Po iškilmingos Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijos, daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, lydimi karinio orkestro, Gedimino prospektu žygiavo nuo Seimo iki Katedros aikštės.
Daugelis eisenos dalyvių buvo pasipuošę tautine simbolika. Minioje buvo ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos vėliavos.
„Man ta šventė ypatinga, čia yra mano Lietuva, čia yra mano Tėvynė. Džiaugiuosi, kad yra labai daug žmonių“, - BNS sakė eisenoje dalyvavusi pensininkė Stanislava Galadildienė.
„Didžiausią žinią siunčiame ne tiek pasauliui, kiek patys sau, nes gyvename tokiais greitų pasikeitimų laikotarpiais. Pernai buvau atėjęs palaikyti Maidano. Visų Lietuvos gyventojų požiūris pasikeitė“, - sakė kitas eisenos dalyvis, 26 metų Almantas Abromaitis, minėdamas įvykius Ukrainoje.
Šios eisenos dalyviai pabrėžė visų piliečių vienybę, joje nebuvo nacionalistinių šūkių „Lietuva lietuviams“, kurie turbūt vėl skambės vėliau trečiadienį vyksiančiose kitose eitynėse, sulaukiančiose prieštaringų vertinimų.
Eisenoje dalyvavo ir kelios dešimtys Lietuvos lenkų. Su lenkiškomis, lietuviškomis, LDK vėliavomis ir plakatu „Laisvė=Wolność“ rankose jie žygiavo Gedimino prospektu.
Prieš eiseną surengtame iškilmingame minėjime Lietuvos Seime šalies vadovai teigė, kad vienybė šiuo metu yra ypač svarbi, atsižvelgiant į naujas grėsmes, mintyje turėdami nerimą dėl Rusijos, kurią Vakarai kaltina kurstant neramumus Ukrainoje.
„Tų metų vienybės jėga tapo legenda. Tokios pačios jėgos mums reikia ir šiandien, po ketvirčio amžiaus, kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės“, - sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie „imperijos“ keliamą grėsmę, tiesiogiai neminėdamas Rusijos, trečiadienį kalbėjo ir pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, paraginęs ruoštis gintis, o nesikliauti vien „išsigandusiais bičiuliais europiečiais“.
„Jei bepročių agresija nesustabdoma ir imperija eina atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais, o išsigandę bičiuliai europiečiai net patars nesipriešinti užpuolikui, mat pasaulyje esą svarbesnių dalykų, taip sakys - svarbesnių nei laisvė ir teisingumas. Bet ir iš pradžių, ir visados mes esame tie, kurie turim ką pasakyti. Reikia rengtis ginti žilą tėvą ir mylimą močiutę ir mažą sesutę“, - sakė V.Landsbergis.
Istorinio atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos minėjime trečiadienį taip pat dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Islandijos prezidentas, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Švedijos parlamentų pirmininkai.
„Mūsų laisvės kaina buvo brangi, tačiau visada turime būti pasirengę ją sumokėti. Nūdiena ir tarptautinė aplinka, ypač mūsų regione, kelia vis didesnį nerimą. Privalome išsaugoti budrumą ir tikėjimą savo valstybe“, - vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Lietuvos parlamento sakė Latvijos Saeimos vadovė Inara Murniecė.
Po šventinių kalbų į dangų vaikai paleido trispalvius balionus. Šventiniai renginiai taip pat vyksta kituose Lietuvos miestuose, vakare Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje organizuojami koncertai.
V.Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip prieš ketvirtį amžiaus Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos. Šis žingsnis svariai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo.