„Rajono savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį, mes tikimės, kad tai mums leis artimiausiu metu iš Vyriausybės rezervo fondo skirti ekstremalioms problemoms tarp 150 – 200 tūkst. Lt“, - dėsto A. Kubilius.
„Artimiausiu metu dar sudarysime ir specialią darbo grupę mano potvarkiu, kuri padėtų koordinuoti visų problemų sprendimą ir kartu negalime neatkreipti dėmesio ir tą problemą, dar atskirai svarstysime darbo tvarka, į tokių tvarkomų arba restauruojamų pastatų priešgaisrinės apsaugos problemas, nes jau ne pirmą kartą susiduriame su tokia situacija, kai restauruojamuose arba atstatomose pastatuose, deja neišvengiama štai tokių nelaimių“, - sako A. Kubilius.
A. Kubilius pažadėjo, jog tolesnis galimas finansavimas bus sprendžiamas su Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos atstovais, taip pat dėl šios nelaimės planuojama sudaryti specialią darbo grupę.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė, jog nežinia, kodėl pernai lapkritį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai priduotam objektui nebuvo efektyvios priešgaisrinės sistemos ir pabrėžė, jog šios problemos turi būti sprendžiamos iš esmės, t.y. turi būti vertinama, ar teisės aktai užtikrina efektyvią tokių kultūrinių objektų priešgaisrinę apsaugą.
„Mes kartais išleidžiame milijonus, o sutaupome tose vietose, kurios skaudžiai kainuoja. Kaip jums žinoma, pastatas lapkričio gale, lapkričio 28 d. buvo pilnai priduotas ir Statybos inspekcija pilnai priėmė pastatą su priešgaisrine apsauga taip pat. Vadinasi, tuos kriterijus, kuriuos Statybos inspekcija ir Kultūros paveldo departamentas taiko tokiems pastatams, pastatas projekto baigtį tenkino“, - sako A. Gelūnas.
Skelbta, Tytuvėnų vienuolyno ansambliui atstatyti reikalingos lėšos gali siekti keliolika milijonų litų.
Pasak kultūros ministro, pastatus gesinę žmonės pastebėjo, jog „jeigu gaisro metu signalizacija neveikia taip, kad šalia esantys žmonės pabustų, tikrai turime viduramžių situaciją, kurią reikia iš esmės keisti“.
Kultūros ministro žiniomis, draudimo bendrovės neatlygins žalos už sudegusias kultūros vertybes, kurių yra apie 30, tai yra apie dešimtadalis visų eksponatų.
„Tai yra pati skaudžiausia prarastis, nes stogą galima atstatyti, freskos ir mūrai, sako akimis mačiau, liko, ačiū Dievui, nenukentėjusios ar beveik nenukentėjusios“, - sako A. Gelūnas.
Šiuo metu skubiai siekiama užtikrinti, kad vanduo neįsimestų į mūro sienas, nes priešingu atveju jos gali pradėti skilinėti.
„Turime labai didelius šalčius, jeigu tiktai prasidėtų mūro trūkimas, tai jau turėtume kalbėti apie visiškai kitokio masto tragediją, nes šiai dienai kalbame apie sudegusį muziejų ir apie stogą, bet jeigu pradėtų skeldėti vienuolyno sienos tai turėtume kalbėti apie prarastas freskas ir prarandamą patį vienuolyno pastatą“, - sako kultūros ministras.
Planuojama gaisravietę uždengti plėvele, šiuo metu pastatas yra nuolat šildomas, kad išgaruotų drėgmė. Iki vasario pabaigos tikimasi sulaukti draudikų suskaičiuotų nuostolių.
Kultūros ministras A. Gelūnas yra sakęs, kad gaisro metu nukentėję pastatai buvo apdrausti: Bernardinų vienuolynas apie 10 mln. Lt, o Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia apie 6 mln. Lt. Lėšų atstatymo darbams turėtų skirti ir Vyriausybė bei Kultūros ministerija.
Gaisras Tytuvėnų ansamblyje kilo ketvirtadienį. Pareigūnų teigimu, išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apie 100 kvadratinių metrų perdangos, nuardyta per 100 kvadratinių metrų skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos.
Tytuvėnų bažnyčiai gelbėti draudimo bendrovė "PZU Lietuva" pervedė 45 tūkst. Lt, o „Gjensidige Baltic“ rezervavo 3 mln. Lt Tytuvėnų vienuolyno atstatymui, apie tai bendrovės pirmadienį paskelbė pranešime.