„Parašiau premjerui atsistatydinimo pareiškimą. VTEK išvados nenustebino, tačiau su jomis sutikti negaliu. Paramos su manimi siejamoms įmonėms niekada neskyriau, todėl komisijos išvadas skųsiu teismui“, - iš lapelio paruoštą kalbą spaudos konferencijoje skaitė D. Kreivys.
Politikas kalbėjo, jog jam „ne vis tiek, kaip atrodys Lietuva rytoj ir po dvidešimties metų“, nors nepaaiškino, kuo tai susiję su jo pasitraukimu.
„Pastaruosius du mėnesius buvau užverstas melo lavina. Vis dėlto tikiuosi, kad po šios istorijos išvados bus padarytos ir Lietuvos politinis gyvenimas niekada nebus toks pat. Kalbu apie įtakos grupių bandymus paveikti viešuosius pirkimus ir Europos Sąjungos paramos skirstymą“, - teigė D. Kreivys.
Jis priminė premjero Andriaus Kubiliaus prašymu parengęs „pažymą“, kuri „atskleidžia ydingą sistemą, kurioje glaudžiai susiję politikai, oligarchai ir kai kurios žiniasklaidos grupės“. Primenama, kad šiame dokumente ministras nurodė, kad tiek jis, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas patyrė opozicinių socialdemokratų, koalicijos partnerių „prisikėlėlių“ ir statybos bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ atstovų spaudimą.
„Tikiuosi, kad bus priimti įstatymai, kurie šią ydingą sistemą sugriaus“, - vylėsi D. Kreivys, padėkojo A. Kubiliui už galimybę dirbti jo komandoje, priminė, kad esamas ministrų kabinetas suvaldė ekonominę krizę ir pasišalino iš spaudos konferencijos vietos nesudaręs galimybės jam užduoti nei vieno klausimo.
Pagal Konstituciją, premjero teikimu ministrą skiria ir atleidžia prezidentas.
K.Girnius: D.Kreivio atsistatydinimas yra didesnis smūgis premjerui nei visai Vyriausybei
Politologas Kęstutis Girnius teigia, kad ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimas yra didesnis smūgis premjerui Andriui Kubiliui nei visai Vyriausybei.
"Aš manau, kad tai yra premjerui smūgis, nes jis manė, kad D.Kreivys itin gerai dirbo ir buvo, kiek aš suprantu, asmeniškas draugas. Be to, manė, kad jis tapo politinio puolimo auka", - BNS ūkio ministro atsistatydinimą antradienį komentavo K.Girnius.
Vis dėlto, pasak politologo, tai nėra didelis smūgis Vyriausybei, o sąlygos dirbti naujam ūkio ministrui dėl pastarųjų įvykių, susijusių su galimu spaudimu D.Kreivio atžvilgiu, bus palankesnės.
"Aš manyčiau, kad Lietuvoje turėtų būti žmogus, kuris tinkamai perimtų Ūkio ministeriją. Viena problemų buvo atsispirti ir priešintis oligarchams, o kai visa tai buvo išviešinta, tai naujojo ūkio ministro darbo sąlygos bus daug lengvesnės", - sakė K.Girnius.
Politologo teigimu, A.Kubilius turėtų toliau eiti Vyriausybės vadovo pareigas, nes jis yra "pats kompetentingiausias iš visų kandidatų".
A.Krupavičius: D.Kreivio atsistatydinimas nesprendžia esminės problemos
Ūkio ministro atsistatydinimas neišsprendžia esminės politinėje veikloje dalyvaujančių įmonių akcininkų problemos, mano politologas Algis Krupavičius.
Jis pabrėžė, jog D.Kreivį atsistatydinti paraginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaaiškino savo motyvų visuomenei. Politologas taip pat rekomendavo valdantiesiems konservatoriams į ūkio ministro postą surasti labiau partijos, o ne vien premjero remiamą kandidatą.
"Esminė problema šioje istorijoje buvo nerealus sandoris, kai politikas, užėmęs ministro postą, perleidžia nerealiomis kainomis valdytų įmonių akcijas savo artimiesiems. Šita problema liko neišspręsta. Aiškios taisyklės, kaip tokią problemą spręsti, nėra sukurtos", - BNS komentuodamas D.Kreivio atsistatydinimą, antradienį sakė A.Krupavičius.
"Atsistatydinimas vyksta ne dėl esminių priežasčių, kurios iškilo šioje istorijoje. Nueinantis ministras yra teisus, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą galima skųsti teismui. Atviras klausimas, ar teismo išvada bus tokia kaip VTEK", - kalbėjo politologas.
Jis teigė, jog VTEK sprendimas D.Kreiviui nepaliko jokios kitos išeities, tik atsistatydinti, tačiau pažymėjo, kad ministro situacija komplikavosi jau anksčiau.
Pasak A.Krupavičiaus, D.Kreivio istorijos kontekste analizuojant Vyriausybės ir prezidentės santykius galima įžvelgti demokratijai "prieštaraujančių praktikų". Anot jo, buvo sukurtas klaidinantis įspūdis, kad prezidentė turi teises ir galimybes atleisti ministrus, jei mano, kad jais negalima pasitikėti.
"Prezidentė iki pat šios istorijos pabaigos taip ir nepaaiškino, kokie yra jos argumentai "a, b, c, d ir e", kad D.Kreiviu buvo nepasitikima. Tokios praktikos demokratijose neturėtų būti, visuomenė turi žinoti argumentus ir motyvus. Istorijos finalas parodė, kad politikos viršūnėse galios centras Nr.1 yra prezidentė, premjeras kol kas lieka jos šešėlyje", - teigė A.Krupavičius.
Jis pridūrė manantis, kad prezidentės ir premjero konflikto nėra, tiesiog "prezidentė yra neprognozuojama ir tai yra problema".
Pasak jo, renkantis D.Kreivio įpėdinį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų suprasti, jog būsimasis ministras negali būti vien iš premjero aplinkos.
"Labiausiai kritikuojami ministrai buvo tie, kuriuos premjeras asmeniškai pasikvietė. (...) TS-LKD turi persvarstyti ministrų atrankos taisykles. Jei sprendimai bus kolegialūs, galbūt problemų ir skandalų bus mažiau. Kitas dalykas - tuomet, ko gero, partija bus labiau suinteresuota apginti vieną ar kitą ministrą", - sakė A.Krupavičius.
Supainiojo interesus
DELFI primena, jog VTEK antradienį nusprendė, kad ūkio ministras D. Kreivys skirdamas europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Be to, D. Kreivys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku pateikti privačių interesų deklaraciją bei netiksliai nurodė duomenis, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas.
Nepasitikėjimą ūkio ministru yra pareiškusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, jog prieš tapdamas ministru D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai.
Skandalas kilo, kai spauda paskelbė, kad D. Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdomai bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) ir bendrovėms „Dalsta" bei ir „Bikusta" skirta maždaug 6 mln. Lt Europos Sąjungos lėšų.
Teigiama, kad pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta Europos Sąjungos parama dviem projektams, kurių konkursus laimėjo minėtos bendrovės – Karoliniškių gimnazijos renovacijai skirta daugiau kaip 2,34 mln. Lt, o „Ąžuolyno" mokyklai – 3,64 mln. Lt.