Laidoje „Delfi rytas“ kalbėjęs D. Ražauskas tvirtino, kad pagrindinis patarimas poroms – nenusibosti vienas kitam. „Būnant namuose, karantine, reikia rasti laiko išeiti į lauką, pabūti atskirai, – kalbėjo lektorius. – Pats blogiausias dalykas – blogų naujienų žiūrėjimas ir sėdėjimas prie ekranų, nes tai mus sekina, o išsekęs žmogus labai lengvai „ėda“ savo artimą.“
Lektorius teigė, kad gamtoje reiktų praleisti kasdien bent po valandą. Vaikščioti, greitai eiti ar bėgioti.
Kalbėdamas apie tai, kaip svarbu neleisti pykčiams ir nuovargiui viršyti gerų emocijų, lektorius pabrėžė, kad Kinijos pavyzdys rodo, kas gali nutikti – skyrybų kreivė karantino metu ten pradėjo rekordiškai kilti.
O ką daryti, jei kivirčas jau kyla, kaip jį nuslopinti? „Nėra jokių lengvų ir paprastų sprendimų, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo asmeninio efektyvumo treneris. – Turime suvokti, kad kiekvienas žmogus yra individas. Kai kurios psichologijos mokyklos žmones ir skirsto į įvairias tipologijas, į asmenybės tipus. Tų tipų yra be galo daug, todėl vieno bendro sprendimo, kuris suveiktų visoms poroms, kitaip sakant – vieno skiepo, čia nėra.“
D. Ražauskas sako, kad su partneriu gyvenantiems ne pirmus metus bus lengviau, nes žmonės vienas kitą pažįsta. Jo teigimu, konfliktus reiktų glaistyti pasiremiant ankstesne sėkminga patirtimi. O ką daryti, jei tokios patirties nėra? „Tada bent trumpam reiktų neaštrinti konflikto, atitolti, išeiti penkioms ar dešimčiai minučių į lauką pakvėpuoti ar užsidaryti į tualetą ir pastebėti savo kvėpavimą.“
Lektoriaus teigimu, tokiais atvejais gali padėti ir meditacija, ir malda.
Vis dėlto, yra patarimų, kurie dažniausiai būna veiksmingi. D. Ražauskas pasakojo, kad kylant konfliktui reiktų paimti po tuščią lapą, tušinuką ir parašyti laišką sumuštinio principu: pradėti nuo komplimentų antrai pusei, tuomet reiktų išdėstyti, kas kliūna ir erzina, kokie lūkesčiai nepatenkina bei vėl parašyti gerų dalykų ir komplimentų.
Laiškus, D. Ražausko teigimu, reikų skaityti praėjus bent valandai ir būnant kiek atokiau vienas nuo kito.
Dar vienas žinomas, tačiau rizikingas metodas – įsirašyti kivirčą. „Tai rizikinga, nes jei kažkuris įsijungia diktofoną ir sako, gerai, mes dabar įrašysime mūsų konfliktą, gali tik dar labiau paaštrinti konfliktą, nes kitas gali pasijusti neišklausytas“, – teigė D. Ražauskas, bet pridūrė, kad jei tai ir vienai, ir kitai pusei tai priimtina, tai geras metodas.
Pauzė – dar vienas efektyvus sprendimo būdas. O pauzės metu lektorius pataria tiesiog pusvalandį pasivaikščioti lauke.
„Dar specialistai pataria kuo daugiau bendrauti virtualiomis priemonėmis su giminėmis, draugais“, – teigė D. Ražauskas ir pridūrė, kad karantino metu būtina nekaupti emocijų, ypač, jei jos blogos.
„Išklausymas ir pokalbis ramina, stabilizuoja, padeda nepriimti skubotų sprendimų“, – kalbėjo lektorius.
Sakoma, kad geriausiai antrąją pusę patikrina bendros kelionės. Keliauti šiuo metu negalime, tad gal karantinas gali tapti geriausiu antrosios pusės išbandymu? „Tokios situacijos, kai labai ilgą laiką ir stresinėmis sąlygomis praleidi su kažkokiu žmogumi, o streso dabar yra visiems, nes norime ar nenorime mus pasiekia blogos naujienos, – kalbėjo D. Ražauskas. – Pirmiausia tai veikia kaip padidinimo stiklas.“
Specialistas kalbėjo, kad karantinas tikrai stiprias poras ir šeimas tik dar labiau sutvirtins, tačiau daugelis šeimų Lietuvoje, jo teigimu, turi spragų. „Jei pamatysite, kad su partneriu labai stipriai nesutariate šito karantino metu, tai patariama po to, kai viskas praeis, nurims, neužmiršti užsirašyti pas psichologą ar psichoterapeutą“, – teigė lektorius ir pridūrė, kad jei jau karantino metu pamatėte kažkokių spragų santykiuose, laikui bėgant tos spragos tik didės.
O kaip nesusipykti su savimi, jei karantiną reikia leisti vienam? „Jei esi vienas ir uždarytas šio legendinio karantino, kuo daugiau skambink ir kontaktuok, – kalbėjo D. Ražauskas. – O visas blogas naujienas reikia žiūrėti kuo mažiau ir per kuo mažesnį ekraną.“
Lektoriaus teigimu, naujienas stebint per mažęsnį ekraną, jos priimamos lengviau ir paprasčiau.
D. Ražausko teigimu, knygos, sportas ir visi kiti užsiėmimai taip pat būtini. Beje, svarbu ir nepersivalgyti. „Jei nuolat persivalgome, tampame apsunkę, labiau linkę į depresiją“, – tvirtino D. Ražauskas.