„Nuoširdžiai sakau, man ir pačiam gaila tų medžių. Vaikas būdamas eidamas iš mokyklos čia kaštonus rinkdavau“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, komentuodamas skandalu virtusią kertamų medžių Kaune istoriją. Paklaustas apie tolesnes politines ambicijas, Kauno meras teigia kol kas nežinantis, ar sieks antros kadencijos. Jis nesako „ne“ ir galimybei dalyvauti prezidento rinkimuose. Apie Kauno miesto reikalus, svarbiausius projektus ir tolesnę karjerą – pokalbis su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.
Visvaldas Matijošaitis
© Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

– Pone Matijošaiti, į Kauno reikalus dėl kertamų medžių įsitraukė net Aplinkos ministerija ir Vyriausybė, tai tapo nacionaliniu įvykiu. Kaip jūs pats aiškinate, kas čia įvyko?

– Ir mums patiems gaila medžių, bet jie nebuvo laiku prižiūrėti. Jie buvo pasodinti 1949 metais dabartinėje A. Smetonos alėjoje. Buvo per mažai vietos jiems augti.

– Kalbame apie medžius ne tik A. Smetonos alėjoje, bet ir A. Mickevičiaus, V. Putvinsko, Veiverių gatvėse?

– Taip, bet pagrindinė yra A. Smetonos alėja. Tikrai nuoširdžiai sakau – man gaila tų medžių, gyvas daiktas. Kažkada būdamas vaikas čia rinkdavau kaštonus eidamas iš mokyklos. Bet pradėję tvarkyti gatvę ir genėti tuos medžius pamatėme, kad po 5–10 metų su jais vis tiek teks atsisveikinti. Padarėme ekspertizę. Ekspertai mums patarė geriau sodinti naujus medžius.

– Ekspertizę darėte prieš tai? Čia nebuvo koks nors remontuojančios įmonės darbuotojų sprendimas pjauti viską, jei lygiai nepavyksta iškloti trinkelių?

– Ne. Mes apgenėjome tuos medžius ir pamatėme, kad jų vidus supuvęs. Tada darėme ekspertizę.

– Protestai dėl medžių tapo neregėta akcija, žmonės kūnais dengė medžius, kai kuriuos policija tiesiog išnešė ant rankų. Ar negalima buvo žmonių įtikinti, su jais pakalbėti? Po protestų jūs jau pradėjote su jais kalbėtis. Kodėl to nedarėte anksčiau?

– Mes kalbėjomės. Jūsų minimas protestas buvo ne pirmas ir ne paskutinis, žmonės protestavo vardan protesto. Akcijoje dalyvavo 6 žmonės. Bet ir jie turi teisę pasakyti savo nuomonę ir parodyti, kad mes būtume atidesni ateityje.

– Tarp protestuotojų yra prisistatančių teisininkais, mokslininkais, bet yra ir matytų Garliavos istorijoje. Etatiniai protestuotojai?

– Visur yra tų etatinių protestuotojų, bet ir su jais reikia kalbėtis. Jie tokie patys kauniečiai ir myli Kauną.

– Akcijų dalyviai sako, kad šis skandalas yra jūsų autoritarinio valdymo pasekmė. Jūs linkęs daug daryti, bet mažai kalbėtis. Kartais to kalbėjimosi pritrūksta?

– Galbūt šioje vietoje ir pritrūko, nes mes buvome suplanavę apgenėti medžius. Tą ir padarėme, turėjome papildomų išlaidų. Pamatę, kad medžiai tuščiaviduriai, greitai priėmėme sprendimą juos nupjauti.

– Ar jums pačiam „nesarmata“, kad Kaune žmones nuo medžių reikia nutempinėti su policija?

– Be abejo, man „sarmata“, tačiau ir tie žmonės gali aiškintis, kalbėtis, galima diskutuoti. Bet grožio miestui tai nedaro.

– Pakalbėkime apie kitus reikalus. Kauno oro uostas šią vasarą buvo tapęs pagrindiniais oro vartais į Lietuvą. Panašu, kad oro uostas puikiai susitvarkė. Bet atsidarė oro uostas Vilniuje ir Kauno oro uoste srautas ženkliai sumažėjo. Turite didesnių ambicijų šioje srityje?

– Turime. Ankstyvą pavasarį turėsime tiesioginius skrydžius į Varšuvą. Tai pradžia. Taip pat deramės su daugeliu oro bendrovių. Ne paslaptis, mes siūlome marketinginius pinigus ir tariamės.

– Marketinginiais pinigais jūs vadinate tam tikrą miesto investiciją į vadinamąją reklamą. Jūs prisidėsite prie skrydžių savikainos dengimo?

– Taip.

– Kiek ketinate tam skirti lėšų?

– Jeigu sutarsime, tai tiek, kiek reikės ir skirsime. Vienai kompanijai apie 150 tūkst. eurų. Jei tolimesni skrydžiai – iki 300 tūkst.

– Miestas pajuto tą mėnesį, kai buvo daugiau žmonių?

– Labai pajuto. Kavinės, parduotuvės buvo pilnos. Ne tik užsieniečiai likdavo Kaune. Taip pat ir daug lietuvių, skrendančių iš Kauno oro uosto. Daugelis atvykdavo išvakarėse, čia nakvodavo ir leisdavo laiką. Be to, Kauno oro uostas yra patogesnis negu Vilniuje, nes tai Lietuvos centras.

– Kiti dalykai Kaune. S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija po strigimo derinimo stadijoje eina link finišo tiesiosios. Baigiamas techninis projektas, paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas statybos rangos darbams. Kokie bus terminai? Kaip, jūsų manymu, turėtų vykti procesas?

– Buvome užstrigę su vietine bendruomene, praradome pusę metų. Ten yra savų karalių.

– Ką vadinate savais karaliais?

– Nenoriu apie tai kalbėti. Šią problemą išsprendėme. Jei nebus trukdžių, spalio viduryje jau galėsime pradėti darbus.

– Teliko pasirinkti statybos rangovą?

– Taip. Konkursas paskelbtas.

– Kada stadione jau bėgios futbolininkai?

– Manau, 2019 metais.

– Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Tai dar vienas skambiai prasidėjęs projektas, Kaunas tuomet įveikė Vilnių konkurencijoje dėl šio projekto. Vedamos derybos su pirmas tris vietas architektūriniame konkurse užėmusiomis kompanijomis ir iki metų pabaigos derybos turi būti baigtos ir pradėtas rengti techninis projektas. Suprantu, kad čia terminai kur kas ilgesni nei kalbant apie stadioną?

– Ilgesni. Šiam projektui mes skelbėme tarptautinį konkursą, dalyvavo 153 architektų kompanijos iš įvairių šalių. Konkursą laimėjo ispanai, bet mes turime galimybę pasirinkti iš pirmųjų trijų kompanijų. Žinome, kiek mes galime mokėti ir kiek tas projektas kainuos. Tikiuosi, kad šį projektą baigsime po trejų metų.

– Ruošiatės statyti M. K. Čiurlionio koncertų centrą, paskelbėte tarptautinį konkursą. Papasakokite apie šį projektą.

– Atėjusi dirbti, mūsų administracija jau rado ankstesnės valdžios šiam projektui atrinktą vietą. Bet pagal tą vietą konkursą laimėjusiam lietuviui architektui mes negalėjome pateikti siūlymo padaryti projektą, todėl teko skelbti dar vieną konkursą. Tai bus didelė, daugiafunkcinė koncertų salė.

– Dar keletas dalykų. Kauno miestas remia Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą jau daugybę metų. Anksčiau remdavo savivaldybė, dabar – vien tik savivaldybės įmonės. Kai Vilniaus miesto taryba nutarė vienu milijonu paremti Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą ir „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą, Konkurencijos taryba pareiškė, kad toks sprendimas gali prieštarauti konkurencijos teisei. Ką jūs apie tai manote? Jei būtų sukurtas toks precedentas, ar Kaunui tai kaip nors atsilieptų? Ar niekaip neatsilieptų, nes schemą jau esate pakeitę ir remiate „Žalgirį“ per įmones?

– Taip, mes schemą pakeitę, tačiau ji nėra ideali. Manau, kad miestas, įvertinęs finansines galimybes, turėtų pats nuspręsti, ką remti. Miestiečiai myli savo klubą, nori jį turėti, nori, kad jis žaistų ne tik Lietuvoje.

– Sakote, be miestų pagalbos klubai negalėtų Lietuvoje išgyventi?

– Ne, negalėtų.

– Jūsų nuomone, skaidru, kai savivaldybės įmonės remia krepšinio klubą?

– Tai lygiai tas pats, jei miestiečiai draugiškai „susimestų“ krepšinio klubui.

– Jie šiek tiek daugiau sumoka už komunalines paslaugas ir tokiu būdu leidžia savivaldybės įmonėms remti klubą?

– Nemoka jie daugiau. Dalį pelno, kurį savivaldybė galėtų paimti ir skirti kitoms reikmėms, atiduodame krepšinio klubui. Tam tikslui skiriame apie 2 mln. eurų per metus.

– Su Vilniumi kol kas nėra ką lyginti, bet ir klubo pasiekimai kitokie?

– Taip. Be to, mes turime didelę areną, stebėti varžybų suvažiuoja visa Lietuva. Kažkas turi prie to prisidėti.

– Per LRT sezono atidarymo iškilmes Valdovų rūmuose premjeras Saulius Skvernelis privačiame pokalbyje jums sakė, kad reikia pradėti vystyti regionų politiką ir paremti atsiliekančius Vilnių ir Klaipėdą, nes jie esą tampa Lietuvos regionais lyginant su Kaunu. Stovėjau šalia ir galėjau dalyvauti šiame pokalbyje. Jums malonu girdėti tokias kalbas?

– Supratau, kad premjeras juokauja matydamas mane. Gal gerbiamam Remigijui Šimašiui jis kitaip pasakytų.

– Ar jūs jaučiate tam tikrą miesto augimą, nuotaikos pasikeitimą?

– Jaučiu visų pirma pasikeitimą savivaldybės darbuotojų smegenyse. Kalbu apie požiūrį į darbą, greitį. Nors manęs, atėjusio iš verslo, tas tempas dar netenkina, bet darbuotojų šypsenos veiduose, darbo kokybė daug ką pasako.

– Pone mere, kandidatuodamas į šį postą sakėte, kad einate vienai kadencijai. Dabar jau kalbate apie projektus, kurie tęstųsi ir kitoje kadencijoje. Ką jūs pats mąstote apie ateitį?

– Aš ir dirbdamas versle ne viską, ką buvau suplanavęs, padariau, bet drąsiai atsistojau ir palikau verslą sūnums.

– Čia sūnums posto nepaliksite. Nebent politiniams sūnums?

– Taip, čia jau sudėtingiau. Gal pačiam reikės pratęsti? Nežinau, dar neturiu sprendimo.

– Bet gali būti, kad sieksite ir antros kadencijos?

– Negaliu atsakyti nei taip, nei ne. Nenoriu meluoti.

– Įvairių politologų esate vertinamas kaip vienas realiausių nepartinių kandidatų prezidento rinkimuose. Ką apie tai manote? Įsivaizduojate save siekiantį šio posto? Yra manančių, kad galite laimėti.

– Manančių yra, bet manau, kad dabar ne vieta ir ne laikas apie tai kalbėti.

– Kada darysite sprendimus?

– Iki rinkimų likus keliems mėnesiams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos megaprojektas įgauna formą: Putinui tai ypač svarbu (479)

Tolydžio aiškėjanti Kerčės tilto konstrukcija jau kurį laiką yra vienas iš didžiausią...

Svetimus pinigus saugančiose įstaigose galima rasti tikrai prašmatnių automobilių (10)

Lietuvos banko pranešimas apie tai, kad kredito unija „ Taupkasė “ yra įsigijusi prabangius...

Atviras Krivicko interviu: apie naują verslą, žmonos knygą ir ilgametės santuokos paslaptis (105)

Iš televizijos pasitraukęs Kristupas Krivickas , regis, tapo tik dar įdomesnis žmonėms. Kaip...

Panevėžio rajone dingo paauglys, policija, kariai ir savanoriai šukuoja apylinkes (12)

Lapkričio 18 d. apie 11 val. iš namų Panevėžio r., Dembavos k., Melioratorių g., išėjo...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“. Tiesiogiai iš...

Lietuvos vyskupai susėdo bendrų pietų su vargstančiaisiais (12)

Sekmadienį minint Vargstančiųjų dieną, sostinės socialinio centro „Betanija“ valgykloje prie...

JAV apsisprendė dėl naujų pajėgų steigimo: kosminėse varžybose kiti liks toli už nugaros (683)

Dar šių metų rugsėjį privati amerikiečių bendrovė „ SpaceX “ sėkmingai iškėlė į...

Pirmieji Seimo metai: visas darbas – tik maišymas toje pačioje sriubos lėkštėje? (232)

Dabartinis Seimas žadėjo dideles ir greitas reformas, bet metai jau prašvilpė, prašvilps ir dar...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“. Tiesiogiai iš Utenos.