Rekonstruotoje Laisvės aikštėje vidurnaktį savavališkai pasodinęs klevą, panevėžietis sulaukė Savivaldybės įspėjimo gražiuoju jį iškasti. Pasak Savivaldybės vadovų, ne vienoje miesto vietoje žaliuoja gyventojų iniciatyva, suderinus su specialistais, sodinti želdiniai, tačiau saviveikla pagal patvirtintą projektą už europinę paramą rekonstruotoje aikštėje neša materialinę žalą miestui.

R. Zaveckas atkerta net negalvojantis klevo iškasti. Drožėjas tvirtina, jog tai buvusi nakčia surengta protesto akcija ir turėsiantis, kas jį gins.

Tikslas sukelti atgarsį

Atnaujintoje Laisvės aikštėje, prieš pat miesto Savivaldybės pastatą, sekmadienio rytą praeivių dėmesį atkreipė ką tik pasodintas medelis ir aplinkui jo kamieną į žemę susmaigstytos lentelės su su šūkiais: „Medis Protestas“, „Leiskit mums gyventi“ ir kitais.

Prieš pat vidurnaktį klevą miesto širdyje pasodinęs Rytis Zaveckas aiškina, kad tai yra pilietinė akcija.

„Medžiai kertami ir niekas jų negina, turi kažkas apginti. Norėjau sukelti didesnė atgarsį visuomenėje, dėl to sodinau Laisvės a. Mes kalbame apie pilietinės visuomenės gynimą. Valdžiai mes reikalingi tik kaip populiacija, kad juos išrinktume, o tada nebegalvoja“, – kalbėjo R. Zaveckas.

Panevėžietis pasakojo klevą atsivežęs iš vienkiemio, esančio netoli „Klevo“ sodų bendrijos.

„Tos sodybos savininkas pasakojo, kaip atvažiavę valdžios žmonės norėjo iškirsti didelius storus ąžuolus greta sodybos, nes kliudė laidams. Ąžuolus pavyko išsaugoti. Jis labai apsidžiaugė, kad tokioje garbingoje vietoje pasodinau jo klevą“, – pasakojo protestuotojas.

Iškasti nenusiteikęs

R. Zaveckas sako klevą sodinęs ne bet kur ir ne bet kaip, o specialiai jam rinkęs vietą, kur šalia jungiasi du vejos apskritimai. Didesnio viduryje jau auga atnaujinant aikštę pagal projektą pasodintas medis.

P. Židonio nuotr.

„Savąjį įkomponavau mažesnio apskritimo viduryje. Kadangi jis buvo tuščias, taip užpildžiau. Tegul būna vienas medis valdiškas, o kitas santarvės“, – siūlo savo nuožiūra padirbėjęs R. Zaveckas.

Už tokią savavališką veiklą atnaujintoje aikštėje panevėžietis greitai sulaukė Savivaldybės raštiško įpareigojimo ne ilgiau nei per dešimt dienų medį iškasti ir sutvarkyti veją. Kitaip jam grėstų piniginė bauda. R. Zaveckas neslepia nesąs nusiteikęs nei klevo kasti, nei baudos mokėti.

„Pats tikrai medžio nekasiu. Atsiras pilietinė visuomenė, kuri mane gins. Nematau nusikaltimo, čia yra protestas. Kodėl turėčiau mokėti?“ – sako sodintojas.

Griebėsi gudrybės

R. Zaveckas prieš 18-iolika metų Panevėžyje išgarsėjo irgi savotiška protesto akcija. Tąkart ties Marijonų g. ir Liepų alėjos sankirta, priešais daugiabutį, iškilo medinė skulptūra – ant kolonos stovintis ir pakėlęs užpakalinę leteną „savo reikalą” atlieka šuo. Kūrinį R. Zaveckas pavadino „Prie Nevėžio krantų kelkim koją kartu”. Ją drožėjas taip pat pastatė nelegaliai, negavęs tam leidimo. Abejotinos vertės kūriniu vieni piktinosi, kiti iš jo juokėsi.

Nors miesto valdžia priešinosi, kad šią vietą ženklintų tokia skulptūra, visgi į jos atidengimo iškilmes atvyko tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius. Jis menininkui įteikė oficialų leidimą, suteikiantį teisę šioje vietoje pastatyti skulptūrą. Paklaustas, kaip jam pasisekė pakeisti valdžios nuomonę, R. Zaveckas pasakojo, jog ėmėsi gudraus manevro: savo darbą apdraudė draudimo kompanijoje.

„Jeigu jie šunį būtų nugriovę, būtų sumokėję draudimą”, – tada kalbėjo R. Zaveckas.

Padaryta žala

Dabar pačiam protestuotojui gali tekti mokėti baudą.

„Davėme progą pasitaisyti, kad tai, kas buvo padaryta nelegaliai, būtų sutvarkyta. Tai draugiškas žingsnis netraukti atsakomybėn, o leisti ištaisyti savo spontanišką klaidą. Jau kaip ir pasiektas dėmesio pritraukimas, gal žmogui to pakaks? Jei taikiai nebus išspręsta, teks eiti teisiniu keliu. Iš mūsų pusės nėra jokių politinių dalykų, o elgiamės kaip mums nurodo teisės aktai konkrečiu atveju“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Tomas Jukna

Anot jo, želdinių sodinimo iniciatyvos mieste visada sveikintinos, bet augalų vieta turi būti suderinta su Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistais. Direktoriaus teigimu, šiuo atveju tokia protesto akcija dargi atnešė ir finansinių nuostolių.

„Į sutvarkytą pagal parengtą projektą Laisvės aikštę buvo išleisti pinigai, projektuojant numatyti aikštėje konkretūs augalai, o dabar su niekuo nesuderinus padaryta intervencija. Juolab, aikštė po remonto dar nėra priduota. Jos vertinti atvykusiems Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams iš karto kiltų klausimų, kodėl pasodinti augalai ne pagal projektą. Galima sakyti, padaryta ir materialinė žala, nes medžio sodinimo vietoje turėtų būti veja. Perkėlus augalą į tinkamą jam vietą, veją teks atnaujinti“, – kalbėjo T. Jukna.

Direktoriaus nuomone, jei protestuotojo tikslas buvo atkreipti į save dėmesį, jam pavyko.

Sodina ir pavienius, ir grupėmis

Mieste būta ne vienos panevėžiečių iniciatyvos, kai, suderinus su Savivaldybės specialistais, pasodinti ir pavieniai augalai, ir grupėmis. Viena tokių – vienos miesto įmonės Kultūros ir poilsio parke, Nevėžio pakrantėje, pasodinta giraitė.

Nors Panevėžio viešųjų erdvių atnaujinimą lydi skandalai dėl išpjaunamų medžių, Savivaldybė skelbia, jog išties mieste daugėja žaliosios dangos – nuo žolės iki medžių. Pernai Panevėžyje pasodinta 418 medžių ir 6499 krūmai: Laisvės aikštėje ir jos prieigose, „Ekrano“ marių pakrantėje, Skaistakalnio parke, Maironio take, Šiaurinėje gatvėje ir kt. Šiemet planuojama pasodinti dar 544 didelių matmenų medžius ir 1235 krūmus.

Savivaldybės duomenimis, kiekvienam panevėžiečiui tenkantis želdynų plotas siekia apie 70 kv. m. Teisės aktais nustatyta, kad vienam miesto gyventojui turi tekti ne mažiau nei 25 kv. m žaliojo ploto.