„Aš manau, kad V. Putinas savo kalboje prieš keletą dienų ganėtinai aiškiai įvardino, koks yra operacijos tikslas. Jis operacijos tikslą įvardino akivaizdžiai kaip režimo kaitą, tai yra į palankią Rusijai Vyriausybę. Vyriausybę, kuri atstovautų alia ne oligarchų ir ne vakariečių nuomonę, o tokią, kuri išlaisvintų ukrainiečius iš fašizmo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Ušackas.
Jis teigė asmeniškai netikėjęs, kad V. Putinas elgsis taip chuliganiškai ir puls Ukrainą.
„Tikėjausi, kad jis iš Rytų Ukrainos vykdys politines atakas, kad atsirastų nauja Vyriausybė. Bet jis pasirinko patį kraštutinį karinį būdą“, – teigė V. Ušackas.
Putino vizija nesikeičia jau kuris laikas
Pasak buvusio diplomato, iš esmės V. Putino vizijoje niekas nepasikeitė nuo 2014 metų, nuo Krymo.
„Jis visą laiką nuosekliai vardino, kad Ukrainos vakarėjimas yra grėsmė, kad ukrainiečiai ir rusai yra ta pati tauta, kad visa, kas įvyko, yra CŽV perversmas su ES vėliavėlėmis, kad jis to neleis“, – sakė V. Ušackas.
Jis spėja, kad galbūt jis manė, kad galima patestuoti į JAV prezidento postą atėjusį demokratą Joe Bideną, nes vyrauja nuomonė, kad demokratai linkę derėtis su Rusija.
„Bet dabar jau akivaizdu, kad vykdoma operacija turėjo būti paruošta mažiausiai prieš pusę metų. Net jei jis derėjosi, dar sykį parodė, kad tuo žmogumi negalima pasitikėti“, – sakė V. Ušackas.
Vakarų koziriai
Pasak laidos pašnekovo, šioje situacijoje, Vakarai turi daug kozirių ir daug įtakos. Tai – energetika, finansinės institucijos, investicijos ir prekyba.
„Tos sankcijos, kurios šiandien įvedamos, jos turėjo būti įvestos 2014 metais, kad ne reaktyviai, o proaktyviai sulaikytų Putino režimą. Nieko naujo nepasakysiu, ką sakiau 2014-2015 metais savo konfidencialiuose raštuose Briuseliui ir ES sostinėms, esame giluminiame konflikte – politiniame, kariniame ir vertybiniame. Man neramu matyti, kad iki šiol trypčiojama vietoje, ir nėra taikomos visapusiškos sankcijos. Manau, kad Putino elgesys nusipelno Šiaurės Korėjos izoliacijos“, – teigė V. Ušackas.
Jo nuomone, nuotaikos šalių sostinėse iš dalies pasikeitę.
„Čia kertinė šalis yra Vokietija. Ir, aišku, Italija, kadangi – priklausomybė nuo dujų. Vokietijos yra didesnė problema. Neužmirškime, kad yra labai stiprūs investicijų ir prekybos srautai. ES išlieka didžiausia investuotoja. 285 mlrd. eurų yra investuota yra į Rusijos ekonomiką, Amerikos – tik 15 mlrd. Tuo pačiu prekybos srautai siekia 250 mlrd.“, – vardijo V. Ušackas.
Antras dalykas, pasak jo, yra istorinės kaltės jausmas, kuris išlieka Rusijai nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Ir trečias – lobizmas. „Nord Stream“ – su kancleriu Schroederiu ir kitais, kurie daro poveikį ir įtaką politinėje sistemoje. Iki šiol kai kurie mano draugai, jau nuėję nuo valdžios konservatoriai, sako, kad šalį valdo buvusio Schroederio partija. Gal tai yra per daug kategoriškai sakoma, tačiau aš manau, kad yra dar dalis Europos lyderių, ypač svarbiose pozicijose, kurie gal naivokai mano, kad galima bus, nepritaikant visų sankcijų, kažkaip susitaikyti su Putinu. Sunkiai įsivaizduoju, kokie yra alternatyvūs keliai“, – sakė V. Ušackas.
Svarbūs kariai vietoje
Buvęs diplomatas aiškino, kad į Ukrainą nesiunčiami JAV kariai, nes ši šalis nėra NATO narė.
„Tikiuosi, kad ir JAV ir Europos šalys pridės legitymiai Ukrainos valdžiai, kariuomenei kovoti ir gintis nuo šio brutalaus putino puolimo, teikiant visokeriopą karinę pagalbą“, – teigė V. Ušackas.
Pasak jo, ir mes šią situaciją turime, kiek įmanoma, išnaudoti.
„Kas atgrasins putiną, tai yra amerikiečių karių dislokacija. Esu įsitikinęs, kad peržengę visus vidaus nesutarimus tiek prezidentas, tiek premjerė, tiek Lietuvos diplomatija, tiek visi politikai dirba dėl svarbiausio tikslo, – stiprinti mūsų karinius pajėgumus, bet taip pat svarbu kiek įmanoma daugiau JAV, Britanijos, Vokietijos, NATO karių dislokavimo Baltijos šalyse (…). Ar mes būsime sekanti šalis? Galiu pasakyti, kad istorija liudija, kad per 60-70 NATO egzistavimo istorijos nei Sovietų Sąjunga, nei Rusija nei karto neperžengė ribos“, – teigė V. Ušackas.
Kijevui šios kelios dienos bus svarbiausios
Jo nuomone, Kijevui šios kelios dienos bus svarbiausios. Per jas paaiškės, ir, kokie šios operacijos kaštai Rusijai.
„Tai yra, kiek cinkuotų karstų bus siunčiama atgal į Rusiją? Ar primins rusams Afganistano patirtį, ir koks bus poveikis? Manau, kad Kijeve sprendžiamas ne tik Ukrainos legitimios valdžios, bet visos Ukrainos ir Europos likimas.
Jeigu ir kris, nors nenoriu to matyti, Kijevas, bet Kijevas nėra visa Ukrainos teritorija“, – sakė V. Ušackas.
Jis teigė esąs tikras, kad V. Putinas jau turi sąrašą naujų Ukrainos Vyriausybės narių.
„Dauguma iš jų net nebuvo išvykę, aktyviai dalyvavo politikoje, yra pasiruošę kolaboruoti su Rusija, bet užvaldyti ir kontroliuoti visą teritoriją bus beveik neįmanoma, turint omenyje žmonių nusiteikimą, Karpatų istorinius ir politinius saitus. Tai bus ilgalaikis konfliktas“, – sakė V. Ušackas.
Jis nemano, kad „ dabartiniame misionieriškame Putino nusiteikime gelbėti ukrainiečių tautą nuo neva fašistinio režimo“ yra kažkoks žmogus ar institucija, kuri galėtų pakeisti jo nuomonę.
„Tai – tik patys ukrainiečiai, ukrainiečių kariuomenė. Ką mes galime daryti, tai melstis ir padėti, kuo galime, jiems.
Prieš man išvykstant iš Maskvos 2017 m. lapkričio mėnesį Rusijos politinėje vadovybėje vyravo nuomonė, kad Ukrainoje yra pakankamas palaikymas santykių su Rusija normalizavimui. (..) Jo prielaida pradėti karinius veiksmus remiasi tuo suvokimu, kad Ukrainoje yra pakankamai didelis skaičius kolaborantų, kurie tik pašalinus, kaip jis sako, Vakarų statytinius, su gėlėmis pasitiks Rusijos karius“, – svarstė V. Ušackas.
