aA
Šimtai gyvūnų už žmonių paaukotus pinigus gydomi brolio klinikoje, o sodybą netoli Vilniaus nuomojasi iš sesers. Ar tai tiesiog nekalti sutapimai? O gal gudrus šeimyninis planas, kaip panaudoti šimtus tūkstančių eurų, kuriuos aukoja žiaurių gyvūnėlių nuotraukų sugraudinti asmenys?
Monika Mužaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

VšĮ „Vyšnių sodas“ pastaruoju metu sulaukia daugybės kaltinimų neskaidria veikla, tačiau jie patys teigia, kad viskas yra skaidru, o šmeižiančius pranešimus socialiniame tinkle esą platina ir jiems, ir teisėsaugai žinomi asmenys.

„Turime galybes kasdienių darbų ir daugiau nei 210 globojamų gyvūnų, kuriuos reikia maitinti, valyti, jais rūpintis, – teigia „Vyšnių sodas“. – Organizacija veiklą vykdo nuo 2016 metų spalio 1 d. ir nuo tada iki 2017 m. gruodžio 31 d. suteikė pagalbą daugiau nei 1600 gyvūnų. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. dienos „Vyšnių sodo“ pagalbos sulaukė daugiau nei 1500 gyvūnų. Vien per 2018 metus naujus namus rado per 300 beglobių gyvūnų.“

Pagalbos šauksmai feisbuke

Spalio 7 dieną kaltinimų kupinu įrašu pasidalijo feisbuko puslapis „Murkliai“. Jų teigimu, prieglaudos „Vyšnių sodas“ finansų tvarkymas atrodo keistai. Šį teiginį jie pagrindė tuo, kad prieš kelis mėnesius prieglauda feisbuke prašė pagalbos ir skelbė, kad jų skola viršija 15 tūkst. eurų. Netrukus „Vyšnių sodas“ paskelbė, kad pinigai surinkti ir padėkojo aukojusiems, tačiau rugsėjo pabaigoje feisbuke vėl pradėjo girdėtis pagalbos šūksniai – tą kartą buvo prašoma surinkti 17 tūkst. eurų.

„Nebeturime pinigų nė vienam gyvūnui. Nebeturime pinigų nuomai ir mokesčiams. Nebeturime pinigų niekam. Nebegalime priimti naujų gyvūnų. Beveik 17 000 eurų skolų atėmė paskutines mūsų viltis kovoti“, – taip feisbuke rugsėjo 30 dieną rašė „Vyšnių sodas“. Vos po trijų dienų, spalio 3 d., feisbuke buvo paviešintas kitas, daug džiaugsmingesnis įrašas: „Jūsų gerumas daro stebuklus! Jau artėjame prie visų skolų padengimo – surinkta 16 583 eurų“.

„Murkliai“ daugiau „Vyšnių sodo“ įrašų nenagrinėja, tačiau jų feisbuko puslapyje tokių pagalbos prašymų apstu. Prašoma nuo keliasdešimties iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Neskaičiuojant visų sumų, kurias „Vyšnių sodas“ prašo paaukoti gyvūnėlių operacijoms ir priežiūrai, feisbuke galima rasti įrašų su prašymais padėti išspręsti problemas dėl atjungto interneto ar skolų už komunalines paslaugas.

„Dėmesio! Skolos už komunalinius vilos mokesčius laukti nebegali. Trečiadienį privalome sumokėti 412 eurų, kurių tiesiog neturime“, – buvo prašoma rugsėjo 17 dieną. Po trijų dienų, rugsėjo 20 d., „Vyšnių sodas“ prašė pagalbos susimokėti už interneto paslaugas: „SOS! Katyčių viloje, dėl susidariusių skolų, atjungtas internetas. 138,71 Eur susikaupusios skolos mes tiesiog nebegalime sumokėti“.

Didžiausia suma, kurią „Vyšnių sodas“ įvardijo per pastaruosius kelis mėnesius - 22 895 Eur. Toks pagalbos prašymas buvo paskelbtas rugsėjo 3 dieną. Tąkart prieglaudos feisbuke buvo paviešintos ir tikslios sumos, kaip ši suma susidarė:

- Gyvūnų maistas 1987,72 Eur;

- Kraikas, palutės, dezinfekcijos priemonės 963,90 Eur;

- Transportavimo ir laikymo narvai, gaudymo įranga 786,45 Eur;

- Komunikacijos 223,66 Eur;

- Komunaliniai mokesčiai 374,18 Eur;

- Statybų darbai 4976,25 Eur;

- Kuras ir draudimas 543,36 Eur;

- Veterinarijos klinikos 13039,53 Eur.

„Vyšnių sodas“ įvardijo ir klinikas, kurioms yra skolingi: „Vaidos klinikoje“, kur daroma daugiausiai rentgenų, vyksta sudėtingų kaulų lūžių, gydymo, vėliau – štiftų (sujungimo kaiščių – DELFI) išėmimo operacijų, susidaro itin didelės skolų sumos. Taip pat skaudžiai kerta apsilankymai „Jakovo klinikoje“, kur važiuojame sunkiems ligoniams daryti tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų, kai vieno kačiuko apsilankymas nebūna pigesnis nei 200 Eur, taip pat sudėtingų regėjimo atvejų konsultacijos ir gydymai, „Panthera Leo veterinarija“ – didžiausi PSP (pagauk-sterilizuok-paleisk – DELFI) katyčių srautai, ilgalaikės reabilitacijos nevaldant galinės kūno dalies, esant koordinacijos sutrikimams, nevalingam šlapinimuisi ir tuštinimuisi, kurių negali sutalpinti kitos klinikos, „Vetpulsas“ ir „Greitoji žirafa“ padeda mums naktimis esant skubiems atvejams, daug lėšų reikia kritinės būklės stabilizavimui, gelbėjimui ir rentgenams, „Petcity“ – vienos skaudžiausių skolų, kurios užsilikę net nuo 2017 metų... Kitose, nepaminėtose klinikose, susidariusios skolos – 2765,32 Eur“, – tokias sumas ir procedūras vardijo „Vyšnių sodo“ atstovai feisbuke.

Tikrosios skolos

Dar spalio pradžioje „Vyšnių sodas“ džiaugėsi surinktais beveik 17 tūkst. eurų ir dėkojo aukojusiems, esą prieglauda liks tuščiomis kišenėmis, bet be skolų. Tačiau paaiškėjo, kad įvardyta suma neatitinka tikrosios skolos.

Spalio 3 d. įrašas
Spalio 3 d. įrašas
© Facebook

Rugsėjo mėnesį „Vyšnių sodas“ feisbuke teigė: „Petcity“ – vienos skaudžiausių skolų, kurios užsilikusios net nuo 2017 metų“, tačiau patys „Petcity“ teigia, kad skola jiems nors ir sena, tačiau tik šiek tiek viršija tūkstantį eurų.

Rugsėjį „Vyšnių sodas“ teigė, kad yra skolingi ir klinikai „Vetpulsas“, šie teigia, kad sąskaitas „Vyšnių sodui“ siunčia kas mėnesį ir jokių skolų nėra.

Skaudžiai kerta apsilankymai „Jakovo klinikoje“, – teigia „Vyšnių sodas“, nors ši klinika tikino tą patį – sąskaitos siunčiamos kas mėnesį ir jokių didelių skolų neįvardijo.

Vis dėlto viena klinika įvardijo milžinišką skolą – 50 tūkst. eurų. Šią skolą įvardijo veterinarijos klinika „Panthera Leo“ (UAB „Gyvūnų klinika“).

DELFI susisiekus su UAB „Gyvūnų klinika“, telefonu atsiliepęs vyras vos išgirdęs klausimą apie bendradarbiavimą su „Vyšnių sodu“ pasidomėjo: „Čia vyksta tyrimas kažkoks? Kokiu tikslu jūs čia?“

Paaiškinus, kodėl DELFI žurnalistė susisiekė su UAB „Gyvūnų klinika“, telefonu kalbėjęs vyras teigė: „Galiu pasakyti, kad skolų turi („Vyšnių sodas“ - DELFI) begalę. Vien tik šiai klinikai šiai dienai, bijau pameluoti, bet ar ne 50 tūkst. skola už gyvūnų gydymą. Tikrai nedrįstu nieko daugiau komentuoti. Jei čia tokie dalykai prasidės, mes patys kreipsimės į teismą ir kelsime jiems bankroto bylą. Skolas reikia mokėti. Mes esame labai suinteresuoti, kad tie pinigai būtų sugrąžinti, patys vos ne ant bankroto ribos esame. Už vaistus turime susimokėti patys, viską turime mokėti, algas mokėti, o jie mums nemoka. Mes irgi esame pikti“.

Telefonu kalbėjęs vyras nenorėjo prisistatyti, tačiau teigė, kad visoms didesnėms klinikoms „Vyšnių sodas“ yra skolingas „po dešimt, po dvidešimt tūkstančių eurų“.

„Dirbame su ne viena globos organizacija ir visos globos organizacijos lygiai taip pat nemoka. Čia nieko nuostabaus, bet jei tarpusavyje „pjaunasi“ ir šmeižia, tegul kreipiasi į teismą“, – piktinosi vyras.

Pasidomėjus, nuo kada kaupiasi ši skola, vyras teigė: „Gali būti, kad ir nuo pernai, reikia dokumentus pakelti“. Vyras tvirtino, kad jau svarsto net galimybę nutraukti sutartį.

DELFI net kelis kartus ragino vyrą prisistatyti, tačiau jis nesutiko, nors jis pats ragino žurnalistę skambinti kitoms klinikoms ir neva įsitikinti, kad „Vyšnių sodas“ skendi tūkstantinėse skolose.

Sumos neatitinka realybės

Dauguma veterinarijos klinikų, bendradarbiaujančių su „Vyšnių sodu“, teigė, kad skolų prieglauda neturi, vienintelė pasipiktinusi klinika, įvardijusi milžinišką skolą – 50 tūkst. – „Panthera Leo“.

Pastarosios klinikos teigimu, jie ketina skolos išsireikalauti net teismo keliu, tačiau „Vyšnių sodo“ feisbuke dar spalio pradžioje buvo dėkojama už surinktas lėšas ir teigiama, kad visos skolos sumokėtos.

Pasidomėjus, kiek iš tikrųjų šiuo metu siekia „Vyšnių sodo“ skolos, M. Mužaitė DELFI teigė, kad tikslios sumos nenorėtų įvardyti, tačiau paaiškino, kodėl feisbuke pateikia netikslias sumas.

„Tam tikrų skaičių mes nenorime pateikti, kol nepasijusime stabiliau, nes ta šmeižto banga vyksta taip intensyviai, kad kiekvienas faktas, paimtas iš konteksto, atima rėmėjus“, – tvirtino M. Mužaitė.

Jos teigimu, pagrindinė priežastis viešinti tikrąsias sumas – baimė. „Jeigu mes komunikuotume realią skolą, realią padėtį, kurioje mes esame, tuos du projektus, kuriuos mes vykdome ir tuoj komunikuosime, mus pultų ir draskytų. Tam nebeturime jėgų, – priežastį įvardijo M. Mužaitė. – Deja, tokia žiauri padėtis yra Lietuvoje. Mes negalime girtis savo darbais, negalime rodyti kiekvieno savo žingsnio, nes esame drabstomi purvais. Prarandame tiek rėmėjus, tiek investuotojus, tiek viską.“

Analizuojant feisbuko įrašus, į akis krenta tai, kad pastarąjį kartą beveik 17 tūkst. buvo surinkta vos per tris dienas. M. Mužaitė patvirtino, kad iš tiesų tokia suma buvo surinkta ir įvardijo, kad dažniausiai pusės įplaukų sulaukia iš užsienyje gyvenančių lietuvių.

O kiek lėšų per metus surenka „Vyšnių sodas“? M. Mužaitė įvardijo – 250 tūkst. eurų.

„Tie 250 tūkst. gali atrodyti vau, kokia suma, o dar pavertus į litus. Bet šiais metais mes kiekvieną mėnesį patiriame nuo 25 iki 35 tūkst. išlaidų. Kiekvieną mėnesį. Žmonėms atrodo daug, nes didžiosios organizacijos savo pinigų viešai niekada neskelbė“, – teigia M. Mužaitė.

Dar viena didelė suma – 59 tūkst. eurų – įrašyta „Vyšnių sodo“ metinėje ataskaitoje. Būtent tiek pinigų gulėjo šios VšĮ sąskaitoje įžengiant į 2018-uosius. Kur jie buvo panaudoti?

Kas teisus: klinikos ar prieglauda arba kur ištirpo 59 tūkst. eurų?

Prasidėjus viešiems kaltinimams, „Vyšnių sodas“ feisbuke pateikė savo versiją, tačiau feisbuke pateikta versija ir DELFI duomenys ne visiškai atitinka.

DELFI pateikia ir feisbuke paviešinto pasiaiškinimo detales, svarbesnės dalys pažymėtos mėlynai:

„Esame kaltinami 2017 metus užbaigę su „pelnu“. Jeigu pasidomėsite „giliau“, beveik visos atsakingai dirbančios prieglaudos Lietuvoje turėjo tokį „pelną“ tik todėl, kad veterinarijos klinikos dažnai visus metus gydo gyvūnus į skolą ir sąskaitos už paslaugas, kad visus metus nereiktų mokėti PVM nuo sukauptų skolų, yra išrašomos metų pabaigoje arba jau perkeliamos į kitų metų sausį. Ir tuomet tas „pelnas“ yra nedelsiant suvalgomas apmokant skolas klinikoms už visus metus“, – taip „Vyšnių sodas“ teigė feisbuke, tačiau DELFI kalbintos klinikos teigė, kad sąskaitos išrašomos kas mėnesį.

„Registrų centro“ duomenimis, „Vyšnių sodas“ 2017-uosius metus baigė turėdamas 59 473 eurų grynojo pelno. Tą patvirtino ir M. Mužaitė. Feisbuke „Vyšnių sodas“ teigia, kad ši suma ištirpo apmokant sąskaitas, o DELFI M. Mužaitė teigė, kad ši suma buvo kaupiama tam, kad prieglauda galėtų išgyventi sausio bei vasario mėnesiais.

„Sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kai visiškai nesikaupia lėšos. Žmonės būna išleidę pinigus, būna ir finansinė, ir moralinė depresija, – teigė M. Mužaitė. – Tą didžiulę duobę patiria visos organizacijos. Pinigai visiškai nesirenka, o išlaidos yra tokios, kokios buvo. Kai kurios organizacijos tai sprendžia neimdamos naujų gyvūnų, tik palaikydamos tuos, kuriuos turi. Mes niekada nestabdėme to srauto. Vasarą, kai taip pat neina surinkti pinigų, irgi nestabdome srauto.“

Ar svajonė turėti nuosavą kliniką tapo realybe?

„Vyšnių sodas“ sulaukia kaltinimų ir todėl, kad esą turi nuosavą kliniką, tačiau prieglauda tai neigia ir šį „planą“ vadina svajone. „Organizacija niekuomet neturėjo savo veterinarijos klinikos, kaip yra teigiama tikrovės neatitinkančiuose postuose (feisbuko įrašuose – DELFI), tačiau tikrai svarstome apie tokią galimybę, kai matome itin didelius gydomų gyvūnų skaičius ir išlaidas, kurias sumokame veterinarijos klinikoms kas mėnesį.

Dar kartą pabrėžiame, jog organizacijos vadovė nėra kokias nors ryšiais susieta su kuria nors iš veterinarijos klinikų, kaip bandoma pateikti vienoje ar kitoje tikrovės neatitinkančioje informacijoje. Turėti savo vet. kliniką tikrai būtų itin didelė mūsų svajonė, tačiau puikiai suvokiame, kokio dydžio investicijos tam reikalingos: darbuotojų komandos išlaikymas, patalpos, atitinkančios visus reikalavimus ir higienos normas, profesionali veterinarijos įranga pareikalautų turbūt didesnių nei 250 000 Eur investicijų“, – teigia „Vyšnių sodas“.

O feisbuko puslapyje „Murkliai“ teigiama: „Vyšnių sodo“ steigėja yra Deimantė L. (vadovas keitėsi tik 2018 kovą, juo tapo Monika). Deimantės L. brolis Giedrius yra UAB „Gyvūnų klinika“ savininkas. Galimai Deimantė iš „Vyšnių sodo“ išėjo tam, kad nebūtų toks akivaizdus ryšys. Vadovų asmenys slepiami.“

VšĮ „Vyšnių sodas“ steigėja iš tiesų yra minima Deimantė Laumytė (D. Laumytė direktorės pareigas ėjo iki šių metų kovo – DELFI), kuri turi brolį Giedrių Laumį. O šis 2017 metais įkūrė UAB „Gyvūnų klinika“, kuriai priklauso veterinarijos klinika „Panthera Leo“, dar kitaip vadinama „Dr Leo“.

UAB „Gyvūnų klinika“ vadovo duomenis DELFI patvirtino tik pagal „Registrų centro“ duomenis. Viešai šių duomenų nėra.

Klinikos „Panthera Leo“ tinklapyje galima rasti tik adresą, darbo valandas bei telefono numerį. Feisbuke „Panthera Leo“ klinikos puslapio nėra, socialiniame tinkle ji pavadinta „Dr Leo“. Informacija apie kliniką čia taip pat kukli – tik darbo valandos, veiklos kryptis ir kontaktai.

UAB Gyvūnų klinika (Panthera Leo) tinklapis
UAB Gyvūnų klinika (Panthera Leo) tinklapis

DELFI susisiekus su „Panthera Leo“, telefonu atsiliepęs vyras nenorėjo prisistatyti teigdamas, kad negali būti tikras, kad jam tikrai skambina DELFI žurnalistė, o ne kažkoks kitas asmuo, tačiau M. Mužaitė buvo atviresnė – ji patvirtino, kad ši klinika yra „Vyšnių sodo“ steigėjos Deimantės brolio.

„2017 metų pabaigoje mes pamatėme didžiulę problemą, kad vykdant didžiulius PSP kiekius, norint nuvažiuoti į paėmimo taškus, reikia turėti daug žmonių, reikia turėti įrangą, kad jas, neskirstant po įvairias klinikas ir negaištant darbuotojų laiko, taupant kurą, mums reikėjo rasti vieną kliniką, kuri būtų pakankamai arti ir priimtų tokį kiekį, kad mums nebereikėtų blaškytis po visas klinikas. Tokios klinikos Vilniuje nėra“, – teigė M. Mužaitė.

M. Mužaitės teigimu, tuo metu VšĮ steigėjos Deimantės dažnai nebūdavo Lietuvoje, todėl į prieglaudą, pažiūrėti, kaip sekasi ar padėti, dažnai užeidavo jos brolis Giedrius. „Gruodžio mėnesį (2017 metų – DELFI) mes su Giedriumi susėdome, pašnekėjome. Jis tuo metu turėjo šiek tiek lėšų, norėjo pradėti verslą, buvo UAB įkurtas. Jis pasakė, kad mato mūsų problemas ir pasiūlė kurti kliniką, kur turės ir kitų klientų, bet mus pažadėjo kaip globos organizaciją visada gerbti ir mylėti. Pasakė, kad jei bus kažkokių problemų – atidės mokėjimus“, – pasakojo M. Mužaitė.

G. Laumio klinika yra įkurta šalia „Vyšnių sodui“ priklausančios „Kačių vilos“. „Kačių vila“ netoli Vilniaus centro buvo įkurta 2017-ųjų vasaros pabaigoje, G. Laumio UAB „Gyvūnų klinika“ įregistruota 2017 rugsėjo 26 dieną. Po kelių mėnesių duris atvėrė ir klinika „Panthera Leo“.

„Pakankamai greitai atsirado ir privačių klientų, ir mes vežėme gyvūnus“, – teigė M. Mužaitė. Jos teigimu, su Deimantės brolio klinika jie pradėjo bendradarbiauti nuo šių metų kovo, nors UAB „Gyvūnų klinika“ teigia, kad „skolos tęsiasi dar nuo praėjusių metų“.

Į klausimą, ar pati M. Mužaitė šiame brolio ir sesers veiklų ryšyje nemato nieko blogo, atsakė, kad šio fakto neslėpė, tiesiog jo nekomunikavo. „Yra labai aiškios priežastys, kodėl mes nekomunikavome. Žinojome, kad jei būtume komunikavę, kad brolis atidaro kliniką, jis jos nebūtų atidaręs, būtų užverstas skundais dar prieš. Buvo puolamas kiekvienas žmogus, kuris bent kažkuo yra susijęs“, – teigė M. Mužaitė.

Primename, kad „Vyšnių sodas“ viešai teigia, kad „organizacijos vadovė nėra kokias nors ryšiais susieta su kuria nors iš vet. klinikų, kaip bandoma pateikti vienoje ar kitoje tikrovės neatitinkančioje informacijoje“, tačiau dabartinė vadovė M. Mužaitė patvirtino, kad šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su klinika „Panthera Leo“, kuri priklauso „Vyšnių D. Laumytės, kuri tik prieš kelis mėnesius direktorės vietą užleido M. Mužaitei, broliui G. Laumiui.

„Zuikių vilą“ nuomojasi iš sesers

Netoli Vilniaus centro įkurta „Kačių vila“ – ne vienintelės „Vyšnių sodo“ valdos, kuriose globojami gyvūnai. Šiek tiek už Vilniaus, Paneriuose, globojami šunys. Pastaroji vieta vadinama „Zuikių vila“.

„Kai pirkome „Zuikių vilą“, teikėme įvairiausius prašymus į absoliučiai visus bankus gauti paskolai, nes tuo metu jau turėjome 12 šunų ir juos staigiai reikėjo kažkur padėti. Patalpų paieška užtruko, neradome nieko tokio, kas atitiktų reikalavimus. Visi bankai mums uždarė duris. Tada spausdinomės turtingiausių žmonių sąrašus, rašėme įmonėms, kad kas nors paskolintų pinigų, bet visi sakė „ne, jūs esate nepatikimi, esate VšĮ, jūsų organizacijoje nėra apyvartos, – teigė M. Mužaitė. – Čia turėjome nulenkti galvas ir daug personalo narių ėjo prašyti giminių nupirkti tą namą ir leisti mums išsimokėtinai išsipirkti.“

M. Mužaitės teigimu, pagalbos ranką tąkart ištiesė jos sesuo. „Ji patikėjo ta veikla, matė, kaip aš esu užsidegusi, patikėjo, kad mums pavyks tą „Zuikių vilą“ įkurti kaip gražią oazę ir ji nupirko tą namą, – pasakojo M. Mužaitė. – Pas notarą buvo pasirašyta sutartis, mes labai ilgai derinome procentus ir sąlygas, nes ji į tai žiūrėjo kaip į verslo sandorį. Niekas nenori prarasti didelės sumos pinigų.“

„Vyšnių sodo“ vadovė įvardijo ir su seserimi pasirašytos nuomos sutarties detales: „Mes pasirašėme mokėjimo grafiką, kad ji pirmą įmoka bus gavus 2 proc. (lėšos, surenkamos iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skyrimo paramai – DELFI), o vėliau ketverius metus mokėsime nustatytą sumą. Po kiekvienos įmokos, kiekvieną mėnesį, mes turėsime važiuoti pas notarą ir parašu patvirtinti, kad ta įmoka buvo padaryta“.

M. Mužaitė įvardijo, kad sodybą sesuo įsigijo už 60 tūkst. eurų.

Sodyboje yra gyvenamasis namas, kuriame, anot M. Mužaitės, niekas negyveno jau ketverius metus, todėl patalpoms reikėjo valymo ir kosmetinio remonto.

Tiesa, viešai pateikiamoji „Vyšnių sodo“ informacijoje teigiama, kad pirmąją įmoką teko atidėti metams. „Mes savo paskyroje ne kartą skelbėme ir rašėme detaliai visą informaciją, kad „Zuikių vilai“ įsigyti yra pasirašyta kelių metų išsimokėjimo sutartis, kurios įmokų pradžią mes dėl skolų buvome priversti nukelti dar metams, todėl kol kas net pirminė įmoka už „Zuikių vilą“ dar nėra įmokėta. Išsipirkti „Zuikių vilą“, jeigu nebereikės nukelti įmokų, turėtume per ateinančius penkerius metus ir puikiai suprantame, kiek tam reikės įdėti kasdienio sunkaus darbo ir nuolatinių pastangų“, – teigia „Vyšnių sodas“.

Lietuva yra maža šalis ir suvesti, kas kieno pusbrolis, kas kieno giminaitis, pakankamai lengva, – teigė M. Mužaitė. – 2017 metais mes iš vienos klinikos pirkome paslaugų už 50 tūkst., kitose dvejose – 28 tūkst. Vėlgi galima pradėti aiškintis, kas su kuo miegojo, turės vaikų ar panašiai. Bet to nebuvo ir nebus. Bet ta gyvūnų mylėtojų ir pačių klinikų ratas yra siauras.“

Aktyvi prieglaudos veikla prasidėjo 2016 metais

M. Mužaitė DELFI pasakojo, kad viskas prasidėjo 2016-ųjų vasarą. Būtent tada pirmą kartą, kaip teigia M. Mužaitė, visiško atsitiktinumo dėka, norėdama padėti vienai katei, ji susitiko su VšĮ „Vyšnių sodas“ įkūrėja Deimante Laumyte.

„Pamatėme, kad abi šiek tiek kitaip matome gyvūnų globą. Tos svajonės, jos buvo drąsios tiek pas mane, tiek pas ją. Ji važinėja po užsienį ir yra mačiusi daug pavyzdžių, ja gyvūnai rūpėjo kaip hobis, kaip socialinės atsakomybės dalis. Tai buvo prasmės ieškojimas, tik ji niekada nerado formos, kuria galėtų tai daryti. O aš visada buvau svajotoja. Kai atsirado „YouTube“, žiūrėdavau, kaip Amerikoje važiuoja į iškvietimus, kaip konfiskuoja gyvūnus, kaip atrodo prieglaudos“, – pasakojo Monika.

Moteris teigia, kad jau tuomet namuose globojo daug gyvūnų.

„Vienu metu būdavo septyni ar aštuoni“, – vardijo M. Mužaitė ir pridūrė, kad globodama gyvūnus ieškodavo jiems naujų namų ir pastebėjo, kad jai tai neblogai sekasi, tačiau savanoriavimas prieglaudoje buvo ne jai. „Grįždavau su liūdesiu ir kartėliu“, – teigė Monika.

Ji teigia, kad siekė įkurti tokią prieglaudą, iš kurios žmonės išeitų su gera, o ne slogia nuotaika. Kone pagrindinis šio tikslo įgyvendinimo būdas – prieglauda be narvų.

M. Mužaitė skaičiuoja, kad aktyvi „Vyšnių sodo“ veikla vyksta maždaug dvejus metus.

2016 metų gruodį „Vyšnių sodas“ jau turėjo nuomojamas patalpas. Tuo metu prieglaudoje glaudėsi apie trisdešimt gyvūnų. „2017 metais buvo proveržis, labai greitai didėjo komanda, nes pamatėme, kad reikia vykdyti marketingą, pildyti dokumentaciją, rūpintis patalpomis, važiuoti į iškvietimus. Įvyko toks sprogimas“, – teigė M. Mužaitė.

Jos teigimu, D. Laumytė jau seniai nėra susijusi su VšĮ veikla. „Atstovauju ir sutartis pasirašinėju aš. Jos praktiškai čia nebūna. Šitą faktą mes pražiūrėjome ir tai buvo labai geras kabliukas tiems, kas ieško prie ko prisikabinti“, – tvirtino M. Mužaitė.

Kodėl žmonių jautrumą žadina žiaurumu?

„Vyšnių sodas“ feisbuke aktyviai bendrauja su savo sekėjais, kurių turiu apie 30 tūkst. Tačiau peržvelgus jų įrašus į akis krenta itin žiaurios nuotraukos, kuriose – žaizdos, išsprogusios akys, o kartais – ir negyvi gyvūnai (DELFI pateikia vieną nuotrauką, kurioje paslėpėme žiauriausias vietas nenorėdami pakenkti jautriems žmonėms, „Vyšnių sodas“ feisbuke pateikia originalią nuotrauką).

Rugsėjo 30 d. įrašas
Rugsėjo 30 d. įrašas
© Facebook

„Aš tiek dainas rašau, tiek tekstus. Man labai patinka kūryba ir aš mielai išlaikyčiau tokį puslapį, ir turėčiau prieglaudą rašydama pozityvius įrašus. Pozityvumo norisi, bet realybė yra tokia, kad jeigu mes rašysime pozityvius įrašus ir dėsime pozityvias nuotraukas – bankrutuosime“, – teigė M. Mužaitė.

Jos teigimu, žmonės į pozityvius įrašus nereaguoja. „Manau, kad tai XXI amžiaus problema. Žmonės yra vartotojai, jiems reikia greito produkto, kuris sujaudina. Faktas yra tas, kad įdėjus tą šokiruojančią nuotrauką, surenkami pinigai. Dažniau net daugiau nei reikia tam gyvūnui, todėl mes galime skirti (pinigų – DELFI) PSP programoms, bet po dviejų dienų tą gyvūną visi užmiršta ir po jis tampa niekam neįdomus, – teigė M. Mužaitė. – Nesvarbu, kad jis gydomas tris, keturis ar penkis mėnesius ar visą gyvenimą po savimi kakoja, gal jam ratukų reikia. Niekam neįdomu.“

M. Mužaitės teigimu, jie tiesiog daro tai, ko reikalauja auditorija: „Tokios, deja, žaidimo taisyklės, kurios mums diktuoja sąlygas, o ne mes diktuojame jas“.

O kodėl feisbuke skelbiamos negyvų gyvūnų nuotraukos? „Jei nedėtume tų nuotraukų, negalėtume įrodyti, kad tiems gyvūnams tikrai yra blogai, – kalbėjo M. Mužaitė. – Tai yra priemonė parodyti, kaip gyvūnams yra blogai.“

„Mes norime parodyti tiesą, bandome būti drąsūs ir už tai mus plaka, už tai, kas mes nebijome parodyti, kokia yra reali situacija“, – įsitikinusi M. Mužaitė.

Kas drabstosi purvais?

„Vyšnių sodas“ teigia, kad dėl šmeižto ne kartą kreipėsi į policiją, tačiau priduria, kad dėl kiekvieno įrašo nesikreipia į pareigūnus. M. Mužaitės teigimu, „Vyšnių sodas“ turi savo advokatą, kuris dirba už simbolinę sumą, kuri padengiama ne iš VšĮ, o iš asmeninių lėšų.

Vis dėlto šmeižtu jie kaltina ne vieną asmenį, o jų grupę. „Didžiosios prieglaudos nesidrabsto purvais. Jos yra užimtos ir dirba savo darbą. Čia yra mažų prieglaudų, kurios gydo antisanitarinėmis sąlygomis. Daug metų vis periodiškai puola skirtingas organizacijas. Kai kurios palūžta, – teigė M. Mužaitė. – Žmonės yra visiškai neadekvatūs, sėdi namuose, turi laiko kaupti tą kažkokią informaciją, iš jos daryti gandus ir pūsti burbulus. Jie jaučia malonumą.“

Tokius žmones M. Mužaitė vadina „kaupėjomis“: „Jos tempia gyvūnus į namus, pačios gydo juos baisiomis priemonėmis ir įsivaizduoja, kad daro gerą darbą“.

M. Mužaitės teigimu, šiuo metu puolimą turi atlaikyti „Vyšnių sodas“, o kitų didžiųjų prieglaudų palaikymo nesulaukia dėl to, kad bijo „sujudinti vandenis“ ir sulaukti to paties antpuolio.

Visas „Vyšnių sodo“ pasiaiškinimas feisbuke:

Svajonė išsipildė

M. Mužaitė DELFI teigė, kad svajojo apie prieglaudą dar prieš susipažindama su „Vyšnių sodo“ įkūrėja Deimante. Jos svajonė – prieglauda be narvų.

Panašu, kad M. Mužaitės svajonė išsipildė, nes būtent taip atrodo „Kačių vila“ netoli Vilniaus centro. Šioje viloje katės apgyvendintos skirtingose erdvėse: vyresnės gyvena pirmame aukšte, „paauglės“ turi savo kambarį, mažiausieji laiką leidžia kambaryje, ant kurio durų parašyta „Vaikų darželis“, o pikčiausios katės, pavadintos „šnypštukais“, gyvena savo kambaryje.

Ir nors čia prieglauda įsikūrusi nuo praėjusių metų pabaigos, tikėtina, kad šias patalpas greitai teks apleisti – slegia per didelė nuoma ir gąsdina artėjanti žiema. Be to, ne visi kaimynai patenkinti prieglaudos kaimynyste.

Po pokalbio su DELFI – nauja informacija

Po to, kai DELFI pradėjo domėtis „Vyšnių sodo“ veikla, taip pat bendravo ir su vadove Monika Mužaite, organizacija nusprendė atsiskaityti su skolininkais ir nutraukti kai kurias sutartis.

Penktadienį „Vyšnių sodas“ pranešė, kad nutraukia sutartis su Švenčionių rajono ir Trakų savivaldybėmis. „Priežastis: buvome nuolat viešoje erdvėje kritikuojami dėl šių sutarčių, daugeliui žmonių tai kėlė didžiulį nepasitenkinimą, buvome šmeižiami, kad išgyvename iš savivaldybių paramos, kad kaip sanitarinės tarnybos migdome sveikus gyvūnus (ko niekada nebuvo ir nebus). Taip pat, pagal šias sutartis, mes buvome įsipareigoję vykdyti beglobių gyvūnų kontrolės programas (sterilizuoti kates), o ne imti visus rajono gyvūnus, kurie yra beglobiai, arba nereikalingi šeimininkams.

Skambučių srautas buvo tiesiog didžiulis, žmonės iš mūsų darbuotojų reikalaudavo paimti gyvūnus, nes turėjome šias sutartis, net neįsigilinę į faktą, kad to neprivalėjome. Tai buvo dar vienas pagrindas šmeižto bangai, kad gauname pinigus iš savivaldybių, bet savo darbo neatliekame tinkamai. Pasiekėme tokį tašką, kai nebegalime atlaikyti spaudimo, kurio nenusipelnėme ir šmeižto tik dėl to, kad visomis išgalėmis stengėmės padėti savivaldybėms žengti žingsnį nuo sanitarinių tarnybų ir gyvūnų „surinkimo“ iki humaniškų būdų valdyti beglobių gyvūnų problemą.

Šmeižto banga šiuo atveju baigėsi tuo, kad PSP programų šiose rajonų savivaldybėse nebus vykdomos. Iš visos širdies tikiuosi, kad atsiras stipri ir pajėgi gyvūnų globos organizacija, kuri galės vykdyti šiuos įsipareigojimus, todėl aš esu pasirengusi tokiu atveju padėti ir papasakoti, kad išvengtų sunkumų, su kuriais susidūrėme mes ir nesugebėjome atlaikyti gyvūnų kiekių ir psichologinio krūvio“.

M. Mužaitė dar kartą pakartojo: „Patvirtinu, kaip Monika Mužaitė, kad nei aš, nei mano šeimos nariai nesame ir niekada nebuvome jokių klinikų vadovai, akcininkai arba darbuotojai“.

„Vyšnių sodas“ taip pat pranešė, kad šiuo metu „Kačių viloje“ gyvena 101 katė, o nuomos sutartis baigiasi gruodį, todėl jie jaučia įtampą.

„Šiuo metu, susiklosčius esamai situacijai, esame sustabdę PSP programas, iki minimumo sumažinę naujų priimamų gyvūnų kiekius“, – teigė „Vyšnių sodas“.

Po DELFI publikacijos su žurnaliste susisiekusi M. Mužaitė taip pat prašė patikslinti, kad nė viena įmoka už „Zuikių vilą“ dar nėra padaryta. Ji taip pat pridūrė, kad sutartis lygia sumokėtai sumai, tad papildomų procentų (uždarbio) sesuo neuždirbs.

„Vyšnių sodo“ „Kačių vila“:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (58)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (614)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (15)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Lietuvių pamėgtas Marokas: švaros trūkumą atperka nedidelė kelionės kaina (1)

Lietuvoje rudeniui įgavus pagreitį, su vasara tenka atsisveikinti, nors to tikrai nesinori....

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (16)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Kuzminsko skyrybų versija pribloškė Andreikaitės draugę: apie Mindaugo neištikimybę jau seniai visi kalba (286)

Praėjusių metų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas...

Lavrinovičių humoras vertė iš koto žiūrovus: apie pinigines, Ballus, knygas ir laukiantį Holivudą (44)

Andriaus Tapino vedamoje „Laisvės TV“ pokalbių laidoje „Laikykitės ten“ apsilankė bene...

Suserga kas antra moteris, bet ne visos žino, kaip: Unikauskas pataria, kaip išvengti intymios ligos 4 pagrindiniai simptomai (6)

Drėgnos servetėlės, kvapnūs muilai ar dušo želė bei sintetinis apatinis trikotažas gali...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (15)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...