Paramos prašymas žmones stigmatizuoja, žemina, atsidurti tarp remiamų asmenų nėra smagu. Taip sprendimą atsisakyti PVM lengvatos šildymui ir išplėsti kompensacijas gaunančių asmenų ratą vertina Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
© DELFI / Andrius Ufartas

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas perspėja, kad gyventojams apsimokės rodyti kuo mažesnes pajamas tam, kad iš valstybės gautų kompensaciją šildymui. Taip pat, jo nuomone, bus mažiau paskatų renovuoti būstą.

Nuo birželio nebeliko lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotai teikiamam šildymui bei karštam vandeniui. Centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui nuo šiol taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Tačiau Seimas praėjusią savaitę nusprendė išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą. Nuo birželio jas galės gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, sumažinus kartelę dėl PVM lengvatos iki 10 proc. pajamų, į kompensacijas pretenduoja apie 250 tūkst. gyventojų. Taigi valstybės paramą gaus daugybė žmonių, kuriems ši parama iki šiol nebuvo reikalinga.

Teks stovėti eilėse

Šiuo metu Akmenėje yra 2919 kompensacijų už šildymą gavėjų. Prognozuojama, kad šis skaičius netrukus išaugs iki 5000 asmenų. Palyginimui 2011 m. tokių žmonių buvo 7516.

„Aš įsivaizduoju, kad mūsų savivaldybėje kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį suma gali kilti iki pusės milijono eurų“, – DELFI kalbėjo Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas.

Jo įsitikinimu, Seimo sprendimas iššauks įvairių pasekmių. „Žmonėms netgi apsimokės gauti atlyginimus vokeliuose, taip pat minimalius. Jiems apsimokės rodyti kuo mažesnes pajamas tam, kad iš valstybės gautų kompensaciją šildymui“, – sako meras.

V. Mitrofanovo teigimu, šiandien skaičiuojamos tik išaugsiančios išmokos, tačiau yra kitų pasekmių: savivaldybės turės didinti etatų skaičių, žmonėms teks stovėti eilėse. Akmenės savivaldybė ketino Socialinės paramos skyriuje mažinti tarnautojų skaičių. Dabar tokių planų teks atsisakyti. Tikimasi, kad ateityje į kompensacijas bus galima pretenduoti elektroniniu būdu.

Nebus intereso renovuoti namų?

Yra ir dar viena bėda – prognozuojama, kad žmonės nebus suinteresuoti renovuotis namų.

„Niekas neužsiminė apie tai, kad šalia šildymo kompensacijų yra kita nuostata: gaunantiems nors kelių eurų kompensaciją už šildymą, bus kompensuojama ir renovacijos įmoka. Šiandien žmonės specialiai renovuojamuose namuose atsidarinėja langus, kad suvartotų daugiau šilumos – tam, kad vėliau pretenduotų į renovacijos įmokos kompensavimą, kas irgi dar kainuos kelis milijonus eurų“, – dėstė V. Mitrofanovas.

Vitalijus Mitrofanovas
Vitalijus Mitrofanovas
© DELFI / Tomas Vinickas

V. Mitrofanovas pateikia pavyzdį: jei šildymo sąskaita siekia 500 eurų, kompensaciją gaunantis žmogus daugiausia mokės 50 eurų. Esą kam renovuoti namus ir taupyti šildymą – atpigęs šildymas kainuotų 100 ar 200 eurų, tačiau dėl kompensacijos žmogus vis tiek mokės tik 50 eurų. Taigi, sako politikas, žmonės nebus suinteresuoti renovuotis namų. Taip renovacijos procesas dar labiau sulėtės.

V. Mitrofanovo aiškinimu, nuo 2008 m. šildymas Akmenėje pigo maždaug 42 proc. Taip atsitiko dėl didžiulių investicijų į įrengimus. „Jeigu pati paslauga pigo, reikėjo pažiūrėti, kiek šildymas kainavo 2008-2009 m., jis buvo 20-30 proc. brangesnis ir užtekdavo kompensuoti 20 proc., dabar prie atpigusios paslaugos mes išplečiame pašalpų gavėjų skaičių“, – stebisi V. Mitrofanovas.

Akmenėje už gaunamą socialinę paramą reikia atidirbti dirbant visuomenei naudingus darbus.

„Kartą moteris, kuriai buvo kompensuojami 3 litai, atėjo atidirbti visuomenei naudingų darbų. Aš paskambinau seniūnui ir pasakiau, kad turi būti protingumo kriterijai, negalima siųsti žmogaus dirbti už 3 litus lygiaverčiai gaunantiems 350 litų“, – prisimena V. Mitrofanovas.

Jam kilo klausimas, kodėl moteris netingėjo eiti į savivaldybę tvarkytis kompensacijos dėl 3 litų.

„Atsakymas labai paprastas – ji gyveno renovuotame name, jeigu gauni bent 3 Lt šildymo kompensacijos, mėnesio įmoką už renovaciją irgi dengia valstybė iš bendro savivaldybės socialinei paramai gaunamo kapšo“, – paaiškino meras.

T. Medaiskis: nukentės vidurinioji klasė

„Su visa pagarba argumentui apie socialinį teisingumą, sakymą, kad lengvatos panaikinimas yra socialiai teisingas, vis dėlto manau, kad šiuo atveju ne visai taip. Viena vertus, iš tikro labai daug žmonių įtraukiama į rėmimo ratą. Skelbti skaičiai – apie 250 tūkst. – tikrai labai daug, tai padidins administravimo išlaidas.

Gal finansiškai tai apsimokės, bet, kita vertus, tokio didelio skaičiaus žmonių įtraukimas į rėmimą – vienaip ar kitaip, žmones paramos prašymas stigmatizuoja, gal per stipus žodis pažemintas, bet kad esi priverstas prašyti paramos, pašalpos, tiems žmonėms, matyt, pakankamai nesmagu atsidurti tarp remiamų asmenų“, – sako VU Ekonomikos fakulteto profesorius T. Medaiskis.

Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Andrius Ufartas

T. Medaiskio aiškinimu, šildymo išlaidų padidėjimas smarkia atsiliepia viduriniajai klasei. Turtuoliams šis padidėjimas buvęs nebuvęs, tačiau vidutinių pajamų žmonės turės sumokėti gerokai daugiau.

„Jiems, o ne turtingiesiems, kaip bandoma pasakyti, kliūva didžiausia našta. Galima abejoti, kiek tai teisinga. Šiaip aš manyčiau, kad reikėtų įteisint žemesnį PVM visiems laikams, arba iki geresnių laikų. Dabar jis pernelyg skausmingas“, – kalbėjo ekonomistas.

Profesorius stebisi, kad politikai svarsto tik 9 arba 21 proc. PVM variantą. Esą galima ieškoti kompromisinių variantų, kad ir šildymas mažiau pabrangtų, ir mažiau žmonių būtų įtraukiama į paramą.

Lengvatos atsisakymą kritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Visada, kai kalbame apie vieno ar kito finansinio instrumento panaudojimą, turime galvoti apie tikslą. Ko siekiame? Ar daugiau surinkti į biudžetą, ar neva didesnio socialinio saugumo, ar teisingumo. Iš tiesų, kai kalbame apie lengvatas, tai Lietuvoje jų yra virš 43, o tai reiškia beveik 1 mlrd. eurų sumą. Norėčiau tik paminėti, kad šios lengvatos atsisakymas galiausiai į biudžetą atneštų tik apie 30 mln. eurų, bet paliestų 700 tūkst gyventojų, todėl politiškai, socialiai ir finansiškai sunkiai pateisinamas pasiūlymas. (...) Atrodo, kad ir toliau norime mėginti kurti pašalpinę visuomenę, bet nei politinės nei socialinės naudos nematau“, – interviu LRT radijui yra sakiusi D. Grybauskaitė.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šią savaitę kritikavo sprendimą panaikinti PVM lengvatą šildymui ir teigė, kad galinčiam padvigubėti paramos gavėjų srautui nėra pasirengta.

„Šiandien maždaug 11 tūkstančių vilniečių gauna kompensacijas už šildymą, o po to, kai, paprastai šnekant, „valstiečiai“ įvedė mokestį miestiečiams, tokių paramos prašytojų bus apie 22 tūkstančius. Tam reikės ir papildomai beveik 1,5 mln. eurų, ir papildomai 17 etatų šiame (Socialinės paramos – BNS) centre“, – žurnalistams sakė meras.

R. Šimašius prognozuoja, kad jau birželį Socialinės paramos centras sulauks paramos prašytojų antplūdžio tiek dėl panaikintos 9 proc. PVM lengvatos, tiek dėl to, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, anot mero, „visiškai neparuošusi nieko, kad tai vyktų sklandžiai“.

Atsakydamas į tai, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad papildomi etatai dėl išaugusio kompensacijų šildymui prašytojų skaičiaus vis tiek kainuotų pigiau nei esama PVM lengvata šildymui.

Savo ruožtu valdantieji socialdemokratai žada siūlyti nuolatinį lengvatinį PVM tarifą už šildymą.

„Kaip ir žadėjome, registruosime nuolatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui. Sulauksime premjero pateikto lengvatų ir mokesčių sistemos pertvarkos plano ir įvertinę visus siūlymus tokį pasiūlymą registruosime. Net nevadinčiau to lengvata: norime paversti tai nuolatiniu mažesniu PVM tarifu, nes norime, kad žmonės įpirktų šildymą, o ne eitų prašyti kompensacijų“, – tvirtina Vilniaus vicemeras, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Liūdna prognozė dėl miestų vaiduoklių pildosi (249)

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda tarsi garvežys tempia Lietuvos ekonomiką, bet ar ilgam? Nesustojanti...

Gabrielius Landsbergis patikrino Verygos tvarką: apsilankęs keliose vaistinėse pamatė, kur tikroji problema (463)

Vaistinių ydas, kaip pats tai įvardino, aptikęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Seime Aurelijui Verygai bręsta interpeliacija patikslinta (794)

Pirmadienį susitikusios opozicinės frakcijos nusprendė rengti interpeliaciją sveikatos apsaugos...

Palangoje pradėjusi burtis neįprasta rinktinė kratosi dublerių etiketės pildoma (10)

Atsitiktiniai praeiviai šįkart smalsiai nesidairė į stovėjimo aikštelėje prie „Vanagupės“...

Karbauskis: Veryga – geriausias šios Vyriausybės ministras (11)

“Baltijos tyrimų” atliktoje gyventojų apklausoje išrinktas blogiausiai dirbančiu šios...

Vladimiras Laučius. Skvernelio sparneliai: policinės valstybės erelio skrydis (251)

Nors iki prezidento rinkimų liko pusantrų metų, jau dabar ryškėja trys svarbūs dalykai.

Dingusiam povandeniniam laivui kiekviena minutė – lemtinga (24)

Remiantis Argentinos laivyno pateikiamais duomenimis, pastangos aptikti šios šalies povandeninį...

Šimtus tūkstančių lietuvių feisbuke prajuokinusi kirpykla tiek dėmesio nesitikėjo (24)

Internete netikėtai išpopuliarėjo sostinės mikrorajone įsikūrusios kirpyklos reklama. Ją...

Gyventojai neskuba atsiimti pinigų: permokų milijonai dar laukia (5)

Iš šiuo metu galimų susigrąžinti 17 mln. eurų gyventojai susigrąžino tik 640 tūkst., praneša...