Tuo metu Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotam ekspertui, atsargos pulkininkui Gintarui Bagdonui visiškai nereali atrodo idėja, kad Ukraina be pakankamai didelio kiekio tinkamų ginklų tiesiog mestų į karą prieš okupacines pajėgas didelę masę žmonių.

Karus laimi ne ginklai, bet žmonės

Karo analitikams sutartinai teigiant, jog persilaužimas Ukrainoje vykstančiame kare įvyks tik tada, kai Rusijos agresiją patirianti šalis gaus pakankamai modernios, vakarietiškos ginkluotės, karo istorikas M. Soloninas mano priešingai.

Savo tinklalaidėje jis teigia, kad sunkioji ginkluotė, galinti nulemti karo baigtį, niekada nebus atgabenta.

„Todėl, kad neegzistuoja tokie ginklai, kurie galėtų pakeisti karo eigą ir nulemti jo baigtį“, – aiškina knygų apie karą autorius.

M. Solininas savo įsitikinimą iliustruoja karo Vietname pavyzdžiui, kai prieš technologiškai pažangią ir modernią ginkluotę turėjusią JAV kariuomenę vietos partizanai naudojo itin primityvias priemones. Pavyzdžiui, stokodami minų jie kasė vilkduobes su nusmailintais kuolais viduje.

„Nepaisant to, mes visi žinome, kuo šis karas baigėsi“, – teigia M. Soloninas.

Jis akcentuoja, kad ginkluotė esminę reikšmę gali turėti tik tuomet, kai ji ženkliai skiriasi savo pajėgumu. Pavyzdžiui, kai viena pusė ginkluota iš bambuko pagamintomis ietimis, o kita – stambaus kalibro kulkosvaidžiais.

„Tačiau, kai kalbama apie tai, kad viena šalis turi 155 mm kalibro haubicas, o kita – 152 mm., esminės įtakos tai neturi

Kariauja ne tankai, o tankistai. Patrankos pačios nešaudo, tai daro artileristai. O kariuomenė arba kariauja, arba ne kariauja. Todėl karo baigtį nulemia žmonės, arba jie laimi, arba kapituliuoja. Kol kas jokios patrankos ir tankai karo nelaimėjo, apie tai aš kalbu ir rašau jau 18 metų“, – minėjo M. Soloninas.

Rusų divizijas triuškino suomių slidininkai

Karo istorikas akcentavo, kad prasidėjus karo veiksmams, kariaujama su ta ginkluote, kurią kariuomenė turi, juolab, kad joks priešininkas tikrai nelauks, kol bus atgabenta daugiau efektyvesnių ginklų.

M. Soloninas savo teiginius iliustruoja 1939 metais vykusio Žiemos karo eiga, kai J. Stalino vadovaujama Sovietų sąjunga puolė Suomiją. Istorikas iš karto pastebi, kad tiek Sovietų sąjungoje, tiek ir postsovietinėje erdvėje giliai įsišaknijęs klaidingas įsitikinimas, jog kariaujama buvo tiek suomių maršalo Mannerheimo sukurta itin galingų įtvirtinimų linija.

Iš tiesų, ji buvo užtvėrusi tik mažytę sienos su Rusija dalį. O likusioje teritorijos dalyje dvi valstybes skyrė miškas.

Pasak M. Solonino, sovietams pradėjus karą, šimtatūkstantinei kariuomenei įsiveržus į kaimyninę Suomiją, jos gynėjams teko spręsti, kokias stipriąsias puses jie turi.

„Suomiai neturėjo tankų, aviacinės pajėgos, kaip ir artilerija, buvo labai menkos. Tačiau jie turėjo slides ir jomis gerai čiuožti mokančius slidininkus, pažįstančius vietovę ir gebančius išgyventi prie itin didelių šalčių. Dar jie turėjo ginkluotėje pistoletus – kulkosvaidžius „Soumi“, galinčius šaudyti serijomis.

Supratus, ką jie turi tokio, ko neturi priešininkas buvo suformuoti slidininkų batalionai, o jau trečią karo savaitę suomiai perėjo į puolimą, slidininkai apsupa ir sunaikina 70 procentų 163-osios divizijos karių.

Tas pats likimas laukia ir kitos divizijos, kuri buvo pasiųsta į pagalbą. Suomių slidininkai ir snaiperiai sutriuškina ir šią diviziją, jiems atitenka įspūdingas trofėjus – virš 4 tūkst. 340 šautuvų, 350 kulkosvaidžių, 87 patrankas ir 37 tankus“, – pasakoja karo istorikas.

Kuo esi silpnesnis, tuo skubiau reikia pulti

Sėkmingas operacijas, kurių metų buvo sutriuškintos itin skaitlingos ir gerai ginkluotos Raudonosios armijos pajėgos suomiai pakartojo dar du kartus. Bendri Raudonosios armijos nuostoliai siekė 141 tūkst. karių, tarp kurių 44 tūkst. žuvusių, paimtų į nelaisvę.

„Štai šį pogromą, kurio metu buvo sutriuškinta J. Stalino kariuomenė, įvykdė mažos šalies kariuomenė, kurioje gyventojų mažiau nei Ukrainos sostinėje Kyjive“, – konstatavo M. Soloninas.

Suomių kariai išradingumą pademonstravo ir 1941 metais vykusio tolesnio karo metu. Istorikas M. Soloninas atkreipia dėmesį į tai, kad šįkart aktyviai veikė ne slidininkai, o suomių kariai – dviratininkai.

Per 6 dienas jie miško takeliais sugeba įveikti 120 kilometrų, užima strategiškai svarbų geležinkelio mazgą ir kelią bei apsupa teritoriją, kurioje – dvi sovietų divizijos.

„Kuo esi silpnesnis, tuo skubiau reikia imtis iniciatyvos ir pulti. Tiesiog kito šanso laimėti kovą ir nugalėti priešininką tiesiog nėra. Jeigu turi pakankamai daug pajėgumų, gali sau leisti panaudoti ir ne tokias efektyvias taktikas.

Sako, kad reikia keisti veiksmų taktiką

Kalbėdamas apie šių dienų aktualijas, M. Soloninas teigia, kad norint Ukrainai pasiekti proveržį kare su Rusija, būtina keisti veiksmų taktiką.

Istoriko ir knygų autoriaus įsitikinimu, dabartinė situacija, kai abi kariaujančios pusės per kelis kilometrus pasislenka į vieną ar kitą pusę, iš esmės nieko nekeičia, o Ukrainos gynėjai patiria nemažus nuostolius.

„Visai neseniai Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas pranešė, kad kiekvieną karo dieną Ukrainos kariuomene netenka apie 100 karių, kurie žūsta, dar 500 sužeidžiami. Taigi, 600 žmonių per dieną, 18 tūkst. per mėnesį“, – konstatuoja M. Soloninas.

Jis siūlo suformuoti apie 35 tūkst. karių grupę, ją tinkamai apginkluoti ir smogti rusų pajėgoms.

„Smogiant su 30 – 35 tūkst. karių grupe bet kuria kryptimi galima pasiekti kiekybinę persvarą ir įvykdyti užduotį, už tai sumokant krauju. Kitaip kare tiesiog nebūna. Blogiausiu atveju, nuostoliai bus tokie, kokius patyrė maršalo S. Žukovo vadovauta sovietų kariuomenė – 30 proc. Imant 30 tūkst. karių grupę tai būtų 9 – 10, o gal 12 tūkst. žuvusių ir sužeistų. Žmonių, žinoma, gaila, tačiau tai būtų nuostoliai, kuriais pasiektas rezultatas. O dabar kas mėnesį prarandamas 18 tūkst.“, – kalbėjo karo istorikas M. Soloninas.

Akcentuoja Vakarų paramos svarbą

Tuo metu RESC asocijuotas ekspertas, atsargos pulkininkas G. Bagdonas ypač akcentavo Vakarų paramos Ukrainai svarbą.

„Vakarų šalims reikia susiimti ir duoti ukrainiečiams koncentruotą ir didelę pagalbą. Apgailėtina, jeigu Vakarų pasaulio valstybės (Lietuvėlė čia nedaug ką gali duoti, ir matyt davė viską, ką gali) siunčia tris, penkias ar aštuonias artilerines sistemas, tai yra mažai“, – kritikavo G. Bagdonas.

Atsargos pulkininkas atkreipė dėmesį į Rusijos dar prieš karą turėtus pajėgumus.

„Ten yra virš 4,5 tūkst. įvairių lėktuvų, žiauriai dideli skaičiai tankų, įskaitant ir senus, archajiškus, bet vis tiek jie važiuoja. Tai yra dešimt-dvidešimt kartų didesni techniniai pajėgumai. Norint sustabdyti brutalią Rusijos agresiją, ukrainiečiai turi turėti adekvačius pajėgumus“, – akcentavo G. Bagdonas.

Pasak buvusio karininko, Ukrainos privalumas yra tai, kad jų pajėgos yra stipriai motyvuotos.

„Ukraina turi daug žmonių. Jie yra labai motyvuoti. Jie gina savo teritoriją. Jie turi didžiulę valią kautis, bet reikia duoti jiems ginklų, reikia juos minimaliai apmokyti per trumpiausią įmanomą laiką, nes tie ginklai (vakarietiški – „Delfi“) yra kitokie.

Reikia juos integruoti, – joks vienas ginklas negali daryti perversmo mūšio lauke. Kalba apie toliašaudę artileriją, salvines sistemas, jų vienų irgi neužtenka. Reikia oro erdvės kontrolės, aviacijos paramos iš oro, priešlėktuvinės gynybos sistemos, artilerijos“, – teigė G. Bagdonas.

Pasak pašnekovo, kad Ukraina galėtų pradėti kontrpuolimą, reikia didelio kiekio tankų, šarvuotos technikos.

„Šiuolaikiniame mūšyje sprendžia ugnis, šarvas – apsauga, ir manevras. Plius visi vadinamieji įgalintojai – logistika, žvalgyba, komunikacijos ir ryšių sistemos. Visko reikia, jeigu kažko trūksta – blogai. Ir reikia labai stipriai susiimti“, – sakė G. Bagdonas.

Atsargos pulkininkas yra įsitikinęs, kad Ukraina bet kokiu atveju laimės.

„Tik klausimas visiems, taip pat ir Vakarams, kurie dvejoja ir kai kurie lyderiai skambinėja Maskvai, galėtų būti, per kokį laiką Ukraina laimės? Ir kiek dar tūkstančių žmonių turi žūti? Kokios aukos turi būti sudėtos už tą būsimą Ukrainos pergalę? (…) Ekonominiai nuostoliai irgi priklauso nuo to, kaip greitai ir kiek daug padės Ukrainai. Nuo to priklauso, kaip greitai tas karas baigsis“, – teigė G. Bagdonas.

Gali būti, kad ukrainiečiai susiduria su iššūkiais

Atsargos pulkininkui visiškai nereali atrodo idėja, kad Ukraina be pakankamai didelio kiekio tinkamų ginklų tiesiog mestų į karą prieš okupacines pajėgas didelę masę žmonių.

„Žinote, žmones reikia saugoti, negalima taip daryti civilizuotame pasaulyje. Ukraina gi – ne Rusija. Ukrainoje yra laisvas žmogus, laisvas pilietis. Jie kariauja už save, net ne už Zelenskį, kaip anoje šalyje – tikriausiai už Putiną. Taip nebūna. Bet kuris vadas saugoja savo žmones“, – sakė G. Bagdonas.

RESC asocijuotas ekspertas spėja, kad ir dabar Ukrainos kariuomenėje yra iššūkių.

„Pavyzdžiui, šauktinių kariuomenę jie yra seniai panaikinę. Tada man kyla klausimas, kaip jie rengia rezervo kariuomenę? Jeigu tai – tie, kurie atitarnavo ir išėjo į atsargą, tada tokių bus labai nedaug. Dabar parengti ukrainietį, civilį žmogų, kuris niekada nelaikė ginklo rankoje, netarnavo kariuomenėje, užima daug laiko.

Taikos metu paprastai paruošiama mažiausiai per metus. O kur – dar karininkai, seržantai, jaunesnieji vadai? Tai yra iššūkiai, su kuriais, tikėtina, susiduria ir ukrainiečiai“, – kalbėjo G. Bagdonas.

Ukrainiečiai kaunasi didvyriškai

Atsargos pulkininkas įvertino ukrainiečių didvyriškumą kovoti prieš okupantus.

„Rusija yra šalis, kuri turi berods keturis ar penkis kartus daugiau pajėgų, įskaitant privačių kompanijų samdinius. Bet įvertinkime, kad Ukraina iš tikrųjų didvyriškai kovoja. Ar daug jie pasiekė? Jau balandžio pradžioje paskelbė antrą etapą, kai nepavyko į Kijevą su paradinėmis uniformomis įeiti. Išmoko pamokas, susiaurino invaziją iki Donbaso, ir ten labai nedaug užėmė.

Ir skirtingi saugumo ekspertai, kurie prieina arčiau, mato, kad Rusijos kovinės grupės sumažėjo po 60 proc. iki pilno užpildymo. Tačiau jų vis tiek yra daug. Jie siunčia seną techniką. Jie šaudo iš sandėlių paimtomis, ten nuo Šaltojo karo laikų buvusiomis, raketomis ir sviediniais. Griaunamą jėgą jie turi, jie daužo“, – pasakojo G. Bagdonas.

Pasak eksperto, būtų naivu tikėtis, kad Ukraina per kelis mėnesius galėtų pradėti kontrpuolimą.

„Artimiausiu metu nematyčiau, kad jis galėtų vykti. Nes Ukrainai reikia suformuoti didžiules papildomas pajėgas, (…) kad ukrainiečiai galėtų kažkur netikėtai, staiga pradėti kontrpuolimą. Jis turėtų būti su didžiule ugnies jėga, dideliu manevringumu, turėtų turėti oro paramą. Aš negirdžiu, kad Vakarai būtų pasiruošę aprūpinti oro atakos lėktuvais, bent jau priešlėktuvinę gynybą jie ten didelę turėtų turėti. Viso to reikia.

Žvalgybą, aš tikiuosi, ir JAV, ir kitos didžiosios valstybės suteikia. Bet dar yra svarbi ir elektroninė kova visur, kur tik veikia elektronika. Panašu, kad ukrainiečiai jau turi pajėgumų toje srityje, matyt ne be Vakarų pagalbos. Beje, ir aviacijos, panašu, kad kažkiek turi“, – sakė G. Bagdonas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)