Pasak jo šiuo metu, kai kasdien šalyje žūsta žmonės, ne laikas diskutuoti apie tai, kad visi kultūros produktai turi būti prieinami ir žmonės patys atsirinks, kas jiems yra reikalinga.
Ukrainos kultūros ministerija šiuo metu vykdo kultūrinių renginių priežiūrą, yra vertinami kolektyvai, atvykstantys į šalį, taip pat filmai, kiti kultūros produktai. Kai kurie jų yra uždraudžiami.
„Iš Rusijos jau sulaukėme priekaištų, kad vykdome cenzūrą, tačiau atsakėme jiems, kad necenzūruojame kultūros, bet cenzūruojame propagandą. Kai kurie filmai, pavyzdžiui, „Baltoji gvardija“, „Ivan Poddubny“, buvo neleisti demonstruoti, nes tai yra akivaizdus istorinių įvykių iškraipymas“, – sakė šiuo metu Lietuvoje viešintis J. Niščiukas.
Kaip ir Lietuvoje, Ukrainoje irgi vyksta diskusijos apie tai, kiek propaganda turi būti ribojama, o kiek leisti pasirinkti patiems žmonėms.
„Šioje vietoje yra tam tikra problema, nes egzistuoja komerciniai kanalai, su jais bandoma kalbėti, įtikinti, kad tokiu laikotarpiu, kai žūsta tūkstančiai žmonių, ne laikas diskutuoti, kad kultūra yra visiems ir žmonės patys atsirinks, kas jiems reikalinga“, – teigė J. Niščiukas.
Ministras informavo, kad Ukrainos Saugumo taryba sudarė 14-os Rusijos kultūros veikėjų sąrašą, kurie yra paskelbti nepageidaujamais šalyje.
Norėdami atsverti rusišką propagandą ukrainiečiai į karo zonas siunčia kolektyvus, rašytojus, aktorius, kurie bendrauja su auditorija.
Kalbėdamas apie Lenino skulptūrų griovimus Ukrainoje, ministras patikino, kad būtų geriau, jei šis procesas vyktų sistemingai, ir prasitarė apie viziją kurti kažką panašaus į Grūto parką Ukrainoje.
„Kultūros ministerija nenorėtų, kad tai būtų tokia nekontroliuojama Leninų griūtis, jau anksčiau buvo priimtas nutarimas planuotai nuimti tas skulptūras. Tai vyksta nevisai kontroliuojamai. Kultūros ministerijos vizija yra, kad reikėtų įsteigti kažkokią teritoriją, surinkti visus totalitarizmo laikmečio paminklus, kad žmonės paskui galėtų pamatyti, ir jie kalbės patys už save“, – kalbėjo J. Niščiukas.
Ukrainos kultūros ministras padėkojo Lietuvos žmonėms už palaikymą sunkiu metu.
„Labai gerai prisimenu, koks svarbus buvo vykstant reikšmingiems, lemiamiems įvykiams, oficialių asmenų ir tiesiog žmonių atvykimas, ypač jaunimo atstovų, atvykimas. Prisimenu, kaip buvo atvežta Lietuvos vėliava. Visas vėliavas išstatydavo scenoje, kaip viso pasaulio palaikymo mums simbolius“, – sakė J. Niščiukas.
Savo vizito metu ministras su Lietuvos kultūros ministerijos atstovais aptars apsikeitimo kultūrinėmis programomis, kolektyvais galimybes, taip pat sakė norįs perimti Lietuvos patirtį reformuojant kultūros sritį.
Kalbėdamas apie Donbaso regioną, ministras nemano, kad ten taip paprastai pavyks sumažinti Rusijos įtaką.
„Netikiu, kad bus viskas veiksminga, kad tuo viskas pasibaigs, kad demonstratyviai išvažiuos sunkvežimiai ir viskas pasibaigs. Tuo metu mažesniais automobiliais spec. būriai važiuos, ir viskas ten tęsis. Anksčiau ar vėliau bus tokia situacija, kad Rusija pati nežinos, kaip iš jos išeiti“, – kalbėjo J. Niščiukas akcentuodamas, kad, nepaisant to, tiek Krymas, tiek Donbasas liks Ukrainos dalimi.
Ukraina planuoja kurti savo „Grūto parką“
J. Niščiukas taip pat sakė, kad Ukrainos valdžia nenorėtų, jog paminklai totalitarizmui šalyje būtų griaunami chaotiškai, todėl planuojama steigti lietuviškojo Grūto parko analogą šalyje.
„Mes planuojame surasti vietą, iš esmės, vietą visiems totalitarinio režimo paminklams. Ten juos įvairiais būdais surinks, galės lankytis žmonės, kuriems svarbi istorija, kiti tiesiog galės tiesiog pamatyti - čia Charkovo, čia kito miesto paminklas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Ukrainos ministras.
J. Niščiuko sakė imantis pavyzdį ir iš Lietuvos, kai miestuose ir rajonų centruose stovėję paminklai Vladimirui Leninui bei kiti totalitarizmui skirti kūriniai buvo suvežti į Šalia Druskininkų esantį Grūto parką.
„Būtent tai būtų gerai pas mus padaryti“, - sakė jis.
J. Niščiukas tvirtino, kad oficiali valdžia tokiems „chaotiškiems“ veiksmams kaip paminklų nuvertimai nepritaria, tačiau politikai dėl to nežada imtis ypatingų priemonių ir juokauja, kad leninai „griūna patys“.
„Kultūros ministerija nenorėtų, kad vyktų nekontroliuojama „leninų griūtis“. Buvo priimtas nutarimas, kad visi totalitarizmo paminklai būtų nuimti. Mes siekiame, kad tai būtų daroma ne taip stichiškai. Dabar kai kurie politikai sako, kad štai, lauke lijo, snigo, buvo slidu, leninas paslydo ir nugriuvo - mes nekalti“, - sakė jis.
Pirmoji Lenino statula Ukrainoje buvo nuversta per įvykius Maidane - žmonės rinko statulos liekanas kaip suvenyrus. Tai buvo padaryta ir kai kuriuose kituose miestuose, prieš porą savaičių - ir strategiškai svarbiame Charkovo mieste Ukrainos rytuose.
Rusijos karių atitraukimassituacijos nepakeis?
Ministras išsakė ir nuomonę apie Rusijos sprendimą atitraukti karius nuo sienos su Ukraina. Pasak J. Niščiuko, tai tėra apgaulingas triukas, kuris nepakeis situacijos Rytų Ukrainoje.
„Kaip valstybės tarnautojas galbūt turėčiau šnekėti diplomatiškiau, bet pasakysiu atvirai - netikiu tuo. Mes visi pamename tuos triukus, žinome, kaip būna: išvažiuoja rusų karių kolona, bet į jų vietą atvažiuoja paprastais automobiliais specialiosios paskirties dalinys, kuris vykdo rotaciją Donecke ar Luhanske. Man atrodo, kad tos problemos, kurios kyla Rusijoje, anksčiau ar vėliau lems padėtį, kad Rusija nežinos, kaip išeiti iš šios situacijos“, - ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams teigė J.Niščiukas.
Ministras taip pat tvirtino tikintis, kad tiek Krymas, tiek Donecko-Luhansko regionas liks Ukrainos dalimi, tačiau už tai esą reikės sumokėti „tragiška kaina“.
„Karas Ukrainai nereikalingas, karas reikalingas Vladimirui Putinui. Bet jis nėra amžinas“, - sakė J.Niščiukas.
Savaitgalį Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nurodė rusų kariams atsitraukti į savo nuolatinio dislokavimo bazes po karinių pratybų Rostovo regione netoli sienos su Ukraina. Minima, kad „pratybose“ dalyvavo beveik 18 tūkst. Rusijos kariškių.