aA
Po pastaruoju metu vykusių Rusijos raketų smūgių, kaip pranešė šalies atominių elektrinių operatorė „Energoatom“, trys Ukrainos atominės elektrinės kurį laiką buvo atjungtos nuo nacionalinio elektros tinklo. Ekspertų teigimu, tokia padėtis yra pavojinga, o operatyviai kompensuoti praradimus nėra lengva.
Ukraina – ant rimtos katastrofos ribos: provokacijos gali įvykti bet kada
© AP / Scanpix

Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtu „Energoatom“ pranešimu, po smūgių ekstremaliųjų situacijų protokolai aktyvuoti Rivnės, Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio atominėse elektrinėse. Dėl to, anot „Energoatom“, visi reaktoriai buvo automatiškai atjungti nuo elektros tinklo.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad tokio masinio bombardavimo, tikėtina, nei viena šalis neatlaikytų be nuostolių.

„Galima tam tikromis priemonėmis, kad bombarduoti tektų ilgiau, labiau decentralizuoti elektros energijos gamybą, nekoncentruoti jos vienoje vietoje, stengtis daugiau „žiedinti“ ją, bet taip, kad visiškai energetikos sistema atlaikytų tokį terorą, tai nėra turbūt įmanoma“, – Delfi komentavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Jo teigimu, pasikartojantis atominių elektrinių atsijungimas ir prisijungimas yra pavojingas procesas.

„Kiekvienas tas atjungimas yra avarinis, tai jau pakankamai įtempta jį stabdyti. Antras dalykas, atominės elektrinės neskirtos greitam išjungimui ir įjungimui. Jos skirtos nuolatiniam darbui. Kai sustoja, joms reikia pakankamai daug laiko vėl įsibėgėti. Tai turbūt yra pats inertiškiausias elektros gamybos būdas, koks tik gali būti. Faktiškai jam nelabai gerai, kai keičiasi galios. Galima, bet tai nėra gerai“, – akcentavo M. Nagevičius.

Ukraina – ant rimtos katastrofos ribos: provokacijos gali įvykti bet kada
© AP / Scanpix

Naujas paleidimas, pasak pašnekovo, užtrunka ilgai.

„Turėtų būti kuo daugiau generatorių – jie gali būti mažesni, bet jų turi būti kuo daugiau, nes tuo sistema patikimesnė. Kai atsijungia viena, tai kiti gali padengti tos atsijungusios grandies gamybą. Čia yra vienas iš decentralizuotos energijos gamybos privalumų“, – sakė ekspertas.

M. Nagevičius paaiškino, kad Ukrainos elektros sistemos modelis yra sovietinių laikų, tad nėra taip paprasta greitu būdu perjungti pajėgumus iš kitų šaltinių.

„Taigi, tokia sistema yra gana pavojinga tokiems galimiems atsijungimams“, – pabrėžė jis.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad situacija Ukrainos energetikos sektoriuje yra itin pavojinga.

„Zaporižios atominė elektrinė apskritai perimta į rusų rankas. Kiek žinau, jie jau derina dokumentus, kuria įmonę ir nori elektrinę perimti dokumentaliai netgi valdyti. Jau buvo susivežę generatorius, tiesiog pajunginėjo elektrinę Krymui aprūpinti“, – pastebėjo parlamentaras.

Kitos elektrinės, pasak jo, nors ir veikia, tačiau pastaruoju metu yra intensyviai atakuojamos.

„Jos automatiškai turėjo atsijungti dėl saugumo. Sutrikimai didžiuliai, žmonės neturi elektros, įvairiausiais generatoriais jie bando kompensuoti. Ta situacija bloga. Aišku, kiek jiems išeina, kiek gali, jie atstato tuos tinklus, tačiau yra nuolat daužomi – raketos tiesiogiai, tikslingai okupantų leidžiamos į infrastruktūrą“, – sakė J. Urbanavičius.

Kovo mėnesio pradžioje rusų kariai apšaudė Zaporižės atominę elektrinę
Kovo mėnesio pradžioje rusų kariai apšaudė Zaporižės atominę elektrinę
© Reuters / Scanpix

Jis pasakojo pats reguliariai palaikantis ryšį su ukrainiečiais, kurie sakė, kad per dieną turi elektrą dažnai tik kelias valandas.

„Situacija yra kritinė“, – akcentavo komisijos pirmininkas.

Jis pasidžiaugė, kad šildymo prasme ukrainiečiai yra apsirūpinę anglimi, tačiau iššūkių vis tiek netrūksta.

„70 proc. šalies jie šildo anglimi. Šiluminių elektrinių yra 15, iš jų pusė veikiančių. Dabar galbūt pamažėjo, bet iš tos pusės jie bando šildytis. Aišku, kaimuose, kur yra pečiai kietajam kurui, tai urėdijos aprūpina malkomis, yra sudarytos specialios programėlės registruotis ir jiems atvežamos malkos. Tos kainos yra mažesnės, pritaikomos nuolaidos, kompensacijos, bet daugiabučiuose, aišku, labai nelengva, ypač kai kalbame apie elektrą“, – pasakojo J. Urbanavičius.

Parlamentaras pastebėjo, kad elektros energijos suvartojimas Ukrainoje sumažėjo per pusę, nes stoja gamyba, kitos pramonės šakos.

„Bando atstatinėti, bet situacija nelengva. Čia yra tikriausiai antros svarbos klausimas po tos vadinamosios „nešvarios“ bombos. Manau, kad rusai tikslingai užsiima tuo ir Zaporižėje – jiems tai kaip teroro įrankis, raktas: patys susprogdins ir sakys, kad čia patys ukrainiečiai.

Kiek žinau, yra tiesioginis Amerikos ir kitų sąjungininkų pasakymas Rusijai, kad įvykus tam tikroms katastrofoms, pokalbis su Rusija jau bus kitoks, bet žinote, ši šalis neprognozuojama“, – akcentavo J. Urbanavičius.

Jo teigimu, Lietuva taip pat turi atidžiai stebėti situaciją Astravo atominėje elektrinėje.

„Mes irgi pašonėje turime pavojingą objektą, kur provokacijos gali įvykti bet kada“, – pridūrė pašnekovas.

Zaporižios AE
Zaporižios AE
© Scanpix / Reuters

Apie itin sudėtingą padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje, kurią rusai okupavę jau kurį laiką, Delfi rašė ne kartą. Naujausią „The Economist“ parengtą situacijos apžvalgą galite skaityti čia.

Padėtis kelia nerimą tarptautinėms organizacijoms: Ukraina prašo pagalbos

Lietuvos ambasadorius prie tarptautinių organizacijų Vienoje, įskaitant TATENĄ, Vaidotas Verba „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad situacija iš tiesų yra blogiausia Zaporižios atominėje elektrinėje, nes ji yra okupuota, tačiau įtempta padėtis yra ir kitose branduolinėse jėgainėse.

„Visos elektrinės, kadangi yra sujungtos į vieningą tinklą, dabar, kai atakuojama kritinė infrastruktūra, ypatingai energetinė, yra pavojuje. Jos visos technologiškai priklausomos nuo išorinio elektros tiekimo elektrinių saugumo sistemoms“, – paaiškino pašnekovas.

Ketvirtadienį, pasak V. Verbos, visoje Ukrainoje buvo sutrikęs išorinis elektros tiekimas, dėl ko visos elektrinės atsijungė automatiškai ir energiją ėmė iš dyzelinių generatorių.

„Tai buvo pirmas kartas per visą šio karo laikotarpį, per 9 mėnesius, kada visos elektrinės buvo atjungtos nuo tinklo ir priverstos pereiti prie ekstra režimo – netgi tos, kurios šiuo metu nėra apšaudomos, nėra tiesiogiai šiuo metu paveiktos karo veiksmų“, – sakė ambasadorius.

Jo teigimu, gana greitai bent jau dalis elektrinių pajėgumų buvo atstatyti.

„Tai yra didžiulį susirūpinimą kelianti problema tiek agentūrai, tiek, manau, mums visiems“, – teigė V. Verba.

Ukraina kreipėsi į TATENĄ, prašydama tiesioginio dėmesio šalies elektrinėms, kad būtų užtikrintas jų saugumas.

„Dabar visa ši pagalba įgauna naują prasmę, nes yra ekstra situacija – ką daryti ir kaip tiek pati agentūra, tiek kitos šalys galėtų padėti personalui ir pačioms elektrinėms, kad jos, nors ir sunkiai, bet dirbtų įprastu režimu“, – akcentavo ambasadorius.

Kalbėdamas apie Zaporižios elektrinę, V. Verba paaiškino, kad situacija joje yra bloga, bet nuo rugsėjo jėgainėje yra TATENA stebėtojai, kurie teikia informaciją apie situaciją ten.

„Tam tikra prasme tai yra ta informacija, kurios pagrindu organizacija gali veikti. Kaip ir kitos elektrinės, ji yra priklausoma nuo išorinio elektros tiekimo ir nuo kitų faktorių, kurie užtikrina sklandų elektrinės darbą.

Kiek aš žinau, yra tokia vidinė informacija, kad jeigu elektrinės darbuotojų skaičius normaliais laikais būdavo maždaug 1,2 tūkst., tai šiuo metu jų ten likę apie 300. Darbuotojų pamainos ilgėja, atsiranda žmogiškas faktorius, žmogus vargsta, yra nuolatinis spaudimas patys žinote iš ko. Žmonės dirba ekstra aplinkybėmis. Kiek tai ilgai gali tęstis, aš nedrįsčiau spėlioti, bet faktas tas, kad skubiai reikia veiksmų, kurie užtikrintų kiek įmanoma sklandesnį ir normalesnį elektrinės darbą“, – pabrėžė V. Verba.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su ambasadoriumi žiūrėkite čia:

Siekiant padėti Ukrainai apsirūpinti elektros energija, Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola kartu su „Eurocities“ miestų tinklo vadovu Dario Nardella pradėjo kampaniją „Vilties generatoriai“.

Jie praėjusį trečiadienį pristatė iniciatyvą, kuria Europos miestai raginami padovanoti Ukrainai elektros generatorių ir transformatorių. Tai padės užtikrinti būtiniausių šalies objektų veikimą, aprūpinant energija ligonines, vandens tiekimo infrastruktūrą, pagalbos centrus, prieglaudas, telefono linijas ir kt.

„Europos Parlamentas ir ES pademonstravo didelį solidarumą Ukrainai tiekiant humanitarinę, karinę ir finansinę pagalbą. Dabar šaliai reikia konkrečių priemonių žiemai išgyventi. Raginu visus Europos miestus ir regionus prisijungti prie „Vilties generatorių“ kampanijos. Kartu galime labai daug pasiekti“, – kalbėjo R. Metsola.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir nuolatinių, tarptautinę ir humanitarinę teisę pažeidžiančių išpuolių prieš svarbiausią civilinę infrastruktūrą, daugiau kaip 30 proc. Ukrainos elektrinių buvo sugadintos arba sunaikintos, todėl milijonai ukrainiečių liko be elektros energijos.

Dėl okupantų apšaudymų neretai be elektros lieka ir didžioji dalis bendrą elektros tinklą su Ukraina turinti Moldova.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(106 žmonės įvertino)
3.5943

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (12)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“ (1)

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Ukrainos gynėjai apie Rusijos karių pasirinktą kelią: jie susitelkė į dvi taktikas

Į savaitgalį įvykusius sprogimus Irane sureagavo ir Ukrainos valdžia. Ginklus Rusijai tiekiantis...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: išsigandę Vakarai keičia taktiką dėl Ukrainos  Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre (1)

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

BBC: JK ministras prieš pat karą Maskvoje išgirdo bauginančius žodžius Johnsonas: Putinas grasino paleisti į mane raketą

BBC Rusijos tarnyba skelbia sužinojusi daugiau detalių apie paskutinį Jungtinės Karalystės...

Evelina Kiznė

Teisininkas atsako: darbdavys verčia išeiti iš darbo, ką daryti?

Nors darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu arba...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę (1)

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...

Atviram interviu pasiryžęs Mantas Wizard – apie nepavykusius triukus, ko nemato žiūrovai ir klausimus apie homoseksualumą (3)

Mantas Wizard – garsus magas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką sako vien tik tas faktas,...

Delfi Mokslas

Prie turistų pamėgtos kurortinės salos – sukrečiantis radinys jūros dugne: mokslininkai įspėja apie tiksinčią laiko bombą

Pasitelkę seisminių bangų tyrinėjimo technologiją, tyrėjai aptiko, kas slypi po netoli...

SuTaupyk

Dažname daugiabutyje galima rasti tiksinčią bombą, apie kurią nesusimąstome – žala siekia tūkstančius eurų

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai...