„Partijos prezidiumas bendru sutarimu sutarė, kad liekame prie anksčiau suformuluotų nuostatų ir laukiame žingsnio iš valstiečių žaliųjų“, - teigia partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Jeigu derybos nutrūktų su socialdemokratais, Tėvynės sąjunga yra konstruktyvi jėga, kuri svarstytų galimybę grįžti prie konsultacijų", - sako pirmininkas.
Bet, kaip sako partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, taip prezidiumo sprendimas suformuluotas dėl nenoro pasirodyti nusistačius neigiamai tokios koalicijos atžvilgiu.
„Nenorėjo suformuluot, kad mes iš viso daugiau nedalyvaujame“, - sakė V. Landsbergis.
Kas tas „atskalūnas“?
Tačiau didžiausia prezidiumo intriga buvo vadinamųjų „atskalūnų“ išryškinimas partijoje. Problema ta, kad dalis partijos narių norėjo derėtis su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl galimos koalicijos ir siekė tai aptarti prezidiume. Teigiama, kad vienas jų, Žygimantas Pavilionis, netgi tiesiogiai kontaktavo su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir siekė užsitikrinti krašto apsaugos ministro pozicijas, blefuodamas, esą turi Prezidentūros palaikymą. Suprantama, jo pavardę mini ne krikdemų atstovai.
Sakoma, kad prezidiumo posėdis trečiadienį buvo itin karštas, esą partijos pirmininkas G. Landsbergis krikdemus, kurie norėjo padiskutuoti apie koaliciją su valstiečiais žaliaisiais, posėdyje pavadino „atskalūnais“, „maištininkais“ ir „Trojos arkliais“. Tiesa, pats G. Landsbergis tai paneigė.
Neoficialiais duomenimis, posėdyje už koaliciją agitavo Audronius Ažubalis ir Ž. Pavilionis. Pats Ž. Pavilionis po posėdžio situacijos komentuoti nenorėjo, bet sakė, kad tai pirmas atviras pokalbis partijoje.
DELFI pasiteiravus, ar tikrai derino pozicijas su R. Karbauskiu su menama galimybe užimti krašto apsaugos ministro pareigas, politikas kategoriškai tai paneigė.
„Visiška melagystė", - atsakė Ž. Pavilionis.
„Paskutinis mano pokalbis buvo tarp pirmo ir antro turo dėl paramos vienmandatėje apygardoje", - teigia Ž. Pavilionis.
Pats R. Karbauskis DELFI sakė, kad su juo Ž. Pavilionis nesusisiekė ir apie jokius postus šiuo metu apskritai nekalbama.
G. Landsbergis pripažįsta, kad prezidiumo posėdis buvo gana intensyvus: „Kad buvo diskusijų, tai buvo". Tačiau apie konkrečius žmones žurnalistams jis nekomentavo.
Kodėl kilo įtampa?
DELFI primena, kad rinkimus laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iškovojusi 56 mandatus būsimame Seime.
Partija pradėjo pokalbius dėl koalicijos su konservatoriais bei socialdemokratais. Tačiau konservatoriai iškėlė keletą sąlygų: tuo pat metu nesiderėti su socdemais, kad partijų lyderius patikrintų spectarnybos, taip pat pasiūlė parengti Vyriausybės programos apmatus. Jie dar norėjo į koaliciją įtraukti Liberalų sąjūdį be liberalų žinios.
Socdemai sąlygų nekėlė, todėl Valstiečių ir žaliųjų sąjunga derybas pradėjo su socialdemokratais. Pasak Ramūno Karbauskio, konservatoriai tik ieškojo preteksto nesiderėti su valstiečiais žaliaisiais.
Tačiau konservatorių gretose esama nesutarimo: dalis krikdemų norėjo padiskutuoti apie koalicijos galimybes prezidiume, bet partijos vadovybė jį atidėjo. Įtampa pasiekė piką, kai partijos pirmininkas G. Landsbergis ėmė skelbti užuominas apie tai, kad partijoje gali būti atskalūnų, kurie galbūt susivilios valstiečių ir žaliųjų pasiūlymams.
G. Landsbergis trečiadienį sako, kad iš esmės jie derybas pradėtų, jei į juos kreiptųsi bet koks asmuo, turintis įgaliojimus kalbėti partijos vardu. Saulius Skvernelis šiuo atveju netinka, mat jie buvo susitikę ir paaiškėjo, kad S. Skverneliui esą reikia derinti viską su R. Karbauskiu.
Derino pozicijas prieš rinkimus konfidencialiai
Tačiau kas vyko partijoje po Seimo rinkimų? Partijos nariai vieni su kitais bendravo feisbuke, pasigirdo kalbų apie krikdemų atskilimą, kurias patys krikdemai iškart paneigė.
„Daug karščiavimosi. Suprantama, pasikeitė padėtis, žmonės ne taip planavo savo gyvenimą ir būsimą darbą", - sako V. Landsbergis.
Prieš antrą Seimo rinkimų turą konservatoriai ne kartą sakė matantys trijų partijų koaliciją: konservatorių, liberalų ir valstiečių žaliųjų. Ši koalicija, anot konservatorių, buvo konfidencialiai derinta tarp trijų partijų lyderių.
„Šių partijų vadovai iki pirmojo rinkimų turo dalyvavo tokiuose tarpusavio pokalbiuose – trijų partijų lyderių bendrame formate", - prezidiumo sprendime sako konservatoriai.
Tačiau vėliau Liberalų sąjūdis atsisakė kalbėti apie galimą darbą su valstiečiais, patys valstiečiai irgi nebetroško būtent tokios koalicijos.
„Mes nežinome, kas pasikeitė tarp pirmojo bei antrojo rinkimų turo, kad tiek valstiečiai, tiek ir liberalai kategoriškai atsisako toliau diskutuoti dėl galimybės dirbti kartu. Dėl to apgailestaujame", - teigia konservatoriai.