buvo pastūmėtas sąrašu žemyn, į ketvirtąją vietą. O ministro turėtą trečiąją poziciją užėmė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Po prastų rinkimų rezultatų J. Olekas nutarė prisiimti atsakomybę prieš partiečius. Krašto apsaugos ministras pasitraukė iš partijos Vilniaus skyriaus vadovo pareigų. Atsakomybę prisiima ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis – jis traukiasi iš socdemų rinkimų štabo vadovo pareigų. Anot J. Bernatonio, atsistatydina visa štabo vadovybė. Tai nėra tik formalus pasitraukimas – J. Bernatonio vadovaujamas štabas buvo atsakingas ne tik už prezidento bei EP rinkimų kampaniją, bet ir už ateinančius rinkimus. Taigi panašu, kad socdemų strategiją kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams formuos jau kita komanda.