Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo šios komisijos pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Seimo sprendimu, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą tirianti komisija turėjo atlikti tyrimą ir pateikti Seimui išvadą iki šių metų rugsėjo 24 d.
Ši komisija įpareigota ištirti 12 klausimų: dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, viešųjų pirkimų.
Tyrimo dėl LRT išvados projekte – siūlymas keisti valdymą
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus tirianti Seimo laikinoji komisija išvados projekte siūlo keisti nacionalinio transliuotojo valdymo struktūrą.
Pagal projektą, LRT taryba liktų atsakinga už turinį, o valdymo funkcijos būtų perduotos naujai steigiamai institucijai – valdybai.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė BNS sakė su tokiais siūlymais nesanti susipažinusi, tad negalinti plačiau komentuoti.
„Aš negaliu to siūlymo vertinti, kol neaiškios detalės, kaip ta valdyba bus sudarinėjama, kokios bus jos kompetencijos ribos, kokius procesus ji reguliuos. Koks bebūtų valdymo modelis, svarbiausia, kad būtų užtikrinamas efektyvumas“, – sakė LRT vadovė.
Išvadų projekte siūloma „išgryninti tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų funkcijas“, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, „būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“.
Valdybos narius penkerių metų terminui skirtų taryba iš kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, kita alternatyva – kandidatų sąrašą parinktų skyrimų komitetas prie tarybos, dar vienas variantas, kad vykdančiuosius narius parenka ir skiria taryba, o nepriklausomus parenka Vyriausybė, skiria taryba.
Anot projekto, kolektyvinio valdymo organo, valdybos, narių skyrimas, teisės ir pareigos iš esmės būtų reglamentuojamos pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Valdybą sudarytų 5–7 nariai.
LRT generalinis direktorius turėtų būti ir valdybos pirmininkas, o dauguma valdybos narių turėtų būti nepriklausomi, t.y., neturėti jokių kitų pareigų LRT.
Taip pat siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencijos metais.
LRT taryba dabar sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Seimo komisija siūlo, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų kasmet po vieną. Kadangi prezidento kadencija – penkeri metai, būtų vieneri metai, kuomet prezidentas atstovo neskirtų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Seimas keturis tarybos narius skiria po du vienu metu, laikantis principo, kad skyrimai vyktų kiekvienos Seimo kadencijos metu.
Siūloma svarstyti trumpinti tarybos narių darbo terminą nuo šešerių iki 4–5 metų.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.