Nors ketvirtadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad Maskva atitraukia karius nuo „pietinių Rusijos sienų“, tačiau dar trečiadienį, skaitydamas savo metinį pranešimą, Vladimiras Putinas įspėjo užsienio valstybes „neperžengti raudonos linijos“, turint omeny santykius su Maskva.
Kaip ketvirtadienį DELFI TV laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė V. Ušackas, praėjus jau 7 metams nuo Krymo aneksijos, parako Ukrainoje vis dar yra labai daug. Vis dėlto, pasak jo, Rusija ir Ukraina paskutinius įtampą sukėlusius veiksmus traktuoja skirtingai.
„Svarbu suprasti, kaip dvi šalys tai interpretuoja: Rusija tai interpretuoja, kad tai, viena vertus, buvo normalios pratybos, kurios gali vykti bet kurioje valstybėje. Antra vertus, politiškai akivaizdu, kad tai buvo atsakymas į tam tikrus vidinius veiksmus, sprendimus, kuriuos priėmė Zelenskis: dėl Medvečiuko – didžiausio Putino šalininko Ukrainos politinėje sistemoje, įtakingo politiko trijų televizijų uždraudimas ir informacinės erdvės susiaurinimas“, – laidoje kalbėjo V. Ušackas.
Jo teigimu, neaišku, ar įtampa virs karu, tačiau, pabrėžė V. Ušackas, V. Putinas turėjo kelis tikslus.
„Yra du dalykai: pirmas – pagrasinti ir atgrasyti Zelenskį iš Putino pusės, antras – darbotvarkės rašymas pagal Putino norus būsimam susitikimui su Bidenu. Ką pasiekė Putinas, reikia pripažinti, tai pasiekė kvietimą iš Bideno pusės susitikti, pasiekė Zelenskio kvietimą irgi susitikti. Trečia, jis pasiuntė žinią tiek rusams, tiek Donbase gyvenantiems, kad jis jų tikrai nepaliks“, – atkreipė dėmesį buvęs diplomatas.
Svarbiausia, anot jo, kad greta V. Putino „raumenų demonstravimo“, būtų daromi žingsniai deeskalacijos link.
„Tai nebus lengva, nes Minsko susitarimai nėra patogūs nei Maskvai, nei pačiam Kijevui“, – pažymėjo V. Ušackas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Laurynas Jonavičius akcentavo, kad V. Putinas, savo kalboje įspėjęs Vakarus, tačiau palikęs neaiškumą, kur vis dėlto yra tos „raudonos linijos“, taip elgiasi specialiai.
„Ten, kur Putinas norės, ten jos ir bus. Čia didžiausia problema, nes tokiu pasakymu: „neperženkite linijų, kurios yra neaišku kur“ Putinas numeta atsakomybę Vakarams bet kokio elgesio atžvilgiu. Ką bedarytų Vakarai, Putinas gali sakyt, kad čia buvo mūsų raudoną liniją, Vakarai ją peržengė ir mes tik reaguojame. Tokio neaiškumo sukūrimas – taktinis, protingas žingsnis, kuriuo parodai, jog esi pasirengęs naudoti visus instrumentus savo interesų gynimui, o kur tie interesai prasideda, kur baigiasi, tu gali nuspręsti po fakto“, – teigė L. Jonavičius.
Kas laimi?
Kalbėdamas apie V. Putino tikslus, V. Ušackas teigė, kad Kremliaus vadovas privertė Vakarus kalbėtis – su Rusijos kariuomenės vadu kalbėjosi JAV gynybos vadovas, o su pačiu V. Putinu nori kalbėtis tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Manau, kad jis išlošė. Jis save pozicionavo kaip diktuojantis darbotvarkę, jis prarijo tą piliulę, kai Bidenas sutiko, jog jis žmogžudys, bet tuo pačiu metu sulaukė dviejų Bideno skambučių ir noro susitikti. Manau, kad dialogas tarp Amerikos ir Rusijos vyks, suprantant tai, kad Rusija nėra svarbiausias prioritetas Amerikai. Amerikai svarbiausias prioritetas yra Kinija, Irano branduolinė programa, karių išvedimas iš Afganistano – visais tais klausimais dialogas su Putinu Bidenui bus svarbus“, – teigė V. Ušackas.
Kad V. Putinas kol kas laimi sutiko L. Jonavičius. Vis dėlto jis pabrėžė, kad būtina sulaukti ir Vakarų reakcijos.
„Kol kas taip, bet mes dar nematėme kažkokio normalaus atsako iš Vakarų, kas paprastai užtrunka, tai nuo to irgi priklausys“, – akcentavo politologas.
Laukiama Vakarų reakcijos
Paklausti, ko labiausiai bijotų V. Putinas, abu pašnekovai sutiko, kad tai – ES šalių vieningas atsakas.
„Jie bijotų vieningumo. Jei būtų vienybė ir jei Rusija būtų tikrai izoliuota per finansinius srautus, per SWIFT, per Nord Stream, tai turėtų poveikį, bet Rusija ganėtinai gerai žino istoriškai, kad tos vienybės nei NATO, nei ES nėra dėl skirtingų istorinių, geografinių ir politinių priežasčių“, – sakė V. Ušackas.
Todėl jis pripažino, kad optimistiškai ES galimybių vieningai susitarti nevertina.
„Nemanau, kad bus totali izoliacija. Kai bebūtų keista ar gaila, bet sankcijos nepakeis Rusijos veiksmų, todėl deeskalacija, konfrontacija kartu su dialogu, manau, bus ta aksioma, su kuria reikės susitaikyti“, – teigė buvęs ES ambasadorius Rusijoje.
„Aš nemanau, kad gali būti proveržiai tol, kol Kremliaus valdžioje yra Putinas“, – sakė V. Ušackas.
Skeptiškai ES šansus susitarti dėl vieningo atsako įvertino ir politologas L. Jonavičius.
„Jei nebus diplomatų išsiuntimo, bus galima kalbėti apie pergales arba ne“, – diskusijoje, kas šiuo metu santykiuose laimi, sakė politologas.
Jo nuomone, Europos vieningumas Kremlių gąsdintų labiausiai.
„Jei Vakarai sugebės susitarti dėl (...) mažesnio kažkokio, bet bendro žingsnio ir visuotinai įgyvendinamo žingsnio, jau bus kažkoks daugiau-mažiau adekvatus atsakas. Iki šiol būdavo pakankamai silpnai reaguojama“, – pažymėjo VU TSPMI ekspertas.
Vis dėlto L. Jonavičius pripažino nesitikintis, kad ES pavyks lengvai susitarti.
„Tai yra labai stipriai įžūlu ir ribos stumiamos toli. (…) Aš ganėtinai pesimistiškas dėl to, kad pavyks susitarti, bet čia jau yra papildomas iššūkis, į kurį būtinai reikia reaguoti“, – pridūrė L. Jonavičius.
Žiūrėkite laidą „Faktai ir nuomonės“ ketvirtadienį, 19:30 per DELFI TV.
