DELFI primena, kad šiuo metu Prezidento institucija yra antroje vietoje (pasitiki 79 proc., nepasitiki 13 proc.), po tradiciškai šiame reitinge lyderiaujančios Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (pasitiki 89 proc., nepasitiki 9 proc.).
„Prezidento fenomenas“
A. Navickas feisbuko įraše, kurį pavadino „prezidento fenomenu“ aiškina, kad panašu, kad turime šalies vadovą, kuris atitinka absoliučios daugumos žmonių skonį.
„Tai, kad žmonių pasitikėjimas yra itin galingas politinis ginklas, regis, puikiai supranta ir pats G. Nausėda. Ne tik vykdo aktyvią politinę komunikaciją per visus medijų kanalus, bet ir reguliariai rėžia griežtus komentarus Vyriausybės ar Seimo atžvilgiu – tai žmonėms patinka...“, – rašė konservatorius.
Jis rašė, kad paradoksalu, kad nors stipriai prezidentas pasisako, tačiau patvirtina naujos Vyriausybės sudėtis tikrai ne stipriausi.
„Po visų „stiprių“ G. Nausėdos kalbų buvo patvirtinta tikrai ne pati stipriausia ir kompetentingiausia Vyriausybė. Su dviem atstovais iš frakcijos, kuri, panašu, stipriai veikiama vienos iš Rytų valstybės“, – apie Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovus Vyriausybėje rašė politikas.
A. Navickas savo įraše tvirtino, jog buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sulaukė prezidento pareigų, tačiau su postu jam teko atsisveikinti. O naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turi konkrečią užduotį įrodyti, kad R. Masiulis dirbo netinkamai.
Ar turės įtakos gyvenimo kokybei?
Užkliuvo konservatoriui ir G. Nausėdos ir jo komandos pateiktas mokesčių reformos pataisų paketas. A. Navickas feisbuke rašė, kad valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis atsisakė vertinti pakeitimus, kol nėra konkrečių įstatymų projektų.
Kovą prieš R. Karbauskį G. Nausėda, pralaimėjo ir dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną, rašo A. Navickas.
„Prezidentas nemato prasmės kelti ŽŪM į Kauną, tačiau R. Karbauskis tik šypsosi ir sako, kad bus ji Kaune ir taškas. Naujasis ŽŪ ministras taip pat sako, kad perkėlimas nesąmonė, bet nieko nepadarysi – ministerija bus perkelta – tik be smegenų“, – ironizavo jis.
Pro akis politikui nepraslydo ir Vyriausybės ir prezidento susitikimas. Kuris baigėsi „broliškais apsikabinimais“.
„Viskas baigiasi broliškais apsikabinimais ir pareiškimais, kad „Gerovės valstybė“ iš esmės tas pats, kas „Tėvynės labui“. Kas toliau? Žemės ūkio ministras pasako, kad supranta, jog Prezidentas nori didinti akcizą žemdirbiams dyzelinui ir taip į biudžetą atgauti keturiasdešimt milijonų, tačiau nei ministras, nei Premjeras esą to daryti neketina. „Geriau paieškokime kitų būdų, kur gauti pinigų“, – sako Andrius Palionis. Pala, tai dėl ko buvo sutarta Prezidentūroje?“ – klausimą kėlė politikas.
Tarp priekaištų prezidentui A. Navickas įvardija ir deklaruotą prioritetą kultūrai ir švietimui. O būtent šios prezidento patarėjų grupės mažiausiai suformuotos.
„Labiausiai nesinorėtų, kad G. Nausėda virstų į Didžiosios Britanijos monarchės analogą – ją myli absoliuti dauguma britų, tačiau jos įtaka valstybės gyvenimui minimali. Tačiau čia jau viskas priklauso nuo paties Prezidento. Noriu tikėti, kad jam neužtenka žinojimo, kad yra populiarus, jis nori palikti ypatingą įrašą Lietuvos istorijoje, kad vėliau žmonės sakytų, jog gerovės valstybė iš tiesų tapo daugiau“, – feisbuke rašė A. Navickas.
DELFI primena, kad iki šiol geriausi vertinimai buvo prezidento V. Adamkaus kadencijos pradžioje 1999 metų gegužę (tada ja 76 proc. pasitikėjo). Palyginimui ELTA dar paminėjo, kad aukščiausi Prezidento institucijos vertinimai per prezidentės Dalios Grybauskaitės kadenciją buvo 2010 metų spalį (73 proc.). Prasčiausi šios institucijos vertinimai buvo prezidento Rolando Pakso skandalo pradžioje 2003 metų lapkritį, kai šia institucija pasitikėjo tik 18 proc. šalies gyventojų, o 73 proc. ja nepasitikėjo.