aA
Lietuvai, nusprendusiai iki 65-erių metų pavėlinti pensinį amžių, reikia imtis priemonių gerinti savo visuomenės sveikatą, nes tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra tik 51,2 metai. Į tai dėmesį atkreipė ketvirtadienį apvaliojo diskusijoje „Lietuva ir Europos Sąjunga: iššūkiai priešakyje“ dalyvavęs Europos politikos studijų centro (CEPS) vadovas Danielis Grosas.
© Corbis

Jo teigimu, Lietuva menkai pasistūmėjo į priekį ir pagal pagrindinius kriterijus: korupcijos suvaldymą, Vyriausybės veiklos efektyvumą ir verslo reguliavimą.

„Ar Jūs esate tikri, kad padidindami oficialų išėjimo į pensiją amžių, padidės ir efektyvus išėjimo į pensiją laikas? (...) Šiuo metu gimęs žmogus Lietuvoje gali tikėtis iki 51-erių būti geros sveikatos, kaip jūs tikitės turėti 65-erių pensinį amžių?“ – klausė ekspertas.

Efektyviu arba tikruoju pensiniu amžiumi vadinami tie metai, kai žmogus realiai pasitraukia iš darbo rinkos. Lietuvoje žmonės į pensiją pasitraukia sulaukę maždaug 60 metų.

Lietuvoje tikėtina sveiko gyvenimo tikimybė Lietuvoje yra 51,2 m. Estijoje – 48 m., Švedijoje – 64, Prancūzijoje – 62 m.

Lietuva yra apsisprendusi pensinį amžių palaipsniui pradėti didinti nuo kitų metų, kol bus pasiekta 65-erių metų riba. Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 m.

„Taip, jūs turėtumėte vėlinti pensinį amžių, tačiau turėtumėte kažką daryti su savo šalies gyventojų sveikata. Nes galiausiai mokėsite mažiau pensijų, bet vis tiek kainuos sveikatos apsauga“, – Lietuvos valdžios atstovams sakė D. Grosas.

CEPS vadovo teigimu, taip pat labai svarbu gerinti švietimą. Jis pateikė tarptautinio penkiolikmečių moksleivių tyrimo PISA duomenis, iš kurių matyti, kad Lietuvos moksleivių žinios yra labai vidutiniškos.

Danielis Grosas (CEPS nuotr.)
Danielis Grosas (CEPS nuotr.)

Valdžia persitvarko sunkiai

Kalbėdamas apie Lietuvos finansinį stabilumą, jis sakė, kad biudžeto deficito, skolos lygio ir infliacijos valdymas yra būtini, tačiau to nepakanka – reikia ir struktūrinių reformų.

Taip pat Lietuva menkai nuo 2002 m. pagerino tris pagrindinius kriterijus: korupcijos kontrolę, Vyriausybės veiklos efektyvumą ir verslo reguliavimą.

Jis pateikė 2010 m. Pasaulio banko duomenis, iš kurių matyti, kad pagal korupcijos kontrolę Lietuva gerokai atsilieka ne tik nuo euro zonos, bet ir Estijos.

Lietuvos korupcijos kontrolės indeksas yra 0,25, Latvijos – apie 0,3, Estijos – 1, euro zonos – 1,2, Švedijos – 2,2.

„Pagerinti šį kriterijų užtrunka daug laiko. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Graikija buvo tokiame pačiame lygyje kaip Estija, per tuos metus Estija kilo į viršų, o Graikija stovėjo“, – sakė D. Grosas.

Kalbant apie Vyriausybės veiklos efektyvumą, taip pat Lietuva ir Latvija yra panašiame lygyje, o Estija yra pabėgusi gerokai į priekį.

Lietuvos ir Latvijos Vyriausybės veiklos efektyvumo indeksas yra kiek didesnis nei 0,5, Estijos ir visos euro zonos – apie 1,2, Švedijos – apie 2.

Lietuvos situacija yra panaši ir pagal verslo reguliavimo aplinką: Lietuvos ir Latvijos indeksas yra beveik 1, Estijos – 1,4. euro zonos – 1,3, Švedijos – daugiau nei 1,6.

Investicijų ir inovacijų lygis Lietuvoje gana žemas palyginti su kitomis šalimis.

Lietuviai taip pat labai prastai vertina nacionalines institucijas: Seimą, Vyriausybę.

Reikia ir toliau taupyti

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nereikėtų mestis į vartojimą. Jo nuomone, per krizę pradėtą taupymą reikėtų tęsti.

„Lietuvoje nacionalinių santaupų – gyventojų kartu su valstybe – lygis yra nepakankamas. Reikėtų tęsti taupymą tokį, koks jis buvo pastaruosius metus. Lietuvoje šios santaupos sudaro apie 15 proc. BVP, euro zonoje jos yra apie 20 proc.“, – kalbėjo D. Grosas.

Estijos gyventojų santaupos sudaro kur kas didesnę dalį BVP, o Lietuvoje šuolis buvo tik paskutiniais metais – per krizę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuviškos kainos – turistų iš užsienio akimis: Varšuvos neprimena, primena Paryžių (4)

Pirmadienį popiet, saulei kepinant iki 29 laipsnių karščio, Katedros aikštėje verda veiksmas....

Rinktinę puikiai pažįstantis Darjušas – apie nešvarius australų triukus, Kalniečio 30 minučių ir Mačiulį prieš Antetokounmpo laida „Krepšinio zona“ (4)

Po dviejų pamokų, gautų nuo serbų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė atsigriebė per pratybas su...

Mažeika pateikė daugiau detalių, kas ir kiek mokės už automobilius (416)

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais...

Karbauskis – apie tai, kad nėra įtakingas, bet turi slaptą kozirį rinkimams (79)

„Valstiečiai“ ateinantiems Seimo rinkimams yra paruošę slaptą kozirį, kuris nebūtinai matyti...

Teismas leido „Pontem“ tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus...

Mirė žinomas Lietuvos aktorius Rimgaudas Karvelis

Pirmadienį mirė žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis .

Prie Smiltynės perkėlos dar neregėtos eilės: akis bado apsukrių „gudručių“ elgesys (120)

Ekspreso Nida-Klaipėda vairuotojas, sustabdęs autobusą automobilių eilės, nusidriekusios pusantro...

Vibrio bakterija pareikalavo aukų: po maudynių Baltijos jūroje mirė moteris perspėja dėl rizikos grupių (72)

Medikai jau kurį laiką kalba apie Vibrio bakterijas, kurios dauginasi esant pakankamai šiltai...

Atviru laišku Blattas atskleidė sergantis sunkia liga (17)

Pirėjo „Olympiakos“ klubo, kuriam ateinantį sezoną atstovaus Mindaugas Kuzminskas , strategas...

Kruviname „Ilovaisko katile“ – tik Rusijos kariuomenės turėta ginkluotė (351)

2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai...