Tai T. Venclova kalbėjo viešnagės Lietuvoje metu susitikęs su Vytauto Didžiojo universiteto akademine bendruomene, kuriai pasakojo apie savo profesoriavimą Jeilio universitete ir JAV aukštąjį mokslą.
Poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas T. Venclova Jeilio universitete dėstė nuo 1980-ųjų. Čia jis dėstė rusų kalbą, rusų literatūrą, lenkų ir lietuvių literatūras. Jam teko dėstyti ir lietuvių kalbą. Tačiau teise profesoriauti ilgiau T. Venclova nepasinaudojo ir birželio pabaigoje išėjo į pensiją. Dabar jis – Jeilio universiteto profesorius emeritas. Universitetą T. Venclova paliko būdamas 75-erių.
„JAV išeiti į pensiją gana griežtos ribos, išskyrus universiteto profesorius. Universiteto profesorius gali dėstyti tol, kol jis pats save laiko reikalingu ir pajėgiu, kas ne visada atitinka realybę. Labai dažnai profesorius nebepajėgus, bet jeigu jis nori, gali dėstyti iki 100 metų ir toliau ir niekas jam negali uždrausti. Nebent labai atsargiai pazonduoti, kad gal jau vis dėlto...“, – sakė T. Venclova.
Išprievartauti studentę – amoralu
Jis įvardijo dvi priežastis, dėl kurių universitetą profesoriui gali tekti palikti anksčiau laiko. Tai plagiatas ir amoralus elgesys, kuris turi būti labai ryškus.
Antras pavojus – plagiatas. Jeigu bus įrodyta, kad tavo moksliniame darbe yra bent kelios iš kažkur nusirašytos ir nepacituotos eilutės – karjera baigta.
Tiesa, JAV universitete gauti nuolatinį kontraktą – labai sunku. „Prieš gaudamas kontraktą porą metų drebėjau – naktimis pašokdavau kaukdamas – negausiu kontrakto, man apie 50 metų, aš neseniai vedęs, ką aš darysiu, turiu mokėti kreditą už butą, kas bus toliau. Bet gavau“, – prisiminė T. Venclova.
Jeilis – prezidentų kalvė
T. Venclovos teigimu, JAV yra penki garsūs universitetai: Harvardas, Jeilis, Prinstonas, Stanfordas. Kas penktasis – Berklis ar Kolumbija – dažnai nesutariama.
„Jeilis vadinamas antruoju – antruoju pagal amžių ir antruoju pagal prestižą. Mes, žinoma, visomis keturiomis tvirtiname, kad esame pirmieji pagal prestižą. (...) Turime mėgiamą posakį, kuo skiriasi Harvardas ir Jeilis. Jeilį baigia JAV prezidentai: ir George'as W.Bushas, ir Billas Clintonas baigę Jeilį. Tiesa, Barackas Obama ir Johnas F. Keneddy Harvardą, bet tai išimtis“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo T. Venclova.
Pasak jo, Jeilį baigia stambūs verslininkai, rašytojai bestselerių autoriai, diplomatai, žurnalistai, aktoriai, visuomenės nuomonės formuotojai, muzikantai. „Iš Harvardo išeina tik Harvardo profesoriai – Harvardas atgamina pats save ir jokios kitos funkcijos neturi. Žinoma, tai per stiprus posakis, bet manome, kad daugiau už Harvardą atitinkame bendrojo lavinimo mokyklos tipą“, – pasakojo svečias iš JAV.
Kita vieta, kur Jeilis susikerta su Harvardu – sporto varžybos: didžiuliu įvykiu tampa amerikietiško futbolo varžybos tarp Harvardo ir Jeilio komandų.
„Jeilis stengiasi gaminti mąstančius žmones. (...) Pradžioje studentai nežino nieko, bet labai greitai išmoksta daug ko, nes pratinami mąstyti“, – pasakojo T. Venclova.
T. Venclovos teigimu, didžiulėje Jeilio universiteto bibliotekoje gali rasti visko – net pirmosios lietuvių emigracijos bangos knygų, menančių Jono Šliūpo ir Jono Basanavičiaus laikus. Tapus profesoriumi emeritu, T. Venclovai teko universitete užleisti savo kabinetą. Vis dėlto jam skirtas naujas kabinetas kitoje vietoje. Vienintelė problema – jis gerokai mažesnis ir čia netilpo visos turėtos knygos. Todėl dalį jų T. Venclova padovanojo Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
Profesorius atkreipė dėmesį ir į Jeilio studentams sudaromas sąlygas domėtis kultūra. Šalia universiteto – teatrai, filharmonija, nemokamas pasaulinio meno muziejus, kuriame gali išvysti Vincento Van Gogo, Vasilijaus Kandynskio paveikslus.