„Niekad nesakykime berniukams mokykloje, kad dėl muštynių kaltas tas, kurį primušė. Kitaip neatsilaikysime. Žūsime savo internetinėje suklastoto gyvenimo, pykčio ir pavydo civilizacijoje“, - kalbėdamas Seime sakė V. Landsbergis.

Politikas siūlė pažvelgti į žmoniškumą plačiau. Jis priminė pasaulio genocido atvejus, kai įvairiausi tironai siūlė apvalyti žemę nuo žydų, čigonų, ukrainiečių, čėčėnų, Krymo ar Bosnijos musulmonų, netinkamos genties afrikiečių Ruandoje ar Sudane, „dar kokių karelų ar pribaltų, užimančių strategiškai svarbias žemes“.

Tačiau V. Landsbergis sako, kad žudymas turi įvairiausių formų, tarp jų ir dvasinį.

„Apsidairykime atviromis akimis, kas dedasi aplinkui, kad ir mūsų pačių visuomenėje, mūsų mokyklose. Turime skelbti žmoniškumo karą, meilės karą nežmoniškumui ir patyčioms. Kol kas matydami skenduolį kalbame apie kompresus. Kasmet Lietuvoje dėl patyčių nusižudo, sakoma, ištisa abiturientų klasė. Ištvėrusieji linkę trauktis be kovos. Tyčiojamasi ne todėl, kad kitas silpnesnis, o iš keršto dėl savo paties nuo mažumės luošinamo gyvenimo. Jį luošina tėvų ne meilė, aplinkos agresija, gobšumas ir arogancija. Virš visko materialistinis beprasmizmas, turto ir mirties ideologija“, - teigė V. Landsbergis.

Laikinai aneksuotas Karaliaučiaus kraštas?

Politikas priminė ir Rusijos kaimynystę, esą „Rytų galybė vis grūmoja didžiuoju vėzdu“.

„Branduoliniai iskanderai savaime iškelia klausimą, kokiu teisiniu pagrindu Kremlius, laikinai valdantis aneksuotą europietišką Karaliaučiaus kraštą, daro ten ką tik nori?“, - stebėjosi europarlamentaras.

V. Landsbergis pasipiktino ir tuo, kad Seime „buvo prastūminėjamas“ lietuvių kalbą norintis išstumti įstatymas. Politikas kalbėjo apie Tautinių mažumų įstatymą, kuriame norima įteisinti dvikalbius vietovardžių pavadinimus gausiai tautinių mažumų gyvenamuose regionuose.

„Nejau trys koalicijos vadai nepajėgia suvokti, kad įsigaliojus tokioms normoms kai kuriuose vietovėse valstybinė lietuvių kalba realiai bus iš karto gujama šalin, iš ten bus gujama pati Lietuvos valstybė? Jau dabar Lietuvos įstatymai verčiami patyčių objektu. Patyčių kultūra ir čia pribrendusi, skatinamas piliečių nelojalumas, kiršinamas priešiškumas. Tai didžiausia žala Lietuvos lenkams, nors politvadovai neva jais rūpinasi. Manau, verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių“, - sakė politikas.

Šitoks V. Landsbergio teiginys buvo palydėtas plojimais. Jis siūlė neleisti valstybės tarnyboje dirbti ir tiems asmenims, kurie padaro kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Sukritikavo B. Bradauską

Aukščiausiosios tarybos pirmininkas, be kita ko, užsiminė, kad Lietuvoje priėjome prie ribos, kai Lietuvos piliečių žudymas tarpukariu „kai kam“ atrodo mažiau svarbus, nes tie piliečiai buvo žydai.

V. Landsbergis mintyse turėjo Seimo narį Bronių Bradauską, kuris viešai pareiškė, jog valstybines pensijas persekiojamus žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams galėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.

„Priartėjame prie ribos, kur Lietuvos piliečių žudymas kai kam atrodo mažiau svarbus, jeigu tie piliečiai buvo žydai. Tad ir jų gelbėjimas, ir gelbėtojai turėtų būti Lietuvai mažiau gerbtini negu tolimam Izraeliui. Kuo tada skiriasi Kaune ir Vilniuje du vietiniai mąstytojai apie Holokaustą? Mintis apie Lietuvos žydų likimą turi mus ypač mokyti žmoniškumo, reikalingo kasdien“, - teigė politikas.