„Kai kuriems istorikams už kai kuriuos mokslinius tyrimus gresia 2 metai kalėjimo. Į BK įtrauktas žodis „menkinimas“ nenumačius jokių sąlygų, kas tai yra menkinimas, leidžia interpretuoti labai lengvai. O mūsų patirtis rodo, kad kartais skaitytojas perskaito ir įskaito tekstuose tai, ko autorius išvis net nemanė rašyti“, - DELFI sakė Istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja Zita Medišauskienė.
Pasak Z. Medišauskienės, kiekvienas apie istorinius įvykius turi savo nuomonę, kiekvienas mano, kad jo tiesa vienintelė. „Jeigu istorikas parašo kažką kitaip negu įsivaizduoja skaitytojas, jis turi teisę prokuratūroje iškelti bylą. O jei, neduok Dieve, jo skundą vizuos Seimo narys, tai prokuratūra net nesusimąstydama kels bylą. Paskui istorikai užsitąsys teismuose įrodinėdami, kad jie nieko nešmeižė, nemenkino, kad tai buvo mokslinis tyrimas. Kas tada prokuratūroje bus ekspertas, kuris galės pasakyti, tai buvo menkinimas, nemenkinimas ar mokslinis tyrimas? Žodžiu, mes jau einame į totalitarinę visuomenę ar dar kažkur baisiau“, - kalbėjo Z. Medišauskienė.
Istorikė atkreipia dėmesį, kad pataisos teikėjos intencijos buvo geros – siūlymas susijęs su europinių teisės aktų adaptacija, holokausto neigimu. „Bėda ta, kad jei holokausto menkinimas buvo apribotas tam tikromis sąlygomis, kurios susiaurina interpretacinį lauką, tai šio straipsnio atveju menkinimas neapribotas. Menkinimą gali suprasti kaip nori – truputėlį nesupras ir sakys, kad menkina, tad duodame į teismą“, - piktinosi Istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja.
Ji pastebi, kad ir šiuo metu institutas traukiamas atsakomybėn bylose dėl asmens ir orumo įžeidimo, pavardės minėjimo įvairiuose kontekstuose. „Jeigu dar tokią pataisą priims įstatymu, mes apskritai neišlįsime iš teismų, kam neturime galimybių samdyti advokatus ir bylinėtis. Tokiu atveju reikš, kad nebetiriame – kaip ir sovietmečiu, kai bėgta nuo temų, kurias tirti buvo pavojinga. Arba rašai tik tai, kas visiems įtinka, kas beveik neįmanoma, arba nerašai nieko“, - teigė Z. Medišauskienė.
Dėl to Istorijos institutas jau kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK).
V.Aleknaitė-Abramikienė: istorinių diskusijų nedrausime
„Tokie nuogąstavimai tikrai neturi jokio pagrindo. Jeigu mes šnekėtume apie veikas, tai istorikai turėtų pritari vykdytam holokaustui, sovietiniam genocidui, sakyti, kad tai buvo puikus dalykas, pritarti Lietuvos gyventojų žudynėms, trėmimams, represijoms. Man sunku įsivaizduoti, kad pas mus yra nors vienas sveiko proto istorikas, kuris taip elgtųsi“, - aiškino pataisos iniciatorė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak pataisų iniciatorės, dėl atskirų sąvokų dar galima diskutuoti, tačiau „menkinimo“ sąvoka atėjo iš 2008 m. Europos Sąjungos tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis naudojant baudžiamosios teisės priemones. Šis sprendimas įpareigojo valstybes nares imtis būtinų priemonių, viena jų – numatyti baudžiamąsias priemones už holokausto neigimą. „Sprendime yra deklaracija, raginanti šalis nares remtis savo konkrečia istorine patirtimi. Mes tą ir darome. Nėra nieko persistengta, išgalvota, o dėl sąvokų tikslumo, be abejo, reikia 10 kartų pamatuoti“, - aiškino V. Aleknaitė-Abramikienė. Pasak jos, panašios nuostatos galioja kitose šalyse.
Istorijos institutui parlamentarė siūlo kreiptis į TTK siūlant peržiūrėti sąvokas.
DELFI primena, minėtoms BK pataisoms po pateikimo Seimas yra pritaręs, dabar teisės aktas svarstomas komitetuose. Kad pataisos būtų priimtos, Seimas tam turi pritarti dar du kartus.