Likus keliems mėnesiams iki finalinio dainų šventės renginio užkulisiuose planuojama nuveikti labai didžiulį darbą – per regionuose vykstančius renginius ir iš lūpų į lūpas iniciatyvos ambasadorių bei visų tautiečių pagalba suburti visus keturis milijonus lietuvių.
© Sigitas Mikutis

Kodėl keturis, o ne tris milijonus? Organizatoriai įgyvendina idėją, kuri kvies sudainuoti „Tautinę giesmę“ ne tik Lietuvoje gyvenančius tautiečius.

Keturi milijonai lietuvių

Šiais metais dainų šventė vadinsis šimtmečio dainų švente, o jos organizatoriai teigia neįsivaizduojantys tikros šimtmečio šventės be „Tautiškos giesmės“ atlikimo kartu su visais lietuviais, nepriklausomai nuo to, kur jie šiuo metu lankosi ar gyvena.

Prieš beveik dešimtmetį Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga lietuvių įgula jachta „Ambersail“ apiplaukė aplink pasaulį. Būtent jų kelionės metu pradėtas skleisti kvietimas liepos 6-ąją giedoti „Tautinę giesmę“ kartu, kad ir kur bebūtume. Bėgant laikui į pagalbą pasitelkti vis naujesni įrankiai pakviesti pasaulio lietuvius prisijungti, taip 2017 m. atsirado internetinė svetainė „4000000.lt“, kurios dalimi gali tapti kiekvienas. Vos tik įėjus šią internetinę svetainę pagal naudojamo įrenginio informaciją yra nustatomas atsumas nuo vartotojo iki Lietuvos.

Užsimojo suburti keturis milijonus lietuvių: visus kviečia skleisti žinią
© Sigitas Mikutis

Renginio organizatoriai įsitikinę, kad lietuvių yra ne trys, o keturi milijonai ir dabar yra proga visus juos pakviesti švęsti kartu.

„Už mus niekas to nepadarys, privalome imtis iniciatyvos ir pakviesti patys“, – taip pasakojimą apie šimtmečio dainų šventės projektą „Vardan tos“ pradėjo vienas organizatorių, iniciatyvos „Lietuva 4000000“ vadovas Raimundas Daubaras.

Šis žygis – tai daugybė renginių visuose Lietuvos miestuose, kur gyvai skamba dainų šventės muzika, atliekama atrankas praėjusių kolektyvų, o regionuose gyvenantys lietuviai kviečiami pasidalinti keturių milijonų idėja savo aplinkoje. Pasak jų, beveik kiekviena šeima turi kitose šalyse gyvenančių giminaičių, draugų, kurie galėtų dainų šventės metu giedoti „Tautišką giesmę“.

Užsimojo suburti keturis milijonus lietuvių: visus kviečia skleisti žinią
© Sigitas Mikutis

R. Daubaras teigia, kad per kelerius šios tradicijos gyvavimo metus išgirdo įvarairiausių istorijų. Viena iš paskutiniųjų esą leido suprasti, kad tai jau tampa mūsų kartos tradicija. Ispanijoje buvę lietuviai papasakojo, kad stojosi giedoti „Tautišką giesmę“ būdami restorane ir maždaug tuo pačiu metu pamatė, kad kita grupė žmonių kambario gale atsistojo tuo pačiu tikslu.

Dainų šventės alumnai sugrįžta

Kaip jau minėta anksčiau, tam, kad šimtmečio giesmę giedotų visi keturi milijonai, reikalingas kiekvienas lietuvis, tad organizatoriai skyrė papildomą dėmesį dainų šventėje kažkada dalyvavusiems alumnams. Jie visi kviečiami dalyvauti regionuose vykstančio žygio „Vardan tos“ renginiuose. Šaukle šiais metais tapo dainų šventėje visuomet dalyvaujanti žurnalistė Edita Mildažytė. Ji įsitikinusi, kad pakviesti lietuvius iš televizijos ekrano neužtektų.

„Ir taip viskas visada vyksta iš Vilniaus, o Lietuvos miesteliuose gyvenantiems žmonėms yra svarbu, kad atvažiuoja jų kraštiečiai, žinomi žmonės, ateina valdžios atstovai ir dainų šventės organizatoriai, kurie akis į akį pasako, kad čia visų lietuvių šventė“, – mano žurnalistė.

Televizijos laidų vedėja sako, kad labai svarbūs dalyviai šioje šventėje ir alumnai – anksčiau vykusių švenčių dalyviai, tarp kurių ir ji pati. Pasak organizatorių, alumnu gali vadintis kiekvienas žmogus, kuris bent kartą dalyvavo dainų šventėje. Bėgant metams jie kviečiami neišsiskirstyti, alumnai aktyviai bendrauja elektroninėje erdvėje, tam yra sukurta ir jų grupė feisbuke „Dainų šventės Alumnai“. Visgi E. Mildažytė mano, kad dainų šventėje daug svarbesnis bendravimas gyvai.

Užsimojo suburti keturis milijonus lietuvių: visus kviečia skleisti žinią
© Sigitas Mikutis

„Taip visi esame nunirę į tą netikrą gyvenimą, kad atėjo metas žmonėms apsikabinti, į akis pasižiūrėti. Žmonės ilgisi šilumos ir paprasto bendravimo“, – teigia ji.

Radviliškis – antroji žygio per Lietuvą stotelė

Šeštadienį dainų šventės repertuaras skambėjo Radviliškyje. Šiaurės Lietuvos mieste gyvenantys radviliškiečiai kaip ir daugelis kitų miestų gyventojų pažįsta bent vieną šeimą, kurią palietė emigracija. Tačiau nesinorėtų Radviliškį vadinti ištuštėjusiu – mieste vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas.

Štai dainų šventės atrankose dalyvavusio „Aidijos“ kolektyvo vadovas Donatas Stakvilevičius sako, kad atskiro pasiruošimo dainų šventei nereikia, nes, nepaisant to, kad jo nariai yra dirbantys suaugę žmonės, susitinka ir repetuoja du kartus per savaitę ištisus metus. Tai vienas iš tų kolektyvų, kurio nariai instrumentų nepaleidžia net po koncerto eidami kultūros centro koridoriais ar esant žvarbiam orui lauke dar prieš koncertą. Paklaustas, kaip ruošiasi šimtmečio dainų šventei, kolektyvo vadovas D. Stakvilevičius sako, kad tai jų garbės reikalas, o specialaus pasiruošimo šimtmečio metais neprireikė.

„Kaip ginti tėvynę – visada pasiruošę. Viską nešiojame čia (prisideda ranką prie krūtinės – DELFI). Būsiu nepopuliarus, bet man kiekviena diena yra šventė. Čia gyvenu, čia noriu mirti ir man yra baisiai nepakeliami visi skandalai, kurie dabar vyksta. Todėl man kiekvieni metai panašūs. Mes per daug kartais atsipalaiduojame. Pasikartosiu, repetuojame ištisus metus vienodai. Nesimuliuojame“, – tikina D. Stakvilevičius, kuris nėra kilęs iš Radviliškio, tačiau su „Aidija“ dalyvavo kiekvienoje dainų šventėje nuo tada, kai prisijungė prie jų.

Užsimojo suburti keturis milijonus lietuvių: visus kviečia skleisti žinią
© Sigitas Mikutis

Šimtmečio dainų šventės pagrindu tapo „Tautiška giesmė“, o jos renginiai vyks visą savaitę – nuo birželio 30-osios iki liepos 6-osios. Tačiau pirmieji įvykiai ir iniciatyvos, susijusios su šia švente, kaip kad žygis „Vardan tos“, prasidėjo dar šį, kovo, mėnesį.

Žygio organizatoriai keliauja per Lietuvą kviesdami prie pasiruošimo prisidėti visus. Visų pirma, pasak jų, svarbu paskleisti žodį apie jubiliejinę šventę ir kad ją šiemet švęs visi lietuviai. „Tautiškos giesmės“ giedojimas turėtų sujungti Lietuvą su šalies diaspora paskutiniąją renginio dieną. Tie, kas lankysis septyniuose Lietuvos miestuose vykstančio žygio „Vardan tos“ renginiuose, dar gali patys pasigaminti dainų šventės mecenato „Swedbank“ iniciatyva atsiradusias tautiškų motyvų kokardas, kurių koncepciją sukūrė dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (33)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (96)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (300)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (94)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (189)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (16)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (39)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (94)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (15)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (24)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...