aA
Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) paskelbus, kad Lietuvos draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui Rolandui Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas, „tvarkiečiai“ paskelbė sukūrę teisininkų darbo grupę, kuri pateikė 90 tūkst. Lt vertės išvadas. Tiek pinigų partija „Tvarka ir teisingumas“ sumokėjo užsienio teisininkams, kurie drauge su lietuvių kolegomis, aiškinosi, kaip Lietuvos įstatymus reiktų suderinti su Strasbūro teismo sprendimu.
Rolandas Paksas
© DELFI / Audrius Solominas

Šių išvadų esmė – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymas bei Konstitucinio Teismo nutarimas, pareiškęs, jog apkaltos tvarka iš pareigų pašalintas asmuo niekada negali būti renkamas ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėju, negali būti skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

„Teisininkų uždavinys buvo vienas – kaip priderinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą prie Lietuvoje veikiančių įstatymų. Šiuo atveju teisininkų išvada vienintelė – naikiname Seimo rinkimų įstatymą, kuriame yra apribojimai, ir antras dalykas – Konstitucinio Teismo nutarimas turėtų neveikti. Štai tokia buvo teisininkų užduotis, jie tą užduotį padarė ir mes dabar bandome ją pristatyti“, - spaudos konferencijoje aiškino R. Paksas.

Tuo tarpu Konstitucinis Teismas dar sausio 10 d. buvo išplatinęs pareiškimą, kad siekiant įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą įmanomas tik vienas variantas – Konstitucijos keitimas.

„Siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą, užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos“, - teigiama tuomet išplatintame pranešime.

Jau įregistravo pataisas

Remdamasis šiomis išvadomis partijos Seimo narys Valentinas Mazuronis jau įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuria siūloma iš įstatymo išbraukti nuostatą, draudžiančią Seimo rinkimuose dalyvauti per apkaltą postų netekusiems politikams.

Pataisos esmė ta, kad apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas asmuo iškart gali kandidatuoti ateinančiuose Seimo rinkimuose – esą politiką turi bausti rinkėjai, kurie gali rinkti jį rinkti į pareigas, gali ir nerinkti.

„Seimo narys ar kitas pareigūnas, pašalintas iš pareigų apkaltos būdu, negali užimti tų pareigų iki kitų rinkimų. Tai yra tas protingas laiko tarpas, apie kurį kalba Europos žmogaus teisių teismas. Atėjus rinkimų laikotarpiui visos teisės priimti sprendimą, nes Konstitucijoje parašyta, kad suverenas yra tauta, perduodamos rinkėjui. Rinkėjai turi apsispręsti, ar to laiko užtenka ir jie pasitiki tuo politiku, ar jie jo nerinks dar vienai kadencijai, tai yra 4-5 metams, ar jie jo nerinks 8-10 metų. Jokie paskirti teisėjai, nors ir bendraujantys su konstitucinėmis dvasiomis, jokie politikai nepriims teisingesnio sprendimo negu visi Lietuvos piliečiai“, - pasakojo V. Mazuronis.

„Tvarkiečiai“ nelaukė Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadų, kuri turi taip pat parengti siūlymus, kaip įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą. Ši darbo grupė savo išvadas pateiks gegužės 31d.

R. Pakso partijos suburtoje darbo grupėje dirbo Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisės teoretikas Alfonsas Vaišvila, to paties universiteto profesorius, teisės teoretikas Saulius Arlauskas, advokatė Liudvika Meškauskaitė, taip pat Austrijos Konstitucinio Teismo teisėjas Christophas Grabenwarteris bei Šveicarijos teisininkė, neseniai išrinkta Europos žmogaus teisių teismo teisėja, Helen Keller. Partijos „Tvarka ir teisingumas" atstovo spaudai Romo Jankausko teigimu, lietuvių teisininkai šioje grupėje dirbo neatlygintinai.

Atsivertų galimybė dalyvauti prezidento rinkimuose

Įgyvendinus „tvarkiečių“ darbo grupės pateiktas išvadas iš esmės atsivertų galimybės R. Paksui dalyvauti ir prezidento rinkimuose, mat pagal Konstituciją, prezidentu „gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“.

Panaikinus R. Paksui trukdžius tapti Seimo nariu ir paskelbus negaliojančiu Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo pareiškiama, jog apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas asmuo neturi teisės eiti pareigų, kuriose pagal Konstituciją reikia prisiekti, beliktų tik pakeisti Prezidento rinkimų įstatymą.

„Dėl prezidento klausimas nekyla, nes tas asmuo, kuris įgyja teisę būti renkamas Seimo nariu, tas įgyja teisę būti renkamas ir prezidentu pagal mūsų Konstituciją“, - aiškino A. Vaišvila.

Tuo tarpu pats R. Paksas šiuo klausimu buvo atsargus. Pasak jo, pirmiausia reikia pažiūrėti, kokia bus dabartinės sudėties Seimo reakcija į V. Mazuronio įregistruotą Seimo rinkimų įstatymo pataisos projektą, tuo tarpu diskusijos, kas gali būti renkamas prezidentu, kas ne – ateities klausimas.

„Aš nemanau, kad reikėtų skubinti įvykius, bet kokiu atveju svarbu, kaip dabartinis Seimas, dabartinė Seimo sudėtis pažiūrės į V. Mazuronio pateiktą, pagal teisininkų išvadas paruoštą projektą dėl Seimo rinkimų. Nenorėčiau aš čia cituoti Konstitucijos, kas gali būti renkamas ar nerenkamas prezidentu, kalbama apie žmogų, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, bet tai čia ne šiandienos pokalbių tema“, - aiškino R. Paksas.

A.Vaišvila: nušalinimas nuo pareigų jau yra sankcija

R. Pakso surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs teisės teoretikas A. Vaišvila aiškino, kad pagal Lietuvos Konstituciją nušalinimas nuo pareigų jau yra sankcija, todėl pagalbinių bausmių, tokių kaip ribojimai dalyvauti įvairiuose rinkimuose ar užimti pareigas, kuriose būtina pagal Konstituciją prisiekti, nebebūtini.

„Mūsų Konstitucijos 86 straipsnis yra nustatęs, kad asmuo, sulaužęs priesaiką ar šiurkščiai pažeidęs Konstituciją gali būti pašalinamas iš pareigų. Tai yra viena sankcija, kuri už tokį pažeidimą yra taikoma. Dabar klausimas, ar galima prie šios pagrindinės sankcijos prijungti pagalbinę? Šiuo atveju tai iš pasekmių sekanti sankcija, kuri yra sunkesnė nei pagrindinė“, - aiškino teisininkas.

Anot jo, teisės istorijoje tokio pavyzdžio atseit nėra. „Net bolševikai labai mėgdavo tarybiniais metais taikyti pagalbines sankcijas, bet tos pagalbinės sankcijos visada būdavo švelnesnės“, - pridūrė A. Vaišvila, kurio nuomone, draudimas R. Paksui kandidatuoti rinkimuose po apkaltos pažeidžia sankcijų hierarchiją.

Maža to, pasak A. Vaišvilos, kadangi politikams įgaliojimus suteikia tauta, tai neva draudimas asmeniui kandidatuoti rinkimuose riboja visų piliečių teisę rinkti savo atstovus. Šiuo atveju teisininkas nepatikslino, ar kalba apie Seimo, ar prezidento rinkimus, bet pateikė pavyzdį, jog draudimas apkaltos tvarka nušalintam asmeniui dalyvauti rinkimuose galėtų galioti Latvijoje, kur prezidentą renka parlamentas.

„Ten teisė rinkti šitą asmenį, suteikit jam tarnybinius įgaliojimus priklauso parlamentui. Ten, kur atstovaujamosios institucijos skiria ar renka pareigūnus, šitokia teisė gali galioti, nes apribodami teisę kandidatuoti jie apsiriboja savo teisę rinkti“, - aiškino A. Vaišvila.

A.Kubilius: Seimas spręs dėl bausmės adekvatumo

Apie „tvarkiečių" ir jų pasamdytų ekspertų iniciatyvas premjeras, konservatorius-krikdemas Andrius Kubilius priminė, kad dėl „adekvatumo“, kuris „priklauso nuo kiekvieno individualaus vertinimo“, apsispręs Seimas, tačiau priesaikos sulaužymo fakto tai nekeičia.

„Noriu priminti, kad kalbame apie priesaikos sulaužymą konstatuotą ir Konstitucinio Teismo, ir Seimo, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra įvardinęs tik tiek, kad draudimas kandidatuoti bet kokiuose parlamento rinkimuose visą laiką būtų neadekvatus. Šiuo atžvilgiu matau, kad sutrumpinimas tokio draudimo turi būti adekvatus“, - žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras A. Kubilius.

V.Vaičaitis: atšaukti Konstitucinio Teismo sprendimo negalima

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Vaidotas Vaičaitis savo ruožtu sako, kad atšaukti Konstitucinio Teismo nutarimo galimybės nėra – pasak teisininko, Konstitucinis Teismas gali tik peržiūrėti nutarimą, jeigu paaiškėja esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos nutarimo priėmimo metu, arba jei pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas priimtas.

„Teismo nutarimo niekas negali panaikinti, Konstitucinis Teismas gali tik keisti pačią jurispridenciją, jeigu mano, kad pasikeitė kažkokios aplinkybės ar kad to reikalauja kitos svarbios konstitucinės vertybės“, - aiškino V. Vaičaitis.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymu, nutarimas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio teismo iniciatyva.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Plyšus aortai, retas kuris išgyvena: norint sumažinti riziką, veiksmų imtis galima nedelsiant

Rugsėjo 19-ąją visame pasaulyje minima aortos diena. Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas...

Norint rasti auklę, teks paplušėti: papasakojo, kokius reikalavimus kelia tėvai, o kokių užgaidų turi auklės (4)

Prasidėjus rudeniui, daugelis mamų grįžta į darbus, o vaikai keliauja į darželius. Jei vietą...

Kupiškyje iš tėvų atimti vaikai išgyveno kančias: globėja 5-erių berniuką laikė rūsyje (136)

Kupiškio rajone, kaip įtariama, prieš penkiametį smurtavo laikinoji globėja. Ji vaiką uždarė...

Nausėda ir Skvernelis sukirto rankomis dėl „gyvūlių ūkio“ naikinimo: kiek realu tai pasiekti

Trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda rado...

Užkalnis. Kodėl lietuviai blogai maitinasi ir kaip juos perauklėti (144)

Šlapia dešra ir forminė duona vaikų ligoninėse, fotografuota iš įvairių kampų ir įkelta į...

Technologijų tobulėjimas gali sukelti tikrą karinės technikos perversmą: kalba apie naujos kartos tankus (27)

Elektrinės transporto priemonės vis labiau populiarėja. Tai skatina ir ekologiniai įsitikinimai,...

Kuodis: makroekonominė kriminologija yra labai smagus ir prasmingas sportas, juo užsiimu daug metų (3)

„Iš principo tas legalus gyvulių ūkis tai gausybė išimčių, kurios nėra pateisintos...

Brangi sveikatos paieška: lietuviams siūlo medų po 187 eurus už kilogramą (69)

Lietuvoje kylant sveikuoliško gyvenimo bangai, auga ir susidomėjimas įvairiais produktais, kurie...

Į laisvę lygtinai paleistas garsus nusikaltėlis paspruko iš Lietuvos: gražuolės žudiko ieško jau kaip dingusio be žinios (166)

Dėl grožio konkurso nugalėtojos nužudymo ir milijonais eurų įvertintų 70 kg narkotinių...

Tarp valdančiųjų – užuominos apie naujus mokesčius: įkvėpė Lenkijos pavyzdys (285)

Artėjant biudžeto svarstymo metui tarp valdančiųjų pasigirdo užuominų apie svarstymus...