Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, šiuo metu susitarimo pasirašymui trūksta vos kelių savaičių.
„Teksto prasme, esame priartėję, pasistūmėję sutarimo link, dar reikėtų, galbūt, keleto savaičių, kad ir tekstas būtų galutinai visiems priimtinas. (…) Labai norėčiau, kad, neatsižvelgiant į nieką, būtų pasirašytas tas susitarimas iki Vilniaus viršūnių susitikimo, nes tai sustiprintų mūsų gynybines pozicijas“, – sako konservatorius.
Tuo atveju, jei susitarimas nebūtų pasirašytas iki NATO viršūnių susitikimo ir jei iš tiesų įvyktų valdžios perkrovimas, Ž. Pavilionis tikino manantis, kad užsienio politikos susitarimo programa išliktų tokia, kokia yra dabar, net jei ir pasikeistų valdančioji dauguma.
„Niekada rinkimai nefigūravo rašant šį susitarimą, tikslas yra tą susitarimą pasiekti iki Vilniaus viršūnių susitikimo (…) Visos politinės partijos yra suinteresuotos, kad užsienio politikos tęstinumas galiotų, nes tie procesai, kuriuos mes bandome paveikti, jie, kaip ir gynybos projektai, yra ilgalaikiai“, – pabrėžė URK komiteto pirmininkas.
„Tai yra tęstinis dalykas, kuris nepadaromas ir neįtelpa į 4 metų laikotarpį. (…) Visi yra suinteresuoti, kad ir kas įvyktų, kad ir kokie sprendimai būtų priimti vidaus politikoje, aš matau didžiulę prasmę užbaigti šį darbą, nes jis prasmingas bet kokiu atveju, ypač prieš Vilniaus NATO susitikimą“, – pažymi jis.
R. Lopatos kritika: užsienio politikos susitarimo programoje dar trūksta aiškumo
Vis dėlto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, liberalas Raimundas Lopata teigė, kad, turint omenyje po Aljanso viršūnių susitikimo, tikėtina, įvyksiantį valdžios „perkrovimą“, užsienio politikos pasirašymo klausimą kol kas vertėtų stabdyti.
„Norėčiau sakyti, kad tas perkrovimas bus toks, kad valdančioji koalicija, kokia ji yra, tokia ir išliks. Bet visko, žinoma, gali būti. Jeigu ji išliktų, tokių klausimų, turbūt, nekiltų. Jeigu ji neišlieka ir atsiranda kitokios valdžios konfigūracijos, manau, kad atsirastų daugiau atvirų klausimų, nes ir dabar kyla tų klausimų“, – sakė liberalas.
R. Lopata pažymi, kad šiuo metu užsienio politikos susitarimo programoje dar trūksta aiškumo. Jo teigimu, jei po NATO susitikimo iš tiesų keisis Seimo sudėtis, kai kurie užsienio politikos programos punktai gali būti koreguojami pagal naują, pirmalaikiuose rinkimuose išrinktą, valdančiąją daugumą.
„Situacija dabar yra tokia, kad Ž. Pavilionis, URK pirmininkas, kuris inicijuoja naują turą dėl užsienio politikos susitarimo, valdančiosios koalicijos partnerių nėra informavęs, apie ką jis ten kalbasi. Man atrodo ne visi konservatorių partijos nariai, esantys tame komitete, žino, kokį tekstą jis derina“, – sakė NSGK komiteto narys.
„Jei ir tęsia kažkas bandymus pasirašyti bendrą partijų sutarimą dėl užsienio politikos, aš manau, kad dabar tikrai neverta. Aišku, mes svarstome labai hipotetiškai, nes aš nesu įsitikinęs, ar bus tie pirmalaikiai rinkimai. (…) Pirmiausia dabar reikia sulaukti NATO samito Vilniuje ir jo rezultatų. Nuo to daug kas gali priklausyti, kaip čia kas dėliosis“, – pabrėžia R. Lopata.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) penktadienį Seime įregistravo siūlymą pirmalaikius rinkimus rugsėjo 10 d. Konservatoriai tikisi dėl siūlymo parlamente balsuoti pirmomis birželio savaitėmis.
Bet kokie valdžios pokyčiai, anot G. Landsbergio, planuojami tik po liepos 11–12 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje.
