Dar prieš kurį laiką V. Ušackas prakalbo apie tai, kad pirminiai TS-LKD rinkimai turėtų būti atidėti, mat juose neleidžiama balsuoti užsienyje gyvenantiems partijos nariams ar bendraminčiams. Į tokius V. Ušacko prašymus sureaguota nebuvo. Jis pats, tračiadienį DELFI klausiamas, ar trauksis iš pirminių partijos rinkimų, jeigu galimybė balsuoti užsienyje visgi nebus suteikta, nuo tiesaus atsakymo vėl išsisuko teigdamas, kad dar nesvarsto kas būtų, jeigu būtų.
Trečiadienį V. Ušackas savo feisbuko paskyroje viešai pasipiktino partijos sprendimu neleisti pirminiuose rinkimuose balsuoti užsienyje gyvenantiems partijos nariams arba bendraminčiams.
„Grįžau iš Čikagos, kur vietos bendruomenė niekaip negali suvokti, kodėl TS-LKD – partija, kurią dauguma išeivių ne vienerius rinkimus palaikė per rinkimus – nusprendė, kad užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius per sudėtinga ir brangu kviesti į #demokratijossvente. Daugelio, su kuriais kalbėjome, savijauta lyg giminaičių, kurių pagalbos ir paramos šeima vis prašo ir nori, bet štai švęsti renkasi uždarame draugų ratelyje“, – rašo V. Ušackas.
Anot jo, iki spalio 25 d., kai baigsis registracija į pirminius rinkimus, lieka 10 dienų ir jam jau dabar akivaizdu, kad net jei į užsienio lietuvių peticiją bus atsižvelgta, tai „tik dėl akių“ – pastačius kokią balsadėžę kur tolimiausiame kampe. V. Ušackui atrodo, kad tai tiesiog būtų balsavimo „imitacija“, nes tiesiog nebūtų suteikta pakankamai laiko žmonėms balsuoti.
„Ir nereikia gudrauti, kad TS-LKD taryboje su kandidatais „viskas buvo aptarta ir nuspręsta“. Esu eilinis partijos Vilniaus Senamiesčio skyriaus narys, nepriklausau jokiai vadovybės struktūrai, tad trumpai pristatęs programą palikau paskutinį Tarybos posėdį. Ir nustebau išgirdęs, neva balsavimo teisės atėmimas iš dešimčių tūkstančių aktyvių Lietuvos piliečių buvo su manimi suderintas – metus klausinėjau, kaip balsuos užsienyje gyvenantys lietuviai, metus girdėjau, kad „tikrai tikrai išspręsime“, ir štai rezultatas... Gal jis ir buvo suderintas su kandidatais, bet tada, matyt, tik su vienu...“, – piktinasi V. Ušackas.
Jo manymu, kuo toliau, tuo labiau #demokratijossvente įgyja imitacinių akcentų ir „kai kandidatas į rinkimus nusileidžia paskutinę dieną tarsi auksiniu gelbėtojo parašiutu, viskas dar atrodo kaip šou“.
„Kai Tarybos posėdyje, kur prisistatė kandidatai, prasideda partijos įtakingųjų koncertas „aš palaikau ją ir tik ją“, o pirmaisiais smuikais griežia Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis, supranti, kad partijos elitas savo kandidatę jau pasirinko. Kai ištisus mėnesius turi kovoti su tau Kryžiaus Žygį paskelbusio partijos kamikadzės šmeižtu, o viskas, ką išgali partijos vadovybė, yra sunkiai išspaustas „nu nu nu“, supranti, kad keldamas savo kandidatūrą kažkam sumaišei kortas ir atsistojai skersai gerklės“, – apie konfliktą su Ž. Pavilioniu užsiminė V. Ušackas.
Jis taip pat paminėjo Edmundo Jakilaičio laidos epizodą, kuriame TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis į klausimą, ar jam neatrodo keista situacija, kai apie galimą kandidatą į prezidentus, Vygaudą Ušacką, daugiausiai kritiškos informacijos paskleidžia patys partiečiai, V. Landsbergis atsakė, kad kiekvienas susiduria su tuo, ko yra nusipelnęs, arba ko yra vertas“.
„Todėl puikiai suvokiu, kodėl visa agitacija dalyvauti #demokratijossvente iš esmės vyksta tik FB burbule – imituojamoje tikrovėje laimėti yra paprasčiau. Nuvažiuokite į bet kurį rajoną, susitikite su žmonėmis – 90 procentų jų apie jokią Demokratijos šventę negirdėjo. Bet, matyt, viršūnėms ir nereikia, kad girdėtų“, – tęsia V. Ušackas.
Jis taip pat kritikuoja sprendimą rengti tik porą debatų, nes jam atrodo, kad partijos elitui nereikia diskusijų.
„Ir vis dėlto aš tikiu, kad elitas lemia ne viską. Ir net jei Vytautas ir Austėja Landsbergiai agituoja už vieną kandidatą, garbingoje kovoje gali įvykti visko. Todėl nekantriai laukiu pirmųjų debatų apie užsienio politiką ir tariamus apvalius kvadratus“, – rašo V. Ušackas.
Tačiau jis teigia, kad visa tai yra dar viena paskata jam visgi dalyvauti rinkimuose.
„Režisuojamų rinkimų esu matęs ir ne vieną Rusijoje, kur dirbau ES ambasadoriumi. Labai nenoriu, kad jie taptų norma Lietuvoje – ir ypač mano partijoje, kuri tiek daug prisidėjo, gindama ir įtvirtindama Lietuvoje demokratiją. Todėl tai man dar viena paskata pakelta galva dalyvauti šiuose rinkimuose – vardan demokratijos, vardan eilinių žmonių teisės turėti savo, niekieno nepadiktuotą nuomonę“, – sako V. Ušackas.
Balsuoti užsienyje galimybių nemato
DELFI žiniomis, keli TS-LKD partijos nariai dėl tokių V. Ušacko pasisakymų jau kreipėsi į partijos tarybą. Jiems atrodo, kad toks kandidato elgesys daro žalą partijos prestižui ir juo bandoma sabotuoti pačią pirminių rinkimų idėją. Jiems taip pat kyla klausimų, kokiu tikslu V. Ušackas visa tai daro, ar gali būti, kad tai tėra tik gudrus asmeninių viešųjų ryšių planas.
Savo ruožtu TS-LKD vykdančioji sekretorė Aistė Gedvilienė DELFI sakė, kad dar balandžio mėnesį Taryba patvirtino pirmąją tvarką, susijusią su atvirų pirminių rinkimų organizavimu.
„Jokiuose formatuose nebuvo diskusijų apie galimybes balsuoti užsienyje. Partijos Taryba puikiai žino mūsų situaciją užsienio skyriuose. Per 5 veikiančius užsienio skyrius turime maždaug 10 žmonių (dabar per kampaniją JK atsirado dar papildomai tiek). Mes visi suvokiame, koks atsakingas ir svarbus atvirų pirminių rinkimų organizavimo procesas. Siekiame, kad tai būtų kokybiški rinkimai. Didelis krūvis kyla skyriams, kurie turės užtikrinti sklandų darbą rinkimų dienomis“, – komentavo ji.
Be to, anot A. Gedvilienės, kandidatams jau sutikus dalyvauti TS-LKD organizuojamuose pirminiuose atviruose rinkimuose, V. Ušackas pradėjo priekaištauti dėl užsienio skyrių. Reaguodami į tai, TS-LKD papildomai apklausė užsienio skyrius. Dauguma jų patikino, kad dėl labai ribotų žmogiškųjų ir organizacinių resursų bei nuosavų būstinių bei patalpų neturėjimo organizuoti sklandų partijai nepriklausančių piliečių balsavimą galimybių nėra.
„Tai buvo svarstyta prezidiume, dėl aukščiau minėtų motyvų, nutarta neorganizuoti atviro visuomenei balsavimo užsienyje. Tokį sprendimą patvirtino ir partijos Taryba. Ponui Vygaudui Ušackui dar sykį papildomai kreipusis su prašymu vis tiek organizuoti atvirus rinkimus užsienyje, TS-LKD pirmininkas kreipėsi į partijos Centrinę Rinkimų Komisiją. CRK tą pačią dieną susirinko ir nusprendė dar kartą kreiptis į užsienio skyrius su primygtiniu raginimu organizuoti atvirus rinkimus ir siūlant centro/partijos sekretoriato pagalbą.
Vėl gavome atsakymus iš trijų skyrių. CRK atsižvelgiant į skyrių laiškus, balsavo ir nusprendė teikti prezidiumui pasiūlymą, kad būtų organizuojami atviri pirminiai rinkimai Londone tik tokiu atveju, jei bus gautos Lietuvos ambasados patalpos Londone ir papildomai siunčiant bei komandiruojant į Londoną iš CRK 2 narius. Buvo kreiptasi į Lietuvos ambasadą Londone. Ambasada nurodė kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Prezidiumas susirinkęs penktadienį vakare tokiai CRK nuomonei pritarė, todėl pirmadienį kreipiausi į URM ministrą prašydama leisti organizuoti rinkimus Ambasadoje Londone. Atsakymo laukiame“, – DELFI sakė A. Gedvilienė.
Politologas: tai strategija pritraukti daugiau balsų
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas DELFI sako manantis, kad tokiais pareiškimais V. Ušackas bando papildomai mobilizuoti žmones, kurie balsuotų už jį.
„Nemanau, kad tai gudrus planas, jis jaučia, kad turi labai rimtą varžovę ir ne jo naudai krypsta svarstyklės. Ir, matyt, ganėtinai desperatiškai ieško išeičių, kaip per paskutines tas savaites pakeisti savo naudai galimybes. Viena iš galimybių yra kiek įmanoma burti tuos rėmėjus ir aktyvinti juos dalyvauti pirminiuose rinkimuose. Kad juos sužadintų, jam reikia kažkokios žinios ir tas nesąžiningo žaidimo žinia gali padėti tuos šalininkus labiau motyvuoti. Čia toks paprastas, primityvus veiksmas, kuris galbūt gali kažkiek pasiteisinti kažkiek“, – mano politologas.
Jis mano, kad apeliavimas į labiau nusivylusius tiek konservatorių lyderiais, tiek ir galbūt apskritai politika, yra vienas iš „arkliukų“, kuo V. Ušackas gali patraukti savo potencialius rinkėjus. Tai, anot politologo, iš dalies gali išplėsti apskritai pirminių rinkimų balsuotojų ratą, t.y. juose balsuotų daugiau žmonių, kurie nėra partijos nariai.
„Matyt, tikimasi, kad tokių žmonių bus daugiau nei patenkintų partijos vadovybe, elitiniu tuo tokiu modeliu. Jeigu jam pavyktų suburti ne tik nepatenkintus konservatorius, bet ir nepatenkintus kitus nepartinius žmones, kurie iš principo nemėgsta galbūt Landsbergio ar konservatorių vadovybės, jiems priimtina yra Ušacko retorika, tai jie gali būti paskatinti ateiti į tuos pirminius rinkimus“, – sako T. Janeliūnas.
Pasak politologo, sunku pasakyti, ar tai yra V. Ušacko sau pasiliekama galimybė trauktis iš pirminių rinkimų, jeigu juose pralaimėtų I. Šimonytei. Anot jo, V. Ušackas jau yra pasakęs, kad pralaimėjęs trauktųsi iš prezidento rinkimų, tačiau tai gali būti ne galutinis sprendimas.
„Manau, tikrai yra tikimybė, kad jis persigalvos ar suras pretekstą, dėl ko jam toliau tęsti rinkimų kampaniją. Matyt, tokiu atveju jam tektų konservatorių partijos narystės, bet tai turbūt nebūtų pati didžiausia auka ir jeigu jis tikisi, kad gali jau tikruose rinkimuose turėti nemažą palaikymą, manau, jis gali ryžtis tokiam žingsniui“, – mano T. Janeliūnas.
Kita vertus, anot politologo, TS-LKD idėja surengti pirminius rinkimus buvo gana rizikinga, nes iš šono gali susitaryti įspūdis, kad partija pjaunasi tarpusavyje. Tačiau, anot T. Janeliūno, konkretaus kandidato palaikymas iš kitų partijos narių ir įvairūs ginčai yra visiškai normalus panašių renginių reiškinys.