„Kartais, stebint atsaką į šitą infekciją, susidaro įspūdis, kad mes biologijos nesimokėm, medikai pamiršo elementarias užkrečiamųjų ligų taisykles – reikia, kad patektų pakankama viruso dozė. Ir pagrindinė taisyklė – ne kaukė, o atstumas. Ir tada, kai negali jo išlaikyti, kai ilgiau būni šalia kito žmogaus, tada nėra kito kelio kaip dėvėti kaukę“, – laidoje „Delfi diena“ aiškina jis.
„Mes puikiai suvokiam, kad užsikrėsti galima nuo infekuoto žmogaus. Dideli lašeliai skrenda tik 1,8 metro, o maži kybo ore ir skrenda toliau“, – sako S. Čaplinskas.
Anot jo, nors dabar jau aišku, kad virusas gali plisti ir smulkiausiais lašeliais, neaišku, kiek daug jų reikia įkvėpti, kad galėtum užsikrėsti.
„Kiek ilgai, kiek toli jie nulekia, galima įsivaizduoti pagal cigaretės dūmo kvapą. Čia aišku, kad veido skydelis mažiau apsaugos nuo aerozolinių lašelių, bet nuo didelių – pakankamai. Lauke vėlgi ne taip pavojinga užsikrėsti ir mažiau reikalingos kaukės, bet net jei lauke sėdėsit šalia ir būsit ilgai, užsikrėtimo tikimybė labai išauga“, – sako ULAC vadovas.
Jo nestebina, kad atvejų, kai užsikrėtimo šaltinis nežinomas, registruojama vis daugiau. Tą, S. Čaplinsko teigimu, galėjo lemti dar infekcijos plitimo pradžioje padarytos klaidos.
„Mes neištestavom pačioj pradžioj atvykusių žmonių ir neaišku, kur, kiek jie užkrėtė žmonių. Dabar, kai vietinis plitimo kelias yra seniai, natūralu, kad nežinome, kur žmogus užsikrėtė, nes paprasčiausiai neatsekėm grandinių nuo pat pradžių“, – įsitikinęs jis.
„Buvo aišku kaip du kart du, kad karantinas buvo trumpam – kad medikai pasiruoštų, žmonės suprastų, kad pasikeitė pasaulis. Ir buvo iš karto aišku, kad, kai ribojimai bus panaikinti, virusui galimybės plisti bus didesnės, ypač kai pačioje pradžioje nevykdėme aktyvaus testavimo“, – kalba S. Čaplinskas.
Šios klaidos, anot jo, galėjo lemti ir tai, kad Lietuvoje atvejų vis daugėja, kai kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje jų nustatoma vos po kelis.
„Lietuvoje pradžioje nebuvo diagnostikos. Latviai nuo pirmų dienų turėjo diagnostinių sistemų ir žmonės galėjo už savo pinigus išsitirti kas norėjo. Antras dalykas – galbūt latviai neperspaudė su tam tikrais draudimais. Ten nebuvo kvailų draudimų (dėvėti kaukę vaikščiojant vienam miške su šuniuku), tai galbūt jie daugiau laikosi saugumo reikalavimų, kur reikia, taip kaip reikia. Čia tik prielaida, o pirma – faktas“, – svarsto ULAC vadovas.
Ministrui A. Verygai įspėjus apie tai, kad šį sezoną Lietuvoje gali pritrūkti gripo vakcinos, S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad visų pirma neteisingai formuojamas jos užsakymas.
„Kiek buvo pernai, kiek mes norėtume, tiek užsakinėjama. Reikėtų keisti. Poreikis buvo suplanuotas 50 tūkst. didesnis, o nupirko 40 tūkst. daugiau. Bet poreikio planavimas buvo, kai dar nebuvo COVID-19“, – pasakoja ULAC vadovas.
„Šita vakcina buvo pradėta gaminti prieš gerą pusmetį. Vaizdžiai tariant, jei jau katilas sriubos išvirtas, nieko ten daugiau nepridėsi. Lietuva gaus tiek vakcinos, kiek buvo užsakyta, suplanuota prieš metus. Dabar jau reiktų pradėti galvoti apie tai, kaip užpirkti vakciną kitam gripo sezonui. Šiam jau šaukštai po vietų“, – priduria jis.