Taip pat numatoma sudaryti Valstybinių miškų valdymo tarybą. Septintasis straipsnis papildomas nuostata, kad urėdijos gali jungtinės veiklos sutarties pagrindu kooperuoti lėšas bendrai naudojamam ilgalaikiam turtui, taip pat miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Ši prioritetinė priemonė jau įvykdyta. Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarta gegužės 11 d. Vyriausybės posėdyje. Dabar beliko žodį tarti Seimui ir Prezidentei.
Kaip kiekvienas naujas teisės aktas, taip ir Miškų įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas bus sutiktas ir vertinamas nevienareikšmiai. Reikia manyti, kad jis sulauks didžiausio urėdų nepasitenkinimo.
Įstatymo 5 str. papildytas 6 dalimi: „Miškų urėdijų vadovus (toliau – miškų urėdus) penkerių metų kadencijai Vyriausybės nustatyta tvarka organizuojamo konkurso būdu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Generalinės miškų urėdijos prie AM generalinis miškų urėdas. Baigiantis pirmajai penkerių metų kadencijai miškų urėdijų miškų urėdų veiklos rezultatai vertinami AM nustatyta tvarka pagal šioje tvarkoje nurodytus kriterijus. Miškų urėdijos miškų urėdas gali būti skiriamas eiti tos pačios miškų urėdijos miškų urėdo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 42 valstybės įmonės – miškų urėdijos. Joms vadovauja įvairių buvusių ir dabartinių vadovaujančių miškų sektoriui institucijų paskirti urėdai. Kai kurie jų miškų pramonės kombinatams vadovavo ir sovietmečiu. Jeigu įtikdavai partijai ir tarybinei vyriausybei, galėjai vadovauti iki gyvenimo pabaigos.
Antai Kėdainių urėdu Alfonsas Seržentas išbuvo net 33 metus. „Man jau gėda kam ir pasakyti, kad taip ilgai einu šias pareigas,“ – paskutiniaisiais metais sakė urėdas. Nepaisant to, kad jis ne kartą prašėsi atleidžiamas, bet įkalbėtas vis pasilikdavo. Tik būdamas garbaus amžiaus, kai prasidėjo miškų grąžinimas savininkams ir miškų valdymo reformos, prieštaravimai tarp dviejų miškų nuosavybės formų – valstybinės ir privačios, A. Seržentas pasitraukė iš urėdo posto.
Nuo 1999 m. Kėdainių urėdu buvo paskirtas Juozas Girinas. Ko gero, būta skeptikų, kurie manė, kad po A. Seržento bus sunku vadovauti urėdijai. Tačiau naujasis urėdas sėkmingai atlaikė visus reformų ir sunkmečio išbandymus ir išgarsino urėdiją kaip ąžuolo sodinukų auginimo centrą Lietuvoje. J. Girino iniciatyva urėdijos medelyne yra auginami net Stelmužės ąžuolo, kitų šimtamečių ąžuolų – gamtos paminklų - palikuonys, kurių vieni buvo įskiepyti, kiti išauginti iš gilių.
Generalinio miškų urėdo pavaduotojo Zdislovo Truskausko duomenimis, 29 urėdai vadovauja daugiau nei po dešimtį metų. Šeši jų jau perkopę 65 metų amžiaus ribą. Valstybės tarnybos institucijose tokio amžiaus asmenys išleidžiami į užtarnautą poilsį.
Beje, minėtame AM 2011 m. veiklos prioritetų įgyvendinimo priemonių sąraše yra numatyta: „Parengti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priemonės tikslas – nustatyti, kad miškų urėdų pareigas gali užimti ne vyresni kaip 65 m. amžiaus asmenys.“ Tame pačiame sąraše nurodyta, kad ši priemonė įvykdyta kovo 15 d., t. y. parengtas įstatymo projektas. Tačiau, kaip „ŪP“ sakė Z. Truskauskas, šiam projektui Vyriausybė nepritarė.
Pareigūno nuomone, urėdų rotacija turi ir pliusų, ir minusų. Neigiama tai, kad reikės atsisakyti dešimt metų gerai dirbusio urėdo paslaugų. Tiesa, jis galės pereiti vadovauti kitai urėdijai. Tačiau nėra paprasta su šeima persikelti gyventi į kitą vietą. Bet kita vertus, rotacija palengvins atleisti tokius urėdus, kurių veikla neefektyvi. Iki šiol beveik kiekvieno urėdo atleidimas persikelia į teismus.
AM Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno nuomone, dėl urėdų rotacijos atsiras papildoma motyvacija dirbti efektyviai, nes tik tokie vadovai galės likti ir antrai kadencijai.
Gaila, kad nė vienas „ŪP“ kalbintas miškų sektoriaus pareigūnas urėdų rotacijos nesiejo su miškininkystės specialistų padidėsiančiomis karjeros galimybėmis. Iki šiol, kad ir labai efektyviai dirbantys, turintys organizacinių gebėjimų, kupini naujų idėjų specialistai su aukštuoju išsilavinimu negalėdavo pakilti iki urėdo. Dabar jie galės dalyvauti urėdų atrankos konkursuose.
Bet, kaip „ŪP“ sakė Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas, urėdų kadencijos nustatymas, jų atestacijos įvedimas, konkursai šioms pareigoms eiti tėra tik smulkmenos, palyginti su kitomis Miškų įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo nuostatomis. Jo teigimu, svarbiausia Valstybinių miškų valdymo tarybos sudarymas ir urėdijų lėšų konsolidavimas bendriems urėdijų reikalams.
Įstatymo 5 str. 7 dalyje rašoma: „Strateginiams valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo klausimams spręsti, valstybinėms užduotims šiam ūkiui formuoti ir jų įgyvendinimą prižiūrėti, sprendimams dėl miškų urėdijų suvestinių ūkinės ir ekonomikos plėtros perspektyvinių ir metinių veiklos planų priimti ir jų vykdymo rezultatams nagrinėti sudaroma Valstybinių miškų valdymo taryba. Valstybinių miškų valdymo tarybos nuostatus ir sudėtį iš Aplinkos, Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų ir kitų valstybės institucijų, su miškų ūkiu susijusių mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų tvirtina Vyriausybė.“
Kaip matyti iš straipsnio formuluotės, didžioji būsimos tarybos funkcijų dalis sutaps su Generalinės urėdijos veikla. Tai gal ir norima ateityje likviduoti Generalinę urėdiją, prieš kurią, ypač prieš jos vadovą, yra daug neigiamai nusiteikusių ne tik miškininkystės veteranų, bet ir politikų. Tačiau, V. Vaičiūno manymu, iš įvairių institucijų sudaryta taryba padidins miškų sektoriaus viešumą.
Pasak V. Vaičiūno, kitas svarbus Miškų įstatymo aspektas – 7 str. 1 dalies papildymas. Juo nustatyta, kad urėdijos galės jungtinės veiklos sutarties pagrindu kooperuoti lėšas bendrai naudojamam ilgalaikiam turtui, būtinam užtikrinti miškų apsaugą nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, neteisėto kirtimo, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, taip pat miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms, įsigyti.
Projekte nurodyta, kad minėtomis nuostatomis papildytas Miškų įstatymas turėtų įsigalioti jau nuo liepos 1 d.