Šiuo metu kai kurių Lietuvos savivaldybių patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės numato priemones, skirtas drausminti pakartotinai ar piktybiškai jų nesilaikančius asmenis, tačiau ūkinės veiklos ribojimo svarstymas apibrėžiamas tik kaip galimybė, o ne būtinybė. Kitose savivaldybėse toks mechanizmas nėra numatomas ar apibrėžtas apskritai.
„Toks skirtingas reguliavimas savivaldybės institucijas padaro neįgalias imtis griežtesnių sankcijų, o abejingoms savivaldybėms leidžia sąmoningai ignoruoti nuolatinius triukšmo taisyklių pažeidimus jų svarstymus numarinant darbo grupėse ir uždarose komisijose. Dažnai savivaldybės už pakartotinius taisyklių pažeidimus net nesvarsto jų laužytojų veiklos ribojimo ir leidžia pažeidėjams ir toliau tęsti gyventojų rimtį trikdančią veiklą, taip ignoruodami bendruomenių teisę į poilsį“, – pažymėjo M. Majauskas.
Jo teigimu, dabar galiojančio reguliavimo neveiksmingumą įrodo tai, kad nuo 2017 m. atvejų, susijusių su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo taršos kontrolę nevykdymu ar pažeidimu, skaičius Lietuvoje išaugo beveik ketvirtadaliu (nuo 131 iki 170 atvejų), o konkrečiai su savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimu susijusių atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 28 iki 46 atvejų).
Spręsti susidariusiai situacijai Seimo narys M. Majauskas siūlo didinti baudas už triukšmo pažeidimus ir nustatyti, kad pakartotinai triukšmo taisykles laužančiųjų viešas ūkinės veiklos ribojimo svarstymas būtų ne savivaldybių taryboms paliekama teisė, bet privaloma jų pareiga.
„Toks pakeitimas įpareigotų savivaldybių tarybas viešai svarstyti papildomas sankcijas piktybiniams pažeidėjams, – teigė parlamentaras. – Esu užaugęs Vilniaus Senamiestyje ir puikiai suprantu, kad gyvenimas tokiose vietose niekada nestoja. Pasirinkdamas gyventi miesto centre turi su tuo susitaikyti ir išmokti sugyventi su įvairiausio būdo žmonėmis, taip pat ir su naktiniais pramogautojais. Tačiau laisvė linksmintis ir kelti triukšmą turi aiškias įstatymu nustatytas ribas ir ji negali pažeisti kitų žmonių teisės į miegą ir sveiką gyvenimą“.
Senamiesčio bendruomenių pirmininkė Asta Baškauskaitė pažymi, kad Savivaldybė ignoruoja Senamiesčio gyventojų teises ir triukšmo ribas nustatančius įstatymus, todėl nutarta kreiptis į Seimo narius prašant pagalbos.
„Barams suteikiama žalia šviesa veikti ir triukšmauti iki vėlumos – gyventojų miego ir ramybės sąskaita. Gyventi Senamiestyje tapo košmaras, kai mero prioritetas yra ,,naktinės ekonomikos“ skatinimas, o ne gyventojų gerovė. Kai pakartotiniai gyventojų prašymai savivaldybei atmetami ir ignoruojami, lieka kreiptis pagalbos į Seimą“, – teigė A. Baškauskaitė.