Kovos menai išmoko, kaip apsiginti nuo stipresnio priešo, pasitelkiant kruopščiai apgalvotus smūgius ir vikrią gynybą. Juodąjį karate diržą turinti D. Grybauskaitė dėl konflikto Ukrainoje metė iššūkį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jos priešas V. Putinas savo ruožtu turi juodąjį dziudo diržą, vadovauja 144 mln. gyventojų turinčiai 40 kartų didesnei už Lietuvą atominių ginklų turinčiai Rusijai, rašo politico.eu.

Vis dėlto šie akivaizdūs skirtumai D. Grybauskaitės tikrai nestabdo. Pastaraisiais metais ji žeria itin daug kritikos Rusijai, nors taip aršiai šią šalį kritikuoti Europoje mažai kas išdrįsta.

D. Grybauskaitė be jokių užuolankų teigia, kad Ukrainoje yra Rusijos karių ir kad praėjusių metų vasarą Malaizijos oro linijų keleivinį lėktuvą numušė būtent rusų paleista raketa. Taip pat D. Grybauskaitė nedvejodama lygina V. Putiną su Josifu Stalinu ir Adolfu Hitleriu, vadina Rusiją teroristine valstybe ir įspėja, kad Maskvos agresija gali skverbtis gilyn į Europą. 

Kol likusi NATO dalis piktinosi V. Putino veiksmais ir žodžiais rėmė Ukrainą, D. Grybauskaitė žengė kur kas toliau – 2014 m. lapkričio mėn. ji pažadėjo Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai tiekti ginklų. Vis dėlto Lietuvos gynybos ministerija nesutiko pakomentuoti, kokių tiksliai ginklų ji ketina tiekti į Ukrainą. 

Dėl D. Grybauskaitės pomėgio ginčytis ji tapo Rusijos taikiniu, heroje Ukrainoje ir populiaria asmenybe gimtinėje, kur prisiminimai apie sovietų įvykdytą šalies okupaciją vis dar neišdilo iš gyventojų atminties. Prezidentiniuose rinkimuose 2014 m. ji nesunkiai pelnė daugumą rinkėjų balsų ir antrą kartą buvo išrinkta Lietuvos prezidente. Tokių rezultatų ji pasiekė dėl aiškiai deklaruojamos antikremliškos pozicijos ir pirmą kartą nuo 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir atsiskyrė nuo TSRS, šalies prezidentu antrą kartą iš eilės tapo tas pats žmogus. 

Paslaptingoji vadovė 

Užsienyje D. Grybauskaitė vadinama geležine magnolija ir Baltijos geležine ledi, tačiau apie paslaptingąją D. Grybauskaitę iš tikrųjų žinoma labai nedaug. Kai kurie kaltina ją naudojant antirusiškų nuotaikų skleidimą kaip būdą susidoroti su politiniais oponentais Lietuvoje. 

„Grybauskaitė paprasčiausiai reaguoja į viešąją nuomonę“, - įsitikinęs buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, atmesdamas bet kokius mėginimus teigti, kad tvirta D. Grybauskaitės vykdoma politika ir griežta politinė kalba gali paaštrinti situaciją ir provokuoti Rusiją imtis prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų. 

„Provokuoti - tai būtų nekalbėti apie Rusiją provokuojančiai“, - patikina A. Kubilius pridurdamas, kad V. Putinas vertina Vakarų nuolaidžiaujantį toną ir nenorą tiekti ginklų Ukrainai kaip apsisprendimo trūkumą, kuris savo ruožtu V. Putino vertinamas kaip žalia šviesa judėti toliau. 

Nepaisant D. Grybauskaitės populiarumo ji yra vieniša, neturi artimųjų, už jos nugaros nestovi jokia politinė partija. 

59-erių buvusi eurokomisarė D. Grybauskaitė nepriklauso jokiai politinei partijai nuo sovietinių laikų, kai buvo Komunistų partijos narė. Jos pačios teigimu, jai išsivystė „alergija“ partijų politikai. 

„Ji to nenori, net jei turėtų galimybę sukurti savo pačios partiją ir tokiu būdu galėtų užsitikrinti didesnę ir ilgiau trunkančią galią“, - mano buvęs Lietuvos prezidentas Vytautas Landsbergis, dar TSRS laikais vadovavęs Sąjūdžio judėjimui. Nors šiuo metu jis jau išėjęs į pensiją, vis dar dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. 

Paklaustas, ar daro įtaką D. Grybauskaitei, jis su šia mintimi nelinkęs sutikti. „Kartais su ja susitinku, bet tik kartais“, - patikino jis žvelgdamas į dokumentų šūsnį ant savo darbo stalo – buvusiems politikams toks vaizdas ant darbo stalo nėra būdingas. „Mes apsikeičiame nuomonėmis kartą per mėnesį ar kartą per kelias savaites“, - pridūrė jis. 

D. Grybauskaitė griežtai saugo savo asmeninį gyvenimą, jos visuomeninis įvaizdis formuojamas itin atidžiai. Ji nėra linkusi daug pasakoti apie savo sovietinių laikų praeitį, o tai ne juokais erzina Lietuvos analitikus, žurnalistus ir istorikus. 

„Nuo pat pradžių D. Grybauskaitė pati renkasi žurnalistus, su kuriais nori kalbėtis, tuos, kurie jai neužduoda nepatogių klausimų“, - tikina vyriausiasis analitikas iš Vilniuje įsikūrusio Rytų Europos studijų centro Marius Laurinavičius.

Visos trys Baltijos valstybės prie NATO prisijungė 2004 metais. Nepaisant šio fakto, Kaliningrade vykstant remilitarizacijos procesams, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atrodo nenorinti pasikliauti vien tarptautiniu geranoriškumu, ir vasarį paskelbė grąžinanti privalomąją karinę tarnybą. 2015 metais Lietuvos valdžia parengė vadinamąjį „hibridinio karo vadovą“ – patarimų šalies piliečiams, kaip elgtis Rusijos invazijos atveju. „Šūviai už lango – dar ne pasaulio pabaiga“, – teigiama jame.

Pagrindinis tikslas – kitoms NATO valstybėms narėms pademonstruoti, kad Lietuva stiprina savo įtaką Aljanse, nors anksčiau gynybai iš šalies biudžeto buvo skiriamas mažiau nei vienas procentas BVP. Lietuvos užsienio politika taip pat atkreipia į save dėmesį, skatindama Europą ir NATO labiau rūpintis saugumo klausimais.

Rusijos erzinimas Lietuvą – ir pačią prezidentę D. Grybauskaitę – pavertė taikiniu.

„Turime pripažinti, kad šiuo metu Lietuva susiduria su neįprasta ataka. Stebime tiek informacines, tiek kibernetines atakas, pasitaiko nesantaikos kurstymo atvejų, veikia šešėlinės struktūros“, – per interviu radijui sakė Lietuvos prezidentės vyriausioji patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3789)