P. Gražulio siūlymo esmė – jei Seimas nepritaria parlamentui ar prezidentei atskaitingos institucijos metinei ataskaitai, inicijuojama jos vadovo atleidimo procedūra. Tokių institucijų – net 15. Tai Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir daugelis kitų įstaigų.

„Jeigu toms ataskaitoms Seimas nepritaria, tai tokiu atveju Seimas balsavimu apsisprendžia dėl šio pareigūno atleidimo iš pareigų“, - kalbėjo P. Gražulis. Prezidentės skiriamų pareigūnų atveju, Seimas nepatvirtinus ataskaitos siūlytų šalies vadovei atleisti institucijos vadovą iš posto.

29 Seimo narių balsus, reikalingus tolesniam savo iniciatyvos svarstymui, P. Gražulis surinko: net 60 parlamentarų palaikė tolesnį pasiūlymo nagrinėjimą.

Vis dėlto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pabrėžė, jog jo vadovaujamas komitetas šio pasiūlymo nepalaikė. Jis pabrėžė, jog Seimo skiriamų institucijų vadovo atleidimo mechanizmą Seimas jau turi – tai nepasitikėjimo procedūra. Tiesa, metinės ataskaitos nepatvirtinimui pakanka paprastos balsų daugumos, o nepasitikėjimo procedūrai būtina surinkti bent 71 Seimo nario balsą.

Balsavime P. Gražulio pasiūlymą palaikė 54 Seimo nariai, prieš balsavo 23, susilaikė – 30. Vieno balso dauguma, pasiūlymui pritarta. Čia liberalas Kęstutis Glaveckas pareiškė supainiojęs mygtukus ir per klaidą balsavęs už. Vis dėlto rezultatas nepasikeitė – Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir toliau teigė, jog pasiūlymui pritarta.

Susizgribęs, jog viską lėmė vienas balsas, Seimo pirmininkas paskelbė pakartotinį balsavimą. Antruoju bandymu P. Gražulio siūlymą palaikė 55 Seimo nariai, prieš pasisakė 29, susilaikė – 28. Taip galvų kapojimo mechanizmas iš Seimo statuto pataisų išbrauktas.

Po tokio sprendimo P. Gražulis neslėpė pasipiktinimo – esą perbalsuota be jokio pagrindo. Jis taip pat tikino, jog siūlymo nepalaikę socialdemokratai visai neseniai žadėjo balsuoti už.

„Kas socdemams kažką per naktį padaro, kad jie keičia savo nuomonę?“ - piktinosi P. Gražulis.

Toliau verdant aistroms, „tvarkiečių“ seniūnas paragino kitas valdančiąsias partijas apskritai nepritarti Seimo statuto pataisoms ir nedalyvauti balsavime. Balsuojant dėl tolesnių pataisų, du balsavimai paeiliui sužlugdyti: daugumai „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ nedalyvaujant balsavime, nesurinkta pakankamai balsų statuto pataisų patvirtinimui.

J. Sabatauskas teigė, jog taip „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ kliudo pasirengti pirmininkavimui Europos Sąjungai: esą blokuojami sprendimai dėl Seimo komitetų veiklos, kurie buvo būtini pirmininkavimo laikotarpiui.

Tolesniame svarstyme J. Sabatauskas paprašė pertraukos ir statuto pakeitimų projekto grąžinimo į svarstymo stadiją. Esą „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, sužlugdę kai kurias pataisas, būtų apskritai sujaukę Seimo statutą bei parlamentinės kontrolės principus.

„Atidedame šito klausimo svarstymą, kadangi nėra sutarimo“, - konstatavo Seimo pirmininkas V. Gedvilas.

Už statuto pakeitimo svarstymų sustabdymą Seimas pasisakė bendru sutarimu.