Dirbti tik keturias dienas norėtų ir tėvai dirbantys verslo struktūrose, todėl Darbo kodekso pataisas vadina diskriminuojančiomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad pataisos nėra diskriminuojančios, esą viešasis sektorius ir taip pralaimi privačiam, todėl trumpesnė darbo savaitė būtų kaip skatinama priemonė.
Šiaulių rajone gyvenanti Greta augina dvi dukras – beveik 3 metų ir 4 mėnesių. Moteris LNK sakė, jog planuoja grįžti į darbus, kai mažoji dukra paaugs. Ir ji būtinai pasinaudotų galimybe dirbti trumpiau.
„Galėtum tada susiplanuoti savo darbo dieną kitaip, kadangi yra ne vienas vaikas, o dažniausiai jie serga, reikia tai pas gydytojus, dar kažkur. Tai būtų lengviau susiplanuoti savo veiklą“, – kalbėjo moteris.
Seime priimtos Darbo kodekso pataisos numatančios 4 darbo dienų arba 32 darbo valandų savaitę tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų.
„Kaip pilotinis projektas, pavadinkime jį taip. Kada po tam tikro laiko matytųsi, ar žmonės grįžta anksčiau į darbus, ar tai paskatina grįžti. Nes yra stebima, kad po motinystės atostogų labai didelis procentas žmonių negrįžta į tą patį buvusį darbą“, – LNK žinioms sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Bet privilegija dirbti tik 4 dienas per savaitę turės tik tėvai, dirbantys viešame sektoriuje, valstybės, savivaldybės įstaigose, Lietuvos banke.
Dviejų dukrų mama Greta tokia galimybe pasinaudoti negalės, nes dirba verslo įmonėje.
„Yra nelygybė, žinoma, kad norėčiau, jog priklausytų man tos 4 darbo dienos. Bet čia jau kaip darbdaviai nuspręs. Bet faktas, kad ne viena mamytė norėtų tokių sąlygų“, – sakė LNK pašnekovė.
Dirbančiuosius privačiame sektoriuje diskriminuojanti privilegija – taip daugelis vadino šias Darbo kodekso pataisas.
Jų iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen kritiką atmeta sakydama, kad trumpesnė darbo savaitė būtų kaip priemonė, skatinanti dirbti viešajame sektoriuje.
„Jei mes pažvelgsime į tai, kaip gali konkuruoti viešasis sektorius su privačiu, tai akivaizdu, kad užmokesčio dydžiu negali konkuruoti. Gali konkuruoti kažkokiomis garantijomis didesnėmis“, – aiškino Seimo vadovė.
Opozicija sako, kad Darbo kodeksas yra skirtas visiems dirbantiesiems. O jų skirstymas – antikonstituciškas.
„Šiuo atveju mes svarstome ne valstybės tarnybos įstatymą, o būtent Darbo kodeksą. Ir dabar gausis taip, kad mes turime dvi rūšis darbuotojų. Pagal tokią praktiką ateityje turėsime turėti du Darbo kodeksus – vieną viešojo sektoriaus darbuotojams, kitą – privataus“, – kalbėjo Darbo partijos frakcijos Seime atstovė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė.
Privačiame sektoriuje darbdaviai galės patys spręsti leisti tėvams ar ne dirbti trumpiau. Viešajame sektoriuje trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, auginančių vaiką iki 3 metų.
Jeigu jis į darbą grįžtų anksčiau nei po dvejų metų, turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos.
„Už tos nedirbtos darbo dienos, būtų tas išskaičiuotas laikas, kokio dydžio jam tas atlyginimas būtų mokamas, apskaičiuojant mokėjimo tvarką“, – sakė Seimo narys M. Lingė.
Penkių, o ne keturių darbo dienų ritmu gyvenančios mokyklos jau dabar svarsto, kaip reikės vadovautis pataisytu Darbo kodeksu. Gali tekti ir samdyti papildomus mokytojų, didinti krūvius mažų vaikų neturintiems pedagogams.
Darbdavių atstovai nerimauja, kad sutrumpėjus darbo savaitei kai kuriose įstaigose sulėtės darbo tempas.
„Kas gali atsitikti? Dabar daug tų valdininkų dirbs trumpiau. Kaip viešasis sektorius susitvarkys su šitom papildomom funkcijom žmonėms, kurie dirbs visą tą darbo savaitę“, – LNK sakė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Keturias dienas per savaitę tėvai galės dirbti jau nuo sausio 1–osios dienos. Nuo kitų metų didelėse valstybės institucijose galės būti steigiami ir vaikų kambariai, trumpalaikei vaikų priežiūrai.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
