Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) kartu su VšĮ „SOPA“ atliko tyrimą, kuriame domėjosi, kaip ukrainiečiams sekasi ieškoti darbo ir įsidarbinti Lietuvoje.
„Praėjusiais metais lapkričio – gruodžio mėnesiais atlikome apklausą kurioje dalyvavo 104 respondentai. Tarp dažniausiai minimų priežasčių, kodėl nesiseka rasti darbo buvo minimas kalbos barjeras bei vaikų priežiūra. Dauguma atvykusių į Lietuvą moterų iš Ukrainos atvyko ne tik su mažamečiais vaikais, bet ir su senyvo amžiaus tėvais, tad joms tenka dvigubas krūvis ir tokiu atveju darbą susirasti išties nelengva“, – kalba Inga Šukaitienė, VšĮ „SOPA“ įdarbinimo tarpininkė.
Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 6,8 tūkst., t. y. beveik kas trečias dirbantis ukrainietis, Kaune – 2,9 tūkst., t. y. kas septintas nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinęs ukrainietis, Klaipėdoje – 2,6 tūkst. žmonių.
78,4 % tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad norėtų pakeisti darbą. Darbo pakeitimo priežastys yra skirtingos, tačiau pažymėtina tai, kad net 41 % respondentų nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu (mano, jog jis per žemas), 28,2 % atsakiusiųjų norėtų darbo pagal savo turimą kvalifikaciją ir 12,8 % tvirtina, jog darbo sąlygos gana sunkios, rašoma pranešime.
46,2 procentai apklaustųjų nurodė, kad galvoja apie savo verslą Lietuvoje, tačiau jiems trūksta informacijos. Beveik pusė pasigenda konsultacijų su specialistais.
„Atvykus į svetimą šalį, natūralu, kad itin sudėtinga susigaudyti: į kurią instituciją reikia kreiptis dėl konkrečios pagalbos, kaip užregistruoti vaikus į darželį ar mokyklą, kaip gauti socialines pašalpas. O juk moterys atvyko vienos su vaikais, nemokėdamos kalbos. Taigi joms būtina suteikti kuo daugiau tikslios informacijos, kad jos turėtų daugiau galimybių darbo rinkoje“, – kalba I. Šukaitienė.
