Nugalėtojų laukia tradicinis kilimėlis kojoms valytis su užrašu „Žmogaus teisės“ ir kiekvienam iš jų individualiai parinkti prizai.
Šiemet dėl ironija dvelkiančių titulų varžėsi po septynis žinomus vyrus ir moteris, tarp kurių buvo politikai, eksparlamentarė, 2008-ųjų metų tolerancijos žmogus, rašytoja, teisininkas. Jie, anot rinkimų rengėjų, skleidė dezinformaciją apie homoseksualus, propagavo jų nelygybę ir niekinimą.
Interneto svetainėje vykusiuose rinkimuose iš viso sulaukta per 1900 balsų. Juose pirmą kartą buvo paminėta tiek daug ankstesnių laimėtojų ir nominantų pavardžių.
Titulą vėl pelnė po trejų metų pertraukos
P. Gražulis, surinkęs 26 proc. (275) balsų ir nedidele persvara aplenkęs antroje vietoje likusį ligšiolinį Vilniaus miesto merą Juozą Imbrasą, šį titulą pelnė ir pirmuose rinkimuose 2006 m.
Į nominantų sąrašą politikas įtrauktas „už pastangas apsaugoti užpakalį“ ir „už apsimetinėjimą rūpinimusi tradicijomis“.
„Gėda, kada šitaip rūpinamasi tais iškrypimais. Juk visos šitos mažumos yra... Mes esame krikščionys, katalikų ir visi krikščioniški tikėjimai tai laiko nusikaltimu ir mes rašom į įstatymą kaip vertybę, šalia tikėjimo, šalia rasės. Kur eina Europa ir kur eina Lietuva?“ – Seimo posėdyje retoriškai klausė jis. Anot P. Gražulio, „anksčiau Sovietų Sąjungai lindome į užpakalį, dabar – ES“.
Buvusi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė Rūta Gajauskaitė sulaukė daugiau nei 30 proc. (259) balsų. Į rinkimus ji pakliuvo „už pasaulinio sąmokslo demaskavimą ir nuopelnus šiuolaikinei literatūrai“.
„Pasišlaisčiusi po pasaulį socializmo šmėkla grįžo atgal į Europą, vedina „sekso revoliucijos“ benkartu (homoseksualizmu), ir jaukiai įsikūrė ES“, - savo knygoje teigia eksparlamentarė.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad brošiūroje „Sodoma ir Gomora“ nėra kurstoma neapykanta dėl seksualinės orientacijos. Ši knyga sulaukė ir prokurorų dėmesio.
Daugiausia nominančių – iš Seimo
Antrą vietą rinkimuose pelnė pernai rudenį parlamentare tapusi Tautos prisikėlimo partijos narė, aktorė Asta Baukutė. Nominante ji tapo „išaiškinusi homoseksualumo kilmę“: „Tai yra šiuolaikinio pleibojiško gyvenimo, ydingo šeimos auklėjimo ir kitų žalingų reiškinių pasekmė.“
Trečia – gydytoja, netradicinės medicinos propaguotoja ir rašytoja Filomena Taunytė. Į titulą ji pretendavo „už statistiką, spalvingą žodyną ir pavydėtiną iškalbą“: „Homoseksualams du viešnamiai Vilniuje pastatyti, kur yra kambariai, kuriuose jie krušasi. (...) Čia toks pats iškrypimas kaip ir zoofilija. (...) Tegu jie gyvena sau, jei kitaip negali, bet kodėl jie nori gatvėse kruštis?“
Ketvirta likusi Seimo narė konservatorė krikdemė Vilija Aleknaitė-Abramikienė rinkimuose atsidūrė „už biologinio ginklo pavojaus paskelbimą“ (mat esą laiku pastebėjo pavojų, kurį tos pačios lyties asmenų santuokos kelią katalikiškam šeimos apibrėžimui – „Kaip kitaip būtų galima apibūdinti (vienalytės partnerystės) reiškinį, savo nežabota sklidimo sparta artimą epidemijai, o griaunamąja jėga – biologiniam ginklui“.), „už tikėjimą, kad gyvenimas – realybės šou“ („Žiūrovų balsavimas dėl LNK „Muzikos akademijos“ dalyvių įrodo, kad Lietuva – absoliučiai tolerantiška šalis, ir melas būtų sakyti, kad Lietuva – netolerantiška seksualinėms mažumoms.“ ir „už rūpestį Europos biurokratų sveikata“ („Žinoma, iš ko dar gyvens nutukę Briuselio biurokratai, jei ne iš nereikalingų normų kūrimo ir jų tariamos priežiūros? Kaip gi tada prikursi visokių lyčių lygybių institutų ir iš to gyvensi?“
Dar viena konservatorė-krikdemė, Seimo pirmoji vicepirmininkė Irena Degutienė, prieš porą metų jau pelniusi „braškytės“ titulą, dar kartą buvo nominuota „už netradicinių „prigimtinių teisių“ ir pareigos būti tokiu, kaip kiti, atradimą“. „Vaiko prigimtinė teisė yra turėti tėvą ir motiną. Koks vaikas išaugs, turėdamas tik du „tėvus“ arba dvi „mamas“? Kaip jam paaiškinti, kodėl jo šeima ne tokia kaip kitų? Būdama konservatyvi, to niekada nesuprasiu. Ir kiti vaikai jį užbadytų pirštais“, - teigė ji. Anot rinkimų rengėjų, tikėtina, kad politikė susipyko su vyru Gediminu Degučiu, nes rūpinasi, kad jo ligoninėje nebedarytų lyties keitimo operacijų.
Šeštoje vietoje atsidūrė Seimo narė „valstietė“ Rima Baškienė, į „braškytės“ titulą pretendavusi „už gerus norus ir aistrą bausti“. Ji esą nuoširdžiai bijo visagalės gėjų agitacijos, o vykstant diskusijoms dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo projekto parodė, „kad turi budrią akį, mokančią įžvelgti už oponentų nugaros stovinčius gėjų lobistus“.
Mažiausiai balsų surinko disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Į nominantes ji įtraukta „už prokuratūrų darbo optimizavimą ir statistikos gerinimą“ bei „už neblėstančią kovinę dvasią“. „Kyla klausimas, ar pagal „tolerantų“ pareiškimą prokuratūrai reikia bausti leidinio „Sodoma ir Gomora“ sudarytoją dr. R. Gajauskaitę, surinkusią ir pateikusią abipusę informaciją visuomenei, ar reikia bausti „tolerantus“ (Tolerantiško jaunimo asociaciją – DELFI), reikalaujančius privilegijų netradicinės orientacijos mažumoms likti paslaptingoje nežinioje ir toliau įgyvendinti savo grėsmingo „Manifesto“ nuostatas“, - klausė ji.
Vieni vadino tolerantišku, kitiems atrodo priešingai
Pernai „pupuliu“ tapęs J. Imbrasas vėl pretendavo į titulą „už užsitęsusį brendimo laikotarpį“. „Kol aš būsiu meras, homoseksualams reklamuotis mieste neleisiu. (...) Tokiems dalykams dar nesu pribrendęs“, - pareiškė jis.
Trečioje vietoje atsidūrė Kauno miesto meras konservatorius-krikdemas Andrius Kupčinskas, į titulą pretendavęs „už ryžtą išvalyti Kauną nuo homoseksualų“ ir „už krikščioniškų vertybių propagavimą valstybės sąskaita“. „Kategoriškai nepritariu tokiems renginiams. Esu tradicinių pažiūrų, propaguoju krikščioniškąsias vertybes“, - komentuodamas duoti leidimą renginiui, kuriame būtų skatinama tolerancija seksualinėms mažumoms, aiškino jis.
Tos pačios partijos lyderis premjeras Andrius Kubilius rinkimuose atsidūrė „už gėjų manifesto įteisinimą“ ir „už tėvišką meilę“. „Esu 120 proc. tolerantiškas ir, nors to (homoseksualumo – DELFI) ir nesitikiu iš savo vaikų, bet tikrai tai nebūtų kokia nors tragedija. (…) Labai aiškiai sakiau ir sakau, kad kartu gyvenančių homoseksualų negaliu vadinti šeima“, - teigė jis.
Penktą vietą užėmęs teisininkas Ignas Vėgėlė tarp nominantų atsidūrė „už kovą dėl teisės į orią ir garbingą homofobiją“. „Manytina, kad „gėjų pupulio“ ir „lesbiečių braškytės“ nominacijos yra įžeidžiančios asmens garbę ir žeminančios orumą“, - teigė pretendentas į pernykščius apdovanojimus.
„Už toleranciją, vykusias analogijas ir racionalų gėdijimąsi“ į „pupulio“ titulą pretendavo praėjusių metų Tolerancijos žmogus Mykolas Drunga, likęs šeštas. „Tik čia yra vienas didžiulis skirtumas – lytinė orientacija gali būti nenormali, nenatūrali, net potencialiai nemorali, bet šios savybės visai netaikytinos rasei. Apskritai nėra jokia prasme gerų ar blogų rasių, yra tik įvairiais atžvilgiais geri ar blogi rasių atstovai. Užtat gėdytis pačios savo rasės, nors tai ir įmanoma, tačiau visais atžvilgiais neracionalu (galima ir reikia gėdytis tik kai kurių savo rasės žmonių). O gėdytis savo lytinės orientacijos yra racionalu, jei ta orientacija verčia gėdingai elgtis“, - samprotavo jis.
Sąrašą baigia Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys, į laimėtojus siūlytas „už ES kėslų atskleidimą“. Diskutuodamas apie pluoštinių kanapių auginimą, jis teigė: „Štai yra pavyzdys, kaip iš ES vyksta mūsų tautos žudymas. Dabar – 0,2 proc. medžiagos (aktyvios medžiagos kiekis kanapėse – DELFI), praeis dar pora metų – bus 2 proc. Taip eina homoseksualizmas. Dar pridėsiu kainų didėjimą“. Jis, siūlydamas išbraukti iš Lygių galimybių įstatymo nuostatas dėl homoseksualų nediskriminavimo, projekte pridėjo ir diskriminaciją dėl negalios bei amžiaus.
2007 m. „pupulio“ titulą pelnė liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, o „braškyte“tapo I. Degutienė, pernai rinkimuose nugalėjo J. Imbrasas ir tuometinė Seimo narė Ramunė Visockytė.