„Sodros“ duomenimis, didžiausia skola už alimentus su palūkanomis šiuo metu viršija 40 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad ji susikaupė ne už vieną vaiką.
„Turime 12 asmenų, kurių skolos viršija 30 tūkst. eurų. Tokios būtų rekordinės skolos. Skolos galėjo susidaryti nuo 2008 metų, tačiau iš tiesų alimentai galėjo būti nemokami gerokai ilgiau, juk jie paskiriami, kol vaikas sulauks pilnametystės“, – teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Pasak jo, skolos yra nemažos, apie 20 tūkst. tėvų ar mamų, neišlaikiusių savo vaikų, įsiskolinimai viršija 5000 eurų.
„Galbūt čia yra didžiausia problema, nes nėra lengva tokią sumą sumokėti iškart. Tai suprasdami labai skatiname bendradarbiauti. Skolos mokėjimo grafikas gali būti išdėstytas kad ir penkeriems metams. Tai – jau realesnis kelias ir „Sodrai“ susigrąžinti pinigus, kuriuos valstybė skyrė vaikams išlaikyti ir žmonėms, kurie nevykdė savo prievolės, tą skolą sumokėti“, – teigė S. Jarmalis.
„Sodros“ atstovas atkreipė dėmesį, kad šios prievolės nėra staigmena.
„Tėvai tikrai žinojo, kad privalo mokėti alimentus ir konkrečias sumas. Tačiau staigmenų ir sunkumų gali kilti, kai paaiškėja, kad iš tiesų alimentai buvo mokami arba juos gavėjai iš tėvų išsireikalavo per antstolius, tačiau apie tai neinformavo Vaiko išlaikymo fondo ir toliau nepagrįstai gavo išmokas. Jeigu paaiškėja, kad vienas iš tėvų išmokas mokėjo, tuomet jau išmokų gavėjas turi grąžinti valstybei tai, ką gavo nepagrįstai ir tokių piktnaudžiavimo atvejų yra“, – teigė S. Jarmalis.
Jis sutiko, kad tai yra nemalonu, bet yra ir bus atvejų, kai žmogus sąžiningai mokėjo alimentus, o dabar iš jo reikalaujama skolos.
„Todėl labai svarbu bendradarbiauti. Vėlgi darome viską, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau. Dėl to kreipėmės į Antstolių rūmus, kad šie pateiktų duomenis, ar nebuvo išieškojimo procedūrų iš asmenų, kurie atsidūrė mūsų skolininkų sąraše“, – sakė S. Jarmalis.
Pasak jo, didesnė dalis skolininkų yra vyrai – tėčiai, tačiau yra apie 15 proc. moterų, kurios neišlaikė savo paliktų vaikų. Yra atvejų, kai skolingi abu tėvai, kurių vaikus prižiūrėjo globėjai. „Per šiuos metus jau susigrąžinome pusę milijono eurų“, – teigė S. Jarmalis.
Pasigenda valstybės dėmesio
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė atkreipė dėmesį, kad vienišų tėvų vaikai patiria didžiausią riziką patekti į skurdą, didžiausią nelygybę švietimo ir ugdymo sistemoje.
„Deja, turime paradoksalią situaciją – visuomenė galvoja, kad valstybė dėl vienišų tėvų ir jų vaikų daro labai daug, bet realiai beveik neturime priemonių, kurios kovotų su vaikų skurdu vienišose šeimose, jų nelygybe paslaugų teikimo sistemoje“, – sakė R. Žemaitė.
Pasak jos, beveik nėra išimčių, kurios lengvintų vienišų tėvų ir jų vaikų gyvenimą.
„Yra pavienės savivaldybės, kurios į darželius sumažina mokestį arba pirmumo teisę suteikia, kurios karts nuo karto suteikia paramą, jeigu yra visiškas skurdas tokiose šeimose. Bet valstybinės politikos žiūrint į šitą didžiulę bėdą, deja, kol kas turime labai nedaug“, – sakė R. Žemaitė.
Vaikai neturi tapti kovos dalimi
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė teigė, kad savo praktikoje nėra girdėjusi daug argumentų, kodėl nemokami alimentai. Paprastai tėvai jaučiasi mokantys ir prisidedantys.
„Vienas kitas, jeigu sąmoningai nemoka, tai paprastai sako, kad negali, neturi iš ko, nedirba, labai mažai uždirba. Paprastai jie tai sako su apgailestavimu“, – sakė A. Kurienė.
„Tai yra kovos tęsinys. Tame nėra nieko apie vaiko interesus, ir vaikui toks paaiškinimas tikrai nepadeda nei išsaugoti kažkokio autoriteto, nei geros savijautos“, – sakė A. Kurienė.
Paaugliai, pasak psichologės, yra labiau pajėgus priimti realybę, ir jiems svarbu gauti atsakymus apie tai, kaip tie finansai vaikšto.
„Bet paauglys dažniausiai yra pajėgus užduoti klausimą ir paklausti. Sakykime, jeigu tėtis nemoka alimentų, bet jis kažkur atostogauja, tai čia būtų gera tema pokalbiui, išsiaiškinti, kodėl taip vyksta“, – sakė A. Kurienė.
Vaikams nereikia visko žinoti apie patiriamus sunkumus
Pasak psichologės, vaiko saugumas labiausiai priklauso nuo tėvų saugumo. Net ir labai skurdžiai gyvenantys tėvai gali sukurti vaikui pakankamą saugumą, žinodami, kad jie turi labai limituotus resursus, bet išgyvena visi kartu dalindamiesi ir papildomai prisidėdami.
„Reikėtų realiai patiems pagalvoti, kiek, tą ką patiriame, yra nesaugumas, o kiek – tiesiog labai pasikeitęs gyvenimas, ekonominės galimybės, kurias vaikai turėjo prieš tai ir dabar“, – sakė A. Kurienė.
Pasak psichologės, tas pokytis, kaip ir kiekvienas pokytis bet kam, tikrai vaikams sukelia nesaugumą.
„Kažkoks pasikeitimas reikalauja paaiškinimo, kas atsitiko. Skyrybos arba skirtingas tėvų galėjimas prisidėti yra viena iš priežasčių, dėl ko atsirado pokytis ir nesaugumas“, – sakė A. Kurienė.
Tačiau, pasak psichologės, vaikui nereikia transliuoti tokio tipo žinių, kaip „aš nežinau, už ką susimokėsiu už mokesčius šį mėnesį“ arba „nežinau, ar turėsime už ką važiuoti atostogų“.
„Iki paauglystės – tai tikrai ne, ir ne kiekvienam paaugliui dar to reikia. Vaikas, išgirdęs tokią informaciją, pasijaučia tik kaltas, atsakingas ir bejėgis, kad nieko negali su tuo padaryti. O jis nieko negali su tuo padaryti. Tokioje situacijoje kai kurie vaikai nustoja valgyti bandeles mokykloje arba atsisako kažkokių dalykų slapta taupydami pinigus. Gal moraliai tai nėra blogai, net tai neprideda vaikui žinojimo, kad jis gali kaip nors tą situaciją pakeisti“, – sakė A. Kurienė.