Tuo piktinasi ir kaltinamieji, ir jų advokatai – jiems kasdien savo lėšomis teks įveikti apie 260 kilometrų, apie 6 – 7 valandą ryto jie turės išvykti į 9 valandą suplanuotą posėdį.
Be to, didelių išlaidų patirs teismas, nes reikės kompensuoti 200 liudytojų kelionės išlaidas pirmyn ir atgal. Pigiausias autobuso bilietas į šį miestą kainuoja 9,12 euro. Tokiu atveju vien liudytojų kelionėms sumokėti reikės apie 3,6 tūkst. eurų.
„Aš turiu vieną vaiką, bet yra mano kolega, kuris yra toje byloje, jis turi tris vaikus. Dar reikės dirbti, išlaikyti savo šeimą. Kiek valstybei kainuoja 200 liudininkų, kurie visi yra iš Vilniaus? Ne visi galės atvažiuoti iš karto, gal reikės po kelis apklausti. Ar jūs įsivaizduojate, kokios tai yra išlaidos? Be to, iš žmonių bus atimamas laikas. Gal mane priims žaisti už Panevėžio „Lietkabelį“, uždirbčiau bylą pinigų. Arba reikia važiuoti į Panevėžį ir statyti ten serialą“, – BNS sakė vienas bylos kaltinamųjų, buvęs krepšininkas, dabar televizijos prodiuseris bei scenaristas Rolandas Skaisgirys.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.
Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS sakė, kad šiame teisme nagrinėjama itin daug sudėtingų, prioritetinių bylų, jose yra daug proceso dalyvių.
Trijų teisėjų kolegija nagrinėja koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, neseniai pradėta nagrinėti Pravieniškių pataisos namuose veikusio nusikalstamo susivienijimo byla, taip pat nebaigtos kelios didelės apimties nužudymų, cigarečių ir narkotikų kontrabandos bylos. Paprastai tokias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Dar keli teisėjai rašo nuosprendį ypač didelės apimties Sausio 13-osios byloje.
Pagal galiojančią tvarką per metus vienam teisėjui galima skirti tik vieną prioritetinę bylą.
„Vilniaus apygardos teisme nėra galimybės sudaryti teisėjų kolegiją, kuri galėtų operatyviai ir išsamiai išnagrinėti šią itin sudėtingą, didelės apimties bylą ir visuomenėje didelį atgarsį sukėlusią baudžiamąją bylą. Baudžiamųjų bylų skyriuje dirba 19 teisėjų. Dėl teisėjų didelio užimtumo, taip pat atsižvelgiant į bylų skirstymo ypatumus, nebūtų užtikrintas bylų skirstymo atsitiktinumas ir nešališkam stebėtojui sukeltų pagrįstų abejonių dėl tinkamo bylų skirstymo teisme skaidrumo principo užtikrinimo, nes šiuo metu byla galėtų būti paskirta tik trims iš anksto žinomiems ir kitose bylose taip pat užimtiems teisėjams“, – BNS sakė L. Nemeikaitė.
Siekiant užtikrinti nešališką ir operatyvų bylos išnagrinėjimą teisme, tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, Lietuvos apeliacinis teismas nutarė baudžiamąją bylą iš Vilniaus apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Siūlo teisėjams atvažiuoti į Vilnių
Šis Apeliacinio teismo sprendimas yra neskundžiamas. Tačiau kaltinamųjų advokatai sako bandysiantys grąžinti bylą į Vilnių bent liudytojų apklausai.
„Aš manau, kad pirmajame posėdyje mes pateiksime vienintelį prašymą – kad bent jau 200 liudytojų, jie visi yra vilniečiai, galėtų Panevėžio teisėjai atvažiuoti į Vilnių ir apklausti juos. Tai dažna praktika. Galima gauti Vilniaus teismuose salių. Tai racionaliausia. Kas atlygins išlaidas tokiam skaičiui žmonių? Vilniaus apygardos teismo teisėjai važiuoja į rajonus ir apklausia žmones“, – BNS sakė R. Skaisgirio advokatas Sigitas Židonis.
Jis priminė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra erdvi konferencijų salė, joje jau nagrinėtos didelės apimties bylos.
Aukščiausiajame Teisme taip pat nuolat yra laisvų posėdžių salių. BNS atkreipė dėmesį, kad Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, penktadienį joje nebuvo nagrinėjama nė viena baudžiamoji byla. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo dalyvaujant proceso dalyviams nenumatyta ir pirmadienį, tądien visos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Šiame teisme yra keturios žodiniam baudžiamųjų bylų nagrinėjimui skirtos salės, viena salė antrame aukšte yra ypač erdvi, joje gali tilpti keliasdešimt proceso dalyvių.
Advokatas mato ir kitų šios bylos nagrinėjimo organizavimo būdų.
„Galbūt į kitą apygardos teismą buvo galima perduoti kitas, ne tokias apimties bylas, kur nėra šimtai liudytojų? Perduotų tokias bylas ir išlygintų krūvį“, – mano advokatas.
Kaltinimai ir partijai, ir fiziniams asmenims
2014 metais pradėtame tyrime kaip juridinis asmuo yra kaltinamas pats „Tvarka ir teisingumas“ ir šeši fiziniai asmenys.
Kaltinimai šioje byloje be partijos taip pat pateikti buvusiam Seimui nariui Rimui Antanui Ručiui, verslininkams R. Skaisgiriui, Peisachui Kačerginskiui, Giedriui Rakauskui, Vytautui Baniui, Justinui Garliauskui.
Anksčiau teisėsauga skelbė, kad partija įtariama prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
„Tvarka ir teisingumas“ kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų). Teisėsaugos duomenimis, šiuos pinigus partija panaudojo veiklai viešinti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkas Daumantas Pocius yra sakęs, kad tyrimo metu buvo apribota „Tvarkos ir teisingumo“ teisė į daugiau nei 250 tūkst. eurų.
„Iš viso atliekant ikiteisminį tyrimą tirta apie 20 nusikalstamos veikos epizodų“, – sakė pareigūnas.
Teisėsauga įtaria verslininkus už pagalbą partijai siekus jos poveikio Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos viešuosiuose pirkimuose.
2013 – 2014 metais, kai padaryti įtariami nusikaltimai, šioms ministerijoms vadovavo „tvarkiečių“ deleguoti atstovai.
Prokuroras Martynas Jovaiša teigė, kad norint inkriminuoti prekybą poveikiu asmeniui pats poveikis nėra privalomas.
Vis dėlto jis tvirtino, kad teismas atsakys, ar „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai padarė poveikį ministerijų organizuotiems viešiesiems pirkimams.
„Pats poveikis pagal Baudžiamojo kodekso numatytas dispozicijų konstrukcijas nereikalauja, kad poveikis būtų atliktas. Užtenka paties susitarimo, pažado padaryti poveikį“, – kalbėjo prokuroras.
Jo teigimu, finansiškai atliktų įtariamų nusikaltimų žalą valstybei nustatyti sunku: „Turbūt reikėtų labiau kalbėti apie reputacinę žalą“.
Pasak jo, „Tvarkai ir teisingumui“ pagal kaltinimus gresia 1,9 mln. eurų dydžio bauda, fiziniams asmenims – iki aštuonerių metų nelaisvės.
Atliekant tyrimą atlikta daugiau nei 550 apklausų, apie 40 kratų ar poėmių, tirta 15 juridinių asmenų ūkinė-finansinė veikla.
Baudžiamąją bylą sudaro 166 tomai arba daugiau nei 30 tūkst. dokumentų.