„Idealiu atveju, asmuo gaunantis iki 1000 eurų per mėnesį neturėtų mokėti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), bet tarpiniame etape, judant to tikslo link, tai mes galėtume turėti 500 eurų NPD, iki jo mums dar yra gana toli“, - sakė N. Mačiulis.
DELFI primena, kad šiuo metu NPD siekia 310 eurų. Ekonomisto vertinimu, jo kėlimas išspęstų visą eilę problemų.
„Dingtų ir paskatos slėpti pajamas, ir dėl to didėtų gyventojų realios pajamos, ir mažėtų paskatos važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją, ir neoficialaus darbo užmokesčio tendencijos. Manau, kad tai turėtų būti prioritetas, o nereikėtų blaškytis ir galvoti apie PVM lengvatas“, - komentavo N. Mačiulis.
Siūlymuose dėl progresinių mokesčių įžvelgia esminį trūkumą
Socialdemokratų siūlymuose dėl progresyvaus gyventojų pajamų apmokestinimo ekonomistas neįžvelgia ypatingų naujovių.
„Tai yra populiarus pasiūlymas, kuris Lietuvoje pasirodo maždaug du kartus per metus, kiekvienais metais. Nieko labai naujo tame nematau, tik norisi aiškumo. Turime suprasti, kad Lietuvoje jau ir dabar yra progresiniai mokesčiai per diferencijuotą NPD ir per „Sodros“ lubų nebuvimą. Tą dažnai bandoma ignoruoti, bet kitose valstybėse, kuriose yra progresinis GPM tarifas, ten yra labai žemame lygyje apribotos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 5000 eurų lubos“, - pateikė pavyzdį N. Mačiulis.
Ekonomistas neabejoja, kad šioje srityje reformos reikia, tačiau, pasak jo, ji turi būti išsami. Tai reiškia, kad būtų kartu išanalizuoti visi mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, kurios yra taikomos dirbantiesiems ir pagal kitokias formas gaunantiems pajamas.
„Negalima svarstyti vien GPM pakeitimo iš karto nepasakant, kaip keisis socialinio draudimo įmokos ir jų lubos. Nes jų nekeičiant mes galime sukurti tikrai labai nepalankią mokestinę aplinką viduriniajai klasei ir kvalifikuotiems darbuotojams“, - sakė N. Mačiulis.
Paramos vaikams klausimas – dvipusis
Ekonomistas vienareikšmiškai sutinka, kad paramos vaikus auginančioms šeimoms reikia daugiau negu jos yra dabar, tačiau pažymi, kad abu būdai ją teikti – ir per GPM lengvatą, ir tiesioginės išmokos turi savo privalumų ir trūkumų.
„Pagrindinis privalumas, jeigu ji suteikiama per GPM mokestinę lengvatą, tai yra papildomas neapmokestinamų pajamų dydis, tai skatina gyventojus gauti oficialias pajamas, paremiamos tos šeimos, kurios dirba oficialiai, nėra asocialios, ir aišku, kad tai yra teigiamas reiškinys. Tik papildomas NPD turėtų būti turbūt kelis kartus didesnis, nei jis yra dabar“, - sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, tiesioginiai pinigai šeimai taip pat turi savo privalumų ir trūkumų.
„Pagrindinis privalumas – tai, kad juos gauna visos šeimos auginančios vaikus, net ir tos, kurios neturi darbo. Tai čia galima sakyti, kad mes remiame ir skatiname vaikus turėti asocialias šeimas, bet vaikai gimsta įvairiose šeimose, tai jie nekalti dėl to, kurioje šeimoje gimė, ir reikia užtikrinti, kad tie pinigai pasiektų vaiką. Nes jei tai yra suteikiama tik kaip tiesioginė socialinė išmoka, kuri paskui panaudojama alkoholiui pirkti, tada jau yra tikrai neefektyvi sistema“, - sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu, efektyviausia, jei būtų rastas derinys – tiesioginių finansinių išmokų, tačiau nebūtų naikinama ir GPM lengvata, kurią gali gauti vaikus auginančios šeimos.
Kova dėl lengvatos šildymui – emocijų daugiau nei realaus efekto
Ekonomistas pastebi, kad diskusija tarp valdančiųjų dėl to, koks turėtų būti PVM tarifas šildymui – 9 ar 15 proc. yra labai emocinga, tačiau realus to skirtumo poveikis šeimos finansiniam krepšeliui nėra toks didelis.
„Tikrai tai yra labai simbolinis dydis, bet yra labai didelis emocinis fonas ir politizuotas tas klausimas. Vidutinė šeima šildymui, komunalinėms paslaugoms skiria apie 15 proc. savo visų išlaidų, tai PVM tarifo padidėjimas 6 proc. turi kelių procentų įtaką šeimos išlaidoms“, - sakė N. Mačiulis.
Jeigu kartu su mokestiniais pakeitimais padvigubėtų NPD – vidutines ir mažesnes pajamas gaunančios šeimos, pasak ekonomisto, nieko neprarastų.
„Šitoje vietoje pralaimėtų tik didesnes pajamas, didesnį turtą turintys asmenys. Manau, kad NPD didinimas ir tos lengvatos naikinimas būtų socialiai teisingas ir ekonomiškai efektyvus“, - sakė N. Mačiulis.
Siūlymas dėl PVM maisto produktams – nevienareikšmis
Socialdemokratų siūlymą įvesti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams ekonomistas taip pat įvertino nevienareikšmiškai. Pasak jo, bendrai lengvatiniam PVM tarifui maisto produktams galima rasti nemažai teigiamų argumentų: tai yra pirmo būtinumo prekės, didžiausią pajamų dalį jiems skiria neturtingos šeimos.
Tačiau, N. Mačiulis įžvelgia šiame siūlyme dvi dideles bėdas – lengvatinis PVM tarifas visiems maisto produktams biudžetui kainuotų kelis šimtus milijonų, jei ne pusę milijardo eurų, tokios skylės neįmanoma užkaišioti pajamomis surinktomis įvedus progresinius mokesčius. Be to ankstesnė Lietuvos ir kitų valstybių patirtis parodė, kad šios lengvatos naudą pajaučia prekybininkai, o ne galutiniai vartotojai.
„Jeigu kalbame tik apie kai kurių produktų lengvatinį PVM tarifą, tai atsiras daug diskusijų, kas yra sveikas produktas. Dietologai, turbūt, pasakys, kad pieno produktai nėra patys sveikiausi, mėsa – taip ne, galbūt, tik riešutai, daržovės ir vaisiai ir grūdai. Bet čia jau atsiranda subjektyvumo, kas nuspręs, kas yra pirmo būtinumo sveikiausi produktai. Dėl to aš ir sakau, kad efektyvesnis ir pigesnis, ir rezultatą leisiantis pasiekti kelias yra NPD didinimas“, - sakė N. Mačiulis.
Nemato noro apmokestinti turtą
Ekonomistas neturi aiškaus atsakymo, ar artėjimas visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio apmokestinimo link, yra teisingas kelias.
„Turto mokesčiai turi daug privalumų, pagrindiniai jų privalumai yra tai, kad jų vengimas yra labai sudėtingas. Tai yra tie, kas turi daug turto, susimoka tuos mokesčius. Bet jei kalbame apie visuotinius turto mokesčius, tuos kurie turi mažiausiai žalos ekonomikai, reikėtų pažiūrėti ir į kitų ES valstybių patirtį. Ir pirma viena, kur mes neturime turto mokesčių – tai yra automobilių mokesčiai“, - sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad jokių automobilių mokesčių neturi tik dvi ES šalys. „Manau, kad prieš kalbant apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, galima pažiūrėti, kokie automobiliai galėtų būti apmokestinami. Tai yra labai nepopuliarus mokestis, ir netikiu, kad jis galėtų atsirasti net jei jis būtų progresyvus ir nukreiptas į prabangesnius automobilius. Nežinau , kiek vertos diskusijos apie turto mokesčius, jeigu sprendimus priimantys asmenys nelabai nori turto apmokestinti“, - sakė N. Mačiulis.
Dalis siūlymų nesutampa
Vyriausybė yra pateikusi siūlymus dėl planuojamos mokesčių reformos. Daliai jų išreiškė nepritarimą „valstiečių – žaliųjų“ koalicijos partneriai socialdemokratai.
Socialdemokratų pasiūlymai dėl mokesčių pakeitimų:
1. „Vaiko pinigai“ turi būti vienodi ir siekti apie 100 eurų už vieną vaiką.
2. Dirbantieji ir auginantys vaikus turi būti remiami per PNPD už vaikus.
3. Tačiau valstybė iš uždirbančiųjų daug susigrąžintų per progresyvų gyventojų pajamų apmokestinimą. Remiantis socialdemokratų siūlymais, uždirbantys iki 20 tūkst. eurų per metus mokėtų 15 proc. GPM, iki 30 tūkst. eurų pajamų – 16 proc., iki 40 tūkst. eurų – 17 proc., ir daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 proc. Šie tarifai būtų taikomi visoms pajamų rūšims, ne tik darbo pajamoms.
4. Nekilnojamojo turto apmokestinimo kartelę siūloma leisti iki 150 tūkst. eurų. Vyriausybė siūlė nekilnojamojo turto apmokestinimą pradėti nuo 220 tūkst. eurų vertės.
5. Socialdemokratai siūlo apsistoti ties 9 proc. PVM lengvata šilumai ir vandens pašildymui. Jeigu po derybų būtų liekama prie 15 proc. PVM, tuomet siūlytina išplėsti lengvatos gavėjų ratą ne tik centrinio šildymo vartotojams. PVM lengvatos šilumai sugrąžinimas padėtų iš dalies suvaldyti infliacijos augimą.
6. Siūlome nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą duonai, pieno produktams ir daržovėms. Tokie sprendimai galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių.
7. Socialdemokratai siūlo diskutuoti apie valstybės remiamų pajamų dydžio didinimą. Šiuo metu šis dydis siekia 102 eurus ir nuo jo priklauso valstybės parama skurstantiems. Jis nedidintas nuo krizės metų.
8. Lietuvos socialdemokratų partija siūlo didinti ir bazinį atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 130,5 euro. Nuo šio dydžio priklauso valstybės tarnautojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, savivaldybių tarnautojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestis. Bazinis dydis buvo sumažintas krizės laiku ir niekada nebeaugo.
9. Siūloma sugrįžti prie nemokamo pradinių klasių mokinių maitinimo mokymo įstaigose.
10. Gyventojų pajamų mokesčio kompensavimas, kai darbuotojas pagal Darbo kodeksą dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje savo lėšomis.