aA
Kaip parodė paskutinė gyventojų apklausa, iki rinkimų likus vos kelioms dienoms lyderiai į šalies vadovo postą finišo tiesiojoje išsirikiavo vienas šalia kito. Už tris šių rinkimų favoritais laikomus kandidatus ketina balsuoti apylygiai – maždaug po penktadalį Lietuvos gyventojų.
Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Vytenis Andriukaitis
© DELFI montažas

Per mėnesį smuktelėjus reitingų lyderių ekonomisto Gitano Nausėdos ir konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės populiarumui, o pastarosiomis savaitėmis itin agresyviai ir intensyviai rinkimų kampaniją vykdyti pradėjusiam „valstiečių“ į prezidentus keliamam premjerui Sauliui Skverneliui, primojo rinkimų turo baigtis, teigia ekspertai, iš esmės nebėra prognozuojama.

Pasak jų, 8 procentai gyventojų, kurie į rinkimus eiti ketina, tačiau už ką balsą atiduoti dar nėra neapsisprendę, gali nulemti rinkimų baigtį. Todėl, ekspertų teigimu, net maži dalykai ar paskutinėmis dienomis padarytos kandidatų klaidos gali tapti lemtingomis.

Už ekonomistą G. Nausėdą balsą atiduoti ketina 21,1 proc. piliečių (kovo 25-balandžio 10 dienomis vykdytos apklausos metu tokių buvo 26,2 proc.), už konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę – 19,5 proc. rinkėjų (prieš mėnesį palaikė 22,5 proc.), o „valstiečių“ remiamą premjerą S. Skvernelį ketina palaikyti 18,4 proc. piliečių (prieš mėnesį palaikymas siekė 18,7 proc.).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ketvirtoje vietoje su 6,6 proc. gyventojų palaikymu rikiuojasi eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (prieš mėnesį jį remiančių piliečių buvo 5,9 proc.), penktoje vietoje – savo galimybėmis laimėti rinkimus sudvejojęs Naglis Puteikis. Politiką remia 4,4 proc. (prieš mėnesį parama siekė 3,1 proc.) rinkėjų. Visgi apie savo pasitraukimą kito kandidato naudai paskutinę akimirką prakalbęs N. Puteikis, rodo apklausos, pastarąjį mėnesį didino asmeninį reitingą ir, išstūmęs filosofą Arvydą Juozaitį, atsidūrė geriausiai vertinamų penketuke.

Nacionalinius debatus į piketus šalia LRT pastato išmainęs A. Juozaitis liko šeštas. Jį, rodo apklausa, rinkimuose ketina palaikyti 3 proc. piliečių (prieš mėnesį tokių buvo 3,3 proc.).

Kitų kandidatų palaikymas vos perlipo 1 procento apklaustų gyventojų ribą – už europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį žada balsuoti 1,6 proc., už Seimo narį Mindaugą Puidoką – 1,4 proc. ir už Valentiną Mazuronį 1 proc. potencialių rinkėjų.

Ketvirtadalis (23 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie neketina dalyvauti Prezidento rinkimuose ar tiesiog neapsisprendė, už ką balsuoti. Tarp tokių apklaustųjų – daugiau jaunimas iki 30 metų.

Tuo tarpu dešimtadalis (8,2 proc.) gyventojų, kurie apklausos metu atsakė ketiną dalyvauti rinkimuose gegužės 12 dieną, nurodė, kad jie kol kas neapsisprendė, už kurį kandidatą į prezidentus balsuos.

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, reitingų lentelė panašiai atrodo ir vertinant tik duomenis, žyminčius jau apsisprendusius dalyvauti Prezidento rinkimuose. Šiuo atžvilgiu G. Nausėdą palaiko 25,3 proc., I. Šimonytę – 24,7 proc., o S. Skvernelį – 22,8 proc. ketinančių dalyvauti rinkimuose gyventojų.

Už ką Lietuvos gyventojai ketina balsuoti prezidento rinkimuose: kandidatų galimybės kiek pasikeitė
© ELTA

„Baltijos tyrimų“ apklausos taip pat rodo, kad palankiausiai iš 9 kandidatų Prezidento rinkimuose vertinamas G. Nausėda. Jį beveik du trečdaliai (63 proc.) apklaustųjų vertina palankiai ir trys iš dešimties (28 proc.) – nepalankiai. Dešimtadalis (9 proc.) respondentų apie šį politiką neturi nuomonės.

Visgi per pastaruosius du mėnesius palankiai G. Nausėdą vertinančių sumažėjo 3 procentiniais punktais, o vertinančių nepalankiai padaugėjo 6 procentiniais punktais (bendras vertinimų pokytis neigiamas – minus 9).

I. Šimonytė – pagal palankius šalies gyventojų vertinimus – šiuo metu yra antroje vietoje. 48 proc. ją vertina palankiai ir 42 proc. nepalankiai, 10 proc. apklaustųjų neturi apie ją nuomonės.

Per pastaruosius 2 mėnesius palankiai ją vertinančių taip pat sumažėjo – palankaus vertinimo nuostolis siekia 2 proc. Kartu 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, I. Šimonytę vertinančių nepalankiai, todėl bendras gyventojų vertinimų pokytis neigiamas – minus 7.

Trečioje palankaus vertinimo reitingo vietoje yra V. P. Andriukaitis. Šių metų balandžio mėnesį jį palankiai vertino beveik pusė (47 proc.) apklaustų gyventojų, trečdalis (34 proc.) nepalankiai, o penktadalis (19 proc.) apie jį neturėjo nuomonės.

Per pastaruosius 2 mėnesius palankiai jį vertinančių padaugėjo 4 procentiniais punktais – bendras vertinimų pokytis, priešingai nei G. Nausėdos ir I. Šimonytės, yra teigiamas – plius 5.

S. Skvernelį, kaip parodė pastaroji apklausa, beveik pusė (47 proc.) vertina palankiai ir kiek mažesnė dalis (45 proc.) vertina nepalankiai. 8 proc. neturėjo apie jį nuomonės.

Per pastaruosius 2 mėnesius palankiai vertinančių premjerą padaugėjo 6 procentiniais punktais, o vertinančių nepalankiai sumažėjo 4 procentiniais punktais (bendras pokytis teigiamas – plius 10).

Filosofą A. Juozaitį šiuo metu trečdalis (33 proc.) apklaustų gyventojų vertina palankiai, o 36 proc. nepalankiai. Tuo tarpu net trys iš dešimties (31 proc.) nežinojo, kaip jį vertinti. Per pastaruosius 2 mėnesius palankiai jį vertinančių sumažėjo 2 procentiniais punktais, o vertinančių nepalankiai padaugėjo 5 procentiniais punktais (bendras vertinimų pokytis – minus 7).

N. Puteikį balandžio mėnesį palankiai vertino taip pat trečdalis (33 proc.) šalies gyventojų, o pusė (49 proc.) vertino nepalankiai, 18 proc. nežinojo, kaip jį vertinti. Per pastaruosius 2 mėnesius jo vertinimai kito nežymiai (bendras vertinimų pokytis – minus 3).

Prezidentiniame reitinge paskutinis esantis V. Mazuronis palankaus vertinimo apklausoje rodo šiek tiek geresnius rezultatus. Balandžio mėnesį trys iš dešimties (31 proc.) jį įvertino palankiai, kiek mažiau nei pusė (47 proc.) nepalankiai, penktadalis (22 proc.) apie jį neturėjo konkrečios nuomonės.

Per pastaruosius 2 mėnesius šio politiko vertinimai pagerėjo daugiausiai iš visų 9 kandidatų – 7 procentiniais punktais padaugėjo jį vertinančių palankiai ir 4 procentiniais punktais sumažėjo nepalankių vertinimų (bendras vertinimų pokytis – plius 11).

M. Puidoką šeštadalis (17 proc.) apklaustų gyventojų šiuo metu vertina palankiai, kas antras (50 proc.) – nepalankiai, ketvirtadalis (26 proc.), nors ir žino apie tokį politiką, tačiau neturi apie jį aiškios nuomonės.

Per pastaruosius 2 mėnesius palankiai ir nepalankiai vertinančių šį politiką dalis iš esmės nesikeitė. Vienintelis pokytis – dalyvavimas prezidentiniuose debatuose leido sumažinti 3 procentiniais punktais nieko apie M. Puidoką negirdėjusią visuomenės dalį.

V. Tomaševskį šeštadalis (16 proc.) respondentų šiuo metu vertina palankiai ir šeši iš dešimties (59 proc.) įvertino nepalankiai. Ketvirtadalis (25 proc.) piliečių teigė neturį nuomonės apie jį. Per pastaruosius 2 mėnesius jo vertinimai kiek pagerėjo (bendras vertinimų pokytis – plius 4).

Už ką Lietuvos gyventojai ketina balsuoti prezidento rinkimuose: kandidatų galimybės kiek pasikeitė
© ELTA

„Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės nuomone, tokie tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad trijų pirmaujančių kandidatų palaikymas statistiškai nesiskiria. Visgi sociologė pabrėžia, kad tyrimo rezultatai reflektuoja situaciją iki rinkimų likus 2 savaitėms, todėl tai, kaip piliečiai balsuos sekmadienį, priklausys ir nuo pastarosiomis savaitėmis itin intensyvios ir agresyvios premjero prezidentinės kampanijos, kuri į apklausos laikotarpį nepateko.

„Paskutinės dvi savaitės yra pakankamai karštos, o apklausos neužgriebė Karbauskio pareiškimo dėl išėjimo iš valdančiosios daugumos. Kaip tai suveiks, kol kas sunku pasakyti, taip pat dar neaišku, kaip visuomenė reaguos dėl Skvernelio pažadų kelti pensijas iki 400 eurų, o Andriukaičio – iki 500. Galiausiai neaišku ir dėl Puteikio deklaracijų trauktis iš Prezidento rinkimų“, – svarstė R. Ališauskienė.

Sociologės nuomone, pastarosios dvi savaitės buvo itin intensyvios, todėl pirmojo rinkimų turo baigtys šiuo metu sunkiai nuspėjamos. Ypač, pabrėžia R. Ališauskienė, kai nemaža dalis rinkėjų, ketinančių dalyvauti rinkimuose, vis dar nėra apsisprendę, kam atiduos savo balsą.

„Šiuose rinkimuose paskutinės savaitės labai intensyvios, labai daug šaudymo iš patrankų. Tai, be abejo, gali daryti poveikį neapsisprendusiems. 8 procentai ketinančių dalyvauti rinkimuose kol kas dar nežino, už ką balsuos. Tai yra nemažai. Jei pridėtume jų pusę bet kuriam iš prezidentinių favoritų – tai tas tikriausiai ir finišuotų“, – sakė sociologė.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, žvelgdama į G. Nausėdos kritusius ir premjero S. Skvernelio pastaruoju metu ūgtelėjusius reitingus, taip pat tvirtina, kad visų trijų kandidatų į prezidentus šansai daugiau mažiau susilygino. Jos teigimu, intriga didėja ir maži dalykai gali viską nulemti.

Profesorės teigimu, patekimo į antrąjį rinkimų turą raktu sekmadienį greičiausiai taps sugebėjimas mobilizuoti savo rinkėjus bei rinkimų štabų mestos pastangos savo kandidato lyderyste įtikinti vis dar neapsisprendusią piliečių dalį. Kaip ir R. Ališauskienė, TSPMI profesorė tvirtina, kad 8 procentai dar nežinančių, už ką sekmadienį atiduos savo balsą, yra nemažas rezervas, galintis nulemti labai daug.

A. Ramonaitė sutinka, kad pastarosiomis savaitėmis aktyviai viešojoje erdvėje reiškėsi premjero S. Skvernelio komanda. „Valstiečių“ lyderio R. Karbauskio ir S. Skvernelio gąsdinimai atsistatydinti, pažadai kelti pensijas, visuomenės bauginimas „konservatorių diktatu“ iš esmės nesulaukė proaktyvaus I. Šimonytės ir G. Nausėdos atsako. Todėl, Eltai komentavo A. Ramonaitė, pakankamai santūrios premjero oponentų reakcijos gali jiems brangiai kainuoti.

„Įdomu, ar taip yra dėl to, kad Skvernelio komanda vėliau startavo ir dabar yra daugiau jėgų sukaupusi, ar tai tiesiog strateginis sprendimas paskutinę minutę orientuotis būtent į neapsisprendusius rinkėjus“, – svarstė politologė.

A. Ramonaitės teigimu, valdančiųjų keliamo S. Skvernelio komanda paskutinėmis rinkimų savaitėmis ypač stengiasi viešojoje erdvėje stiprinti barikadas, skiriančias premjerą nuo pagrindinių oponentų. Pasak jos, tai daroma ganėtinai apgalvotai ir tikslingai.

„Matome, kad ne tik Skvernelio, bet ir R. Karbauskio atliekami žingsniai yra labai taiklūs: gąsdinimas atsistatydinimu, gąsdinimas konservatoriais yra ne kartą panaudotas ir gerai pasiteisinęs manevras. „Valstiečiai“ akivaizdžiai bando stiprinti barikadas. Juk Nausėda bandė duoti atkirtį tam, sakydamas, kad jei jis bus išrinktas, tai Skvernelį skirs Premjeru ir pabrėžė, jog supriešinimų nereikia. Tačiau valdantieji tai ignoravo. Taigi klausimas, kurio paleista žinutė buvo išgirsta geriau“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Apskritai, teigė TSPMI profesorė, I. Šimonytė ir G. Nausėda aštraus ir aktyvaus premjero komunikacijos kontekste pernelyg santūrūs. Pasak jos, kandidatai, žarstydami pažadus ir deklaruodami pareiškimus, kur kas atsargesni nei premjeras.

„Šiuo atveju Nausėda ir Šimonytė yra pernelyg kultūringi ir tokioje kovoje galima dėl to dalį rinkėjų pralošti. Žinoma, ne visiems rinkėjams patinka agresyvi rinkimų kampanija, bet matome, kad Skvernelis į kovą meta viską ką tik gali“, – sakė A. Ramonaitė.

Jos teigimu, šiuo atžvilgiu S. Skvernelio prezidentinė kampanija šiek tiek net primena nušalintojo prezidento Rolando Pakso agresyvią ir intensyvią strategiją, kai jis netikėtai nugalėjo antros kadencijos siekusį prezidentą Valdą Adamkų.

Trečiadienį garsiai nuskambėjusio N. Puteikio pareiškimo, kad jis gali trauktis iš prezidentinių lenktynių kito kandidato naudai, ekspertės pernelyg nesureikšmino. Viena vertus, pabrėžė jos, kiekvienas balsas sekmadienį gali būti lemiamas, tačiau, kita vertus, nėra garantijos, kad N. Puteikį remiantis elektoratas seks duota instrukcija ir paklusniai balsuos už tą, į ką bus parodyta pirštu.

„Jei Naglis Puteikis visgi paminėtų žmogų, už kurį ragintų balsuoti rinkimuose, vis tiek būtų galima kalbėti geriausiu atveju tik apie dalį jo rinkėjų paramos. Jo pavardė išliks balsavimo biuletenyje, dalis žmonių bet kuriuo atveju už jį balsuos“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Artėjant rinkimų finišui ekspertės apibendrino ir kitų, favoritais nelaikytų politikų pasirodymus. Ambicingus tikslus rungtis su lyderiais kėlęs filosofas A. Juozaitis, pasak R. Ališauskienės, nesugebėjo išlaikyti kampanijos pradžioje sukurtos inercijos. Jos teigimu, dramatiškas A. Juozaičio pasitraukimas iš LRT debatų daugiau padarė žalos nei naudos.

„Juozaitis, atsisakydamas dalyvauti debatuose, ko gero, siekė parodyti ryžtingumą, tačiau toks žingsnis buvo vienkartinis. Jei jis tai būtų padaręs, pavyzdžiui, penktadienį, gal viskas būtų kitaip suveikę, dabar jis tiesiog pranyko iš bendro 9 kandidatų vaizdo“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Savo ruožtu pastaruosius mėnesius reitingą auginusiam eurokomisarui V. P. Andriukaičiui, sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė, ko gero, pritrūko laiko.

„Tai yra pagrindinė jo problema – jis per vėlai pradėjo. Nors politikoje jis nėra naujokas, tačiau jaunesni nei 40 metų žmonės jo nebežino, o laiko buvo per mažai save parodyti“, – sakė R. Ališauskienė, pridurdama, kad tarp V. P. Andriukaičio rėmėjų vyresnių nei 50 m. yra tris kartus daugiau nei jaunimo.

Galiausiai aplinkybės, susiklosčiusios prezidentinių rinkimų finišo tiesiojoje, verčia svarstyti ir reitingų favoritu ilgą laiką buvusio G. Nausėdos lyderystės vertę. Pasak TSPMI profesorės, visuomenėje ekonomistas vis dar laikomas favoritu ir, ko gero, geriausiai atitinkančiu prezidento portretą, tačiau, pasak jos, finišo tiesiojoje tai nebūtinai suveiks kaip G. Nausėdos pranašumas.

„Nausėdą žmonės labiau įsivaizduoja kaip prezidentą nei, pavyzdžiui, Skvernelį. Jei žmonės galvoja, kad Skvernelis tinka premjero postui, tai nelabai jis tinka prezidento postui. Kita vertus, šis Nausėdos įvaizdis turi ir minusų – jis pernelyg „drungnas“ kandidatas. Viena vertus, lyg ir įtinkantis, tačiau, kita vertus, – neturintis ryškių ir lojalių rinkėjų. Tad G. Nausėdos įvaizdis bent jau pirmajame ture yra ir privalumas, ir trūkumas vienu metu“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Kartu A. Ramonaitė pridūrė, kad nebūtinai viešojoje erdvėje G. Nausėdai prilipdyta rinkimų lyderio etiketė suveiks teigiamai.

„Prognozavimas, kalbėjimas apie tai, kas yra favoritas, keičia pačią situaciją. Jeigu žmonės mano, kad Nausėda bet kuriuo atveju išeis į antrąjį rinkimų turą, tai toks manymas gali ir pakenkti, nes tie rinkėjai, tikintys pergale, gali tiesiog patingėti ateiti į rinkimus, manant, kad už Nausėdą vis tiek balsuos“, – apibendrino A. Ramonaitė. Kl.: „Jeigu Lietuvos prezidento rinkimuose 2019 metų gegužės 12 d. dalyvautų šie lentelėje pateikti kandidatai, už kurį jūs balsuotumėte?“.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(66 žmonės įvertino)
2.4697

Top naujienos

Maudymosi sezoną upėse ir ežeruose jau galima pradėti: birželio orai džiugins, bet ne visą laiką

Lietuvos upėse ir ežeruose paviršinė vandens temperatūra netoli kranto jau yra pasiekusi...

Lietuvos nusikalstamumui – dar neregėtas teisėsaugos smūgis: paviešino, kaip gudriai grupuotės veikia šiais laikais (16)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Mėgėjų ringą palieka olimpinis prizininkas Petrauskas – bokso federacijai toks sprendimas netikėtas

Lietuvos olimpinę šeimą palieka dar vienas prizininkas. Londono olimpiadoje bronzą iškovojęs 27...

Mokslų daktarė išaiškino, kokia smidrų nauda mūsų organizmui ir kaip tinkamai juos reikia paruošti (1)

Nors lietuviai smidrus atrado pakankamai neseniai, tačiau kulinariniame meniu jie gyvuoja jau...

Gyvai / LKL pusfinalis: Panevėžio „Lietkabelis“ – Kauno „Žalgiris“ (20)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai turi galimybę jau ketvirtadienį žengti į „Betsafe– LKL “...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (50)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Bakas praskleidė valstiečių sprendimų užkulisius: premjeras artimiausiu metu taip pat išreikš savo poziciją (117)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) per antrąjį prezidento...

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai (248)

Viešųjų ryšių agentūros informuoja, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (...

Neseniai vaikelio susilaukusi Gerda Žemaitė švenčia gimtadienį: ryte sulaukė ypatingos sūnaus dovanos (2)

„TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė švenčia 38-ąjį gimtadienį. Balandžio 3-iąją...