aA
Augant įtampai aplink Ukrainos sienas, politikai Lietuvoje svarsto, kad šiuo atveju yra tikimybė, kad Rusija peržengs „raudonas linijas“. Įvairūs šaltiniai rodo augant įtampą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs kariuomenės vadas, Arvydas Pocius laidoje „Delfi tema“ teigė, kad pastaruoju metu gaunama informacija rodo, kad įtampa didėja.

„Yra sukoncentruota virš 100 tūkst. karių, sunkiosios karinės technikos. Tai jau vyksta ne pirmą kartą. Kaip prisimename, praėjusiais metais pavasarį vykusios pratybos taip pat buvo sukėlusios daug baimės ir abejonių, kokiems tikslams yra telkiama Rusijos ginkluotė ir kariuomenė prie Ukrainos sienų, ir buvo spėliojama, ar bus kažkokia invazija.

Šiuo metu vėl grįžtama prie šios temos. Grėsmė tikrai yra auganti. Ką mes girdime iš pačių ukrainiečių ir viešuose šaltiniuose, ir kai kurios žvalgybų tarnybos praneša, kad įtampa didėja. Tai yra įvardijama ir iš NATO pareigūnų pusės, patys ukrainiečiai tą deklaruoja, ir tą matome mes, nes mūsų kariai kaip instruktoriai dirba Ukrainoje kartu su kitų šalių kariais“, – A. Pocius.

Pasak NSGK nario, įtampa aplink Ukrainą auga iš skirtingų pusių.

„Mano žiniomis, yra permetami iš įvairių Rusijos kovinių dalinių tiek kariai, tiek papildoma ginkluotė. Tai yra telkimas aplink visą Ukrainos pasienį. Plius, kaip girdėjome, dar yra ir iš Baltarusijos pusės tam tikri pareiškimai, kurie taip pat Ukrainai kelia didelį nerimą“, – teigė A. Pocius, turėdamas mintyje pranešimus apie planuojamas bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas.

Nori atgrasyti nuo Ukrainos narystės NATO perspektyvos

Arvydas Pocius
Arvydas Pocius
© DELFI / Domantas Pipas


Buvusio Lietuvos kariuomenės vadovo vertinimu, tai yra atgrasymo veiksmai, kurie yra reikalingi, visų pirma, Rusijai dėl Ukrainos ketinimų ir norų tapti NATO nare.

„Kadangi gauna signalą pozityvų būtent iš NATO apie galimą svarstymą dėl Ukrainos priėmimo į NATO, tai Rusija čia, aišku, darys viską, kad įveltų Ukrainą į ilgalaikį konfliktą, ir tokiu būdu, su tuo ilgalaikiu konfliktu, jie tikėsis, kad kai kurios NATO šalys galbūt vetuos ir nepritars Ukrainos narystei NATO.

Manau, kad čia yra vienas pagrindinių Rusijos tikslų – nutolinti Ukrainos narystę NATO. Iš Rusijos pusės žiūrint, Rusijai reikalinga buferinė zona nuo NATO šalių, tai yra toks tarpas, kur pusiau neutrali, neaiškaus likimo valstybė būtų tarp NATO šalių ir Rusijos“, – kalbėjo A. Pocius.

Politiko vertinimu, dar Rusija savo grasinimais nori pademonstruoti, kad yra viena iš galingiausių pasaulio valstybių, žvangina ginklais, ir verčia NATO vadovybę ir kitas šalis kalbėtis su Rusija.

„Vladimiras Putinas savo tikslų beveik ir pasiekė, kadangi jau ir Amerikos prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad kalbėsis su Rusijos prezidentu“, – teigė A. Pocius.

Tokių tikslų Rusija pasiekia, beje, ne pirmą kartą. Kaip savo straipsnyje priminė BBC, balandį, kai Rusija norėjo susėst prie bendro stalo su JAV, pasiuntė tankus prie Ukrainos sienos. Suveikė. JAV prezidentas Joe Bidenas paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o birželį juodu susitiko Ženevoje.

Situacija pasikeitė

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas paaiškino, kad nerimo signalai įsijungė dėl to, kad šiuo metu prie Ukrainos sienų yra labai stipriai pasikeitęs jėgų balansas.

„Karinių dalinių aplink Ukrainą iš Rusijos pusės sutelkimą galima apibūdinti tokia formule: jeigu anksčiau jų būdavo tiek, kad palaikytų okupuotų Donbaso teritorijų užnugarį, (…) dabar jau tie skaičiai yra tokie, kad jie bent jau teoriniame lygmenyje, pagal pajėgumus, gali pradėti platesnio masto ataką, kas reikštų okupuotų teritorijų išplėtimą, galbūt „Novorusijos“ projekto įgyvendinimą, kas reikštų atplėšimą visos Rytų ir Pietų Ukrainos nuo Kijevo dalies“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis pritartų, kad tai gali būti ir politinio žaidimo dalis.

„Turėjome tokį seansą pavasarį. (…) Bet lygiai taip pat birželį įvyko NATO viršūnių susitikimas, kur mes kalbame apie tai, kad Ukraina turėtų gauti narystės veiksmų planą. Bet priminsiu, kad žodynas baigiamajame NATO dokumente buvo toks, kad vienu metu jis net buvo prastesnis negu prieš kelis metus, kai Ukraina dar nebuvo tiek namų darbų, reformų padariusi gynybos srityje“, – sakė L. Kasčiūnas.

Politiko įsitikinimu, Rusija nori įgyti neformalią veto teisę dėl NATO plėtros į Rytus.

„Bet yra ir kitų dalykų, nepamirškime, yra Minsko susitarimai. Šitoje vietoje Kijevas nepasiduoda Rusijos spaudimui, ir jau septynerius metus nesutinka tiesiogiai derėtis su okupantais, su marionetinėmis Rusijos kontroliuojamomis struktūromis. Ir teisingai daro. Dėl to Rusija spaudžia ir per Vakarus, ir tiesiogiai, kad tokios derybos prasidėtų, kad tos teritorijos, formaliai priklausydamos Ukrainai, realiai per jas Rusija darytų įtaką Ukrainos vidaus politiniams procesams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Kartu Seimo NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Rusijos Federacijos strateginėje struktūroje dažnai būna eskalacija tam, kad po to būtų galima pradėti derybas: „eskaluoji, užsifiksuoji tam tikras pozicijas, ir tada galbūt kažkiek atsitrauki, bet jau laimi kažką politiškai, geopolitiškai, o galbūt ir kariškai, jeigu jau prasideda veiksmai“.

Gali būti kraujo

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Julius Kalinskas


Jis neatmetė, kad šioje situacijoje gali būti kraujo.

„Mes turime reikalą su režimu, kuris nežino, kur baigiasi jo sienos. Čia yra ir tapatybinė problema, ir visa saugumo dilema, kuri užprogramuota Rusijos strateginėje kultūroje. Visko čia gali būti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tačiau, kaip pažymėjo Seimo NSGK pirmininkas, Rusijos režimas turi prisiminti, kad Ukraina nebėra tokia, kokia buvo 2014 metais.

„Jos kariuomenė jau yra visai kitokio lygio. Tai yra milžiniška galinga struktūra su jau visai kitokiu planavimu, sprendimų priėmimu ir pasirengimu. Bet kokios intervencijos kaštai bus didžiuliai Rusijos pusei. Ir bet kokiu atveju, reikia prisiminti labai paprastą dalyką: tu gali paimti vieną ar kitą gyvenvietę, gali užimti vieną ar kitą miestą ar kaimą, bet tu jo neišlaikysi, nes visuomenė yra nusiteikusi antikremliškai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Įvykiai sugula į bendrą paveikslą

Seimo NSGK narys Raimundas Lopata teigė, kad tiek migrantų krizė Europos Sąjungos pasienyje, tiek įtampa aplink Ukraina sugula į bendrą paveikslą.

„Rusija žaidžia pagal visą perimetrą. Matyt, jausdama, kad keičiasi tam tikra pasaulio tvarkos paradigma, kurią bando inicijuoti JAV prezidentas J. Bidenas, ir viena vertus bando surasti, ką priešpastatyti tokiems žingsniams, kitą vertus, bando ieškoti ir sau patogių žingsnių“, – teigė R. Lopata.

Jo nuomone, šį kartą yra didesnė žudymo ir karinio konflikto galimybė.

„Kas šitoje situacijoje šiek tiek džiugina, kad mes mes kol kas matome tik pirmąjį Rusijos ešaloną, nematome antrojo, nematome logistikos. Amerikiečiai pastebi tik labai silpnus ženklus, kad gali būti ir antrasis. Bet tai nereiškia, kad šį kartą V. Putinas nesiruošia mokėti. Kitaip tariant, yra svarstoma apie tokio žingsnio, konkrečiai – žudymo kaina“, – kalbėjo R. Lopata.

Jo nuomone, konkrečiu Ukrainos atveju V. Putinas „siekia tiesiog padėti Ukrainą į šaldytuvą“.

„Mes daugiau kalbame apie karinius dalykus, bet šalia to vyksta ir politiniai, ir ekonominiai. Politiniai – tai chaosas stiprėja Ukrainoje. Mes matome Vladimirą Zelenskį, oligarchą Rinatą Achmetovą, kuris jau, panašu, žaidžia kartu su Petro Porošenka. Kitaip tariant, yra nestabilumas pačioje Ukrainoje. Mes matome, kaip rusai blokuoja Kazachstano anglis, ir tuo pačiu žaidžia su dujų vamzdynais, tuo pačiu neleisdami ukrainiečiams palaikyti tam tikrus slėgio dalykus, kurie atsiliepia visai pramonei ir šaliai, turint mintyje ir žiemą“, – sakė R. Lopata.

Jo vertinimu, šiuo atveju yra didesnė tikimybė, kad bus peržengtos „raudonos linijos“.

„Šiuo atveju svarbus ne tik pačios Ukrainos ryžtas ir pasiryžimas, bet ir labai svarbi Vakarų stovėsena – ryžtingumas, apie kurį kalba bent jau NATO, yra svarbu, nes V. Putinas eilinį kartą tikrins, ar Vakarai išliks ryžtingi.

Žudymas būtų viena iš paprasčiausių Vakarų ryžtingumo patikrinimo priemonių. Deja, dažnai, kai žudymai prasideda iš tikrųjų, Vakarus lengviau pasodinti prie derybų stalo, ir tada jau žaisti „kietom kortom“, kaip rusai mėgsta, ir iš tikrųjų Vakarus, tame tarpe ir Ukrainą, pastatyti į kampą', – kalbėjo R. Lopata.

Ritamės į Šaltojo karo būvį

Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI / Josvydas Elinskas


Užsienio spaudoje pasirodė svarstymų, kad Kremlius nori Šaltojo karo, kur dvi supergalios sėdi prie stalo, ir sprendžia pasaulio likimą. R. Lopata yra įsitikinęs, kad pasaulis ritasi į Šaltojo karo epochą.

„Ji nebus vadinama Šaltuoju karu, ji bus vadinama sugyvenimu ar panašiai, bet logika bus Šaltojo karo. Tuo aš neabejoju“, – sakė politikas.

Pasak jo, šio būvio poliai bus vadinamosios demokratijos prieš autoritarinius režimus.

„J. Bideno iniciatyva dėl viršūnių susitikimo dėl demokratijos, kur sukviesta masė valstybių, kurias amerikiečiai laiko demokratijomis, yra vienas polius. Jeigu mes spėliojame, koks yra pasaulis, ir daugiausiai linkstame, kad jis yra daugiapolis. J. Bideno tikslas yra demontuoti tokį pasaulį, padaryti jį dvipoliu: demokratijos ir autoritariniai režimai, ir tokiame pasaulyje gyventi, surandant tam tikras žaidimo taisykles“, – aiškino R. Lopata.

Kalbos apie naujas sankcijas Rusijai

Kalbėdamas apie tai, kuo Vakarai konkrečiai galėtų padėti Ukrainai L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad jau buvo rimtų JAV pareigūnų vizitų į Maskvą, kurie buvo susiję su tuo, kad atgrasintų nuo bet kokios galimos karinės eskalacijos.

„Už tų bandymų atgrasinti diplomatiškai turi stovėti labai aiškus bizūnas. Čia vėl sankcijų reikalas. (…) Tai turėtų būti transatlantinės bendruomenės reikalas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, kadangi Ukraina nėra NATO narė, kalbėti apie kitokias priemones yra labai sunku.

„Todėl lieka daugiau politiniai, ekonominiai dalykai. Tačiau manau, kad reikia nebijoti karinės paramos scenarijų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Amerikiečiai greičiau priima sprendimus

R. Lopata atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai jau svarsto apie naujas sankcijas Rusijai.

„Kalbama apie „Visa“, „Mastercard“ ir panašias priemones, apie SWIFT – dar ne, bet tai būtų žiauriausia priemonė. Šitie svarstymai vyksta.

Sankcijos reiškiasi ir kitais būdais, tuo pačiu politiniu palaikymu. Yra ir karinio palaikymo: britai sugrįžo pas vokiečius, amerikiečiai tik nenori kalbėti, 400 mln. karinės pagalbos paketas juda į Ukrainą . Ženklų, rodančių V. Putinui, kad mes šį kartą nepalūšime, ir išliksime ryžtingi, yra pakankamai“, – sakė politikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(117 žmonių įvertino)
3.7607

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Sausio 13 d. mitingas kunigo Sasnausko akimis: ačiū Dievui, kad ten nebuvau, nes būčiau neiškentęs (19)

Nepriklausomybės aikštėje vykęs sausio 13 d. minėjimas drauge su karčiomis mitingo priemaišomis...

D+Alberto Nardelli, Jorge Valero, Arne Delfs

Putinas Europai ruošia naują realybę (2)

Didžiosios Europos valstybės vis labiau nerimauja, kad net jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras...

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (614)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Po smarkaus vėjo – malonesni orai: pokyčiai džiugins vos parą

Artimiausią parą stiprės aukštesnio atmosferos slėgio laukas, tad įsivyraus malonesni orai....

Europos čempionatą paliekančios Lietuvos rinktinės treneris traukiasi iš posto specialiai Delfi iš Košicės (2)

Lietuvos rankininkai pusę rungtynių tampė nervus tituluotiems norvegams, bet galiausiai pralaimėjo...

Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso gelmių (49)

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų...

Parako prieš norvegus pakako vienam kėliniui: Lietuva Europos čempionate liko be taškų (10)

Lietuvos rankinio rinktinė pasirodymą Europos čempionate užbaigė pirmadienį: trečioje F...

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (161)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Bostone spindėjo Valančiūnas, tačiau „pelikanai“ nesulaikė „Celtics“ lyderių (1)

NBA čempionate Naujojo Orleano „Pelicans“ (16/28) svečiuose 92:104 (29:18, 17:21, 23:32, 23:33)...

Kasdienybės herojai. Kodėl trečiąkart išsiskyrusi Repčenkaitė nebenori santuokos, o Pogrebnojus neturi konkurentų (5)

Trečiakart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė. „Skyrybos nebuvo lengvos. Ir niekada nebūtų,...