Jam iš dalies pritaria ir politologai, primindami, jog patys gyventojai norėjo stipresnės savivaldos bei tiesiogiai renkamų jos lyderių.
Lietuvos viešojoje erdvėje daug metų buvo ginčijamasi dėl to, ar reikalingi tiesioginiai merų rinkimai ir ar nereikėtų viso parlamento rinkti tik daugiamandatėje apygardoje, atsisakius vienmandačių apygardų – kaip yra Latvijoje ir Estijoje. Vienmandačių apygardų naikinimo šalininkai tikisi, kad, renkant Seimą tik per partijų sąrašus, tautos atstovai geriau atstovautų visai tautai, o ne „savam kiemui“ – apygardai, kurioje buvo išrinkti ir kurios rinkėjams, kaip interesų grupei, galbūt stengiasi įtikti labiau, nei tarnauti Lietuvai.
Kad ir kaip baigtųsi ginčai dėl vienmandačių apygardų, praėjusiais metais merai jau buvo renkami tiesiogiai. Visuomenės apklausos rodė, kad dauguma gyventojų seniai norėjo tokio sprendimo. Kaip LRT.lt sakė bendrovės Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys: „Partijai į akis nepažiūrėsi, o tiesiogiai renkamam kandidatui į merus gali pažiūrėti į akis“. Savo ruožtu politologai tai siejo ir su savivaldos stiprinimu, ir su naujomis galimybėmis savivaldos lygiu iškilti naujiems stipriems lyderiams. Tad sprendimą rinkti merus tiesiogiai teigiamai vertino ir dauguma piliečių, ir jiems pritarę politikos ekspertai.
Tačiau, nepraėjus nė metams, kai kurie politikos apžvalgininkai ėmė nuogąstauti, esą tiesioginių merų rinkimų sistema gali būti pražūtinga Lietuvos politinei sistemai. Tai, pasak apžvalgininko Romo Sadausko-Kvietkevičiaus, pademonstravo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno meras savo straipsnyje „Mes valome savivaldybę, o kas išvalys Seimą?“ įvertino, kas yra geras Seimo narys, už kurį galima ir reikia balsuoti per rinkimus, ir kuris yra prastas, už kurį balsuoti būtų tikra kvailystė. Kauno meras savo straipsnyje balais nuo 0 iki 5 įvertino 15 Seimo narių, kurie yra tiesiogiai susiję su Kaunu.
Tokiam vertinimui nepritarė „Druskininkų naujienų“ redaktorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius: „Vos tik antras pagal dydį Lietuvos miestas įgijo nepartinį šeimininką, pradėjau galvoti, kaip tai paveiks Lietuvos politinį gyvenimą. Ar „Vieningas Kaunas“ netaps „Vieninga Lietuva“ – kažkokiu Ukrainos regionų partijos atitikmeniu, sudarytu iš miestus ir rajonus užvaldžiusių verslo grupuočių atstovų.“
Įtvirtinę savo galią, miestų ir rajonų merai, pasak R. Sadausko-Kvietkevičiaus, per artėjančius Seimo rinkimus gali tapti lemiamu veiksniu kovoje dėl vienmandačių apygardų.
„Tokie Seimo nariai po rinkimų taps juos rėmusių merų pastumdėliais ir Seime privalės atidirbti, reikalaudami išskirtinių sąlygų bei finansavimo. Matysime akivaizdžią slinktį nuo nacionalinio prie regioninio ir vietinio intereso atstovavimo [...]“, – svarstė DELFI apžvalgininkas.
Regionų partija, anot R. Sadausko-Kvietkevičiaus, gali neegzistuoti kaip partinis darinys, bet veikti kitų partijų viduje ir ištąsyti Lietuvą į kelias dešimtis separatistinių teritorijų, nesaistomų jokio nacionalinio intereso.
V. Matijošaitis: niekada visiems geras nebūsi
Žurnalo „Veidas“ apklausoje šiemet geriausiu Lietuvos meru išrinktas V. Matijošaitis portalą LRT.lt tikino, kad Seimo nariai nėra pastumdėliai, bet kiekvieno miesto gyventojai, rinkdami Seimo narius, ypač vienmandatėse rinkimų apygardose, turėtų galvoti, kad tie žmonės atstovaus jų miesto interesams.
„Jei taip nėra, galima būtų vien tik iš Vilniaus surinkti visą Seimą. Tada bent jau išlaikymas būtų pigesnis. Seimo nariai turi dirbti [miestui], žiūrėti, kuriame mieste jie išrinkti, kad atstovautų ir to miesto interesams“, – komentavo V. Matijošaitis.
Anot Kauno mero, niekuomet visiems geras nebūsi, tačiau jį išrinko kauniečiai, todėl jo tikslas – kad miesto gyventojai būtų patenkinti.
„Man tik gerai būtų, kad žmonės atsirinktų, už ką balsuoti – ar už tuščias kalbas, ar konkrečius darbus. Nėra taip paprasta merui be Seimo narių, kurie yra deleguoti – nesvarbu, kurios partijos, bet iš savo miesto, be jų palaikymo“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Politologai: reakcija – politiškai motyvuota
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius keistu supratimu vadina požiūrį, kad Seimo nariai neturi atstovauti savo rinkėjams tam tikrose teritorijose. „Yra šalių, kuriose yra apskritai aiškus teritorinis diferencijavimas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje parlamento nariai renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose“, – pavyzdį pateikia politologas.
Pasak A. Krupavičiaus, politikai turi atstovauti bendruomenėms ir, jei jie renkami tam tikrose rinkimų apygardose, turi galvoti, kas yra svarbu tų apygardų rinkėjams. „Netgi priešingai – politikai dažniausiai kaltinami, kad jie nesupranta, jog atstovauja rinkėjams; sakoma, kad yra per toli nuo žmonių“, – tęsia VDU profesorius.
Jo teigimu, vykstant Seimo rinkimų kampanijoms, merus įvairiose savivaldybėse turinčių partijų viduje ginčijamasi, kodėl vietos valdžia per mažai padeda jų kandidatams per rinkimus.
„Konkretus pavyzdys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ši partija ilgą laiką garsėjo kaip įtakinga regioninė partija, kuri turėjo merus ne vienoje savivaldybėje. Tačiau nacionaliniu mastu jiems itin sunkiai sekėsi tapti nors kiek populiaresniems. Taip buvo dėl to, kad vietos valdžia investavo labai mažai pastangų, kad padėtų partijos atstovams Seimo rinkimuose. Gal tik per Europos Parlamento rinkimus kiek didesnė mobilizacija buvo dėl Bronio Ropės“, – portalui LRT.lt komentavo A. Krupavičiaus.
Pasak VDU profesoriaus, politikai, ypač rinkti vienmandatėse rinkimų apygardose, išties turi būti pakankamai arti savo rinkėjų apygardose ir žinoti jų problemas. „Žinoma, V. Matijošaičio autoritetas, reputacija ir galima parama bet kuriam kandidatui Kauno miesto rinkimų apygardose gali būti svarbi, nes meras yra tikrai populiarus. Po to ir vyksta tokie pasibadymai žiniasklaidoje“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Kaip teigia politologas Bernaras Ivanovas, jei pastaruosius 25-erius metus buvo galima manipuliuoti savivaldybėmis ir, skirstant lėšas, preferuoti, kurie miestai yra lojalūs ir kurie nelojalūs „centrui“, dabar situacija pasikeitusi, ir ryžtingesni bei tvirtesnę poziciją turintys merai iššaukia negatyvią reakciją.
„Aš tą reakciją nelaikyčiau racionalia – ji yra politiškai motyvuota ir vis dėlto yra kovos dėl valdžios rezultatas, o ne ko nors dar. Teiginys, kad politinė sistema yra pavojuje – labai stiprus. Ji, žinoma, formuojasi, bet tikrai ne griūva Lietuvoje“, – LRT.lt komentavo B. Ivanovas.
