Dar prieš Baltijos šalių vadovų ir JAV prezidento susitikimą pabrėžta, kad tai bus ne šiaip eilinis ir trumpas rankų paspaudimo prieš kameras vizitas, o ilgesnis, nei įprastai keturšalis aukščiausio lygio susitikimas.
Tai reiškia, kad D. Trumpas Baltijos šalių vadovams nusprendė skirti daugiau laiko nei per darbo susitikimus, įskaitant bendrus pietus ir bendrą spaudos konferenciją. Susitikime be Baltijos šalių vadovų lydi ir neįprastai gausios aukštų pareigūnų delegacijos. Pavyzdžiui, kartu su Lietuvos vadove į Vašingtoną vyko ir užsienio reikalų, krašto apsaugos bei ūkio ministrai. Susitikime taip pat dalyvauja JAV gynybos, prekybos, energetikos sekretoriai ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas.
Aukštas statusas siejamas ir su tuo, kad Baltijos šalys šiemet švenčia nepriklausomybės šimtmečius. Be to, D. Trumpas siekia parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo – Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
Į Baltuosius rūmus atvykę Baltijos šalių vadovai – D. Grybauskaitė, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos lyderis Raimondas Vėjuonis iš pradžių pakviesti bendrų pietų.
Trumpas: Baltijos šalys – pavyzdys kitoms NATO šalims dėl gynybos finansavimo
D. Trumpas spaudos konferencijos metu JAV žmonių vardu padėkojo Baltijos šalių vadovams už „gilią ir ištvermingą“ draugystę tarp tautų, kuri išlaikė savo svarbą per 100 metų.
„Per dešimtmečius brutalios sovietų okupacijos JAV niekada nenustojo pripažinti Baltijos šalių valstybingumo“, – akcentavo D. Trumpas. „Visos trys Baltijos šalys yra atsidavusios ir pilnavertės NATO šalys ir noriu padėkoti už jūsų dalyvavimą, jūs skiriate 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto gynybai, – sakė prezidentas, – kai tautos yra atsidavusios taikai, jos į tai investuoja“.
„Jūsų įsipareigojimas pasidalyti našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys ir partnerės visame pasaulyje“, – sakė jis.
„Baltijos šalys taip pat prisideda prie kovos su „Islamo valstybės“ teroristais, siųsdamos savo instruktorius“, – sakė D. Trumpas. Jis taip pat pabrėžė ekonominių santykių plėtojimo svarbą. „Mes bendradarbiaujame, kad padidintumėme energijos šaltinių diversifikaciją Baltijos regione, ypač kalbant apie suskystintas gamtines dujas, kurių jūs vis daugiau suvartojate“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jis taip pat pasinaudojo proga paminėti ir valstybingumo šimtmečio jubiliejų su Baltijos šalių prezidentais. „Dėkoju už galimybę pažymėti šią progą kartu, – sakė jis, – Baltijos šalys gali pasikliauti, kad JAV liks ištikima draugė ir sąjungininkė“.
Estijos žurnalistei paklausus JAV Prezidento, kaip jis traktuos Rusijos Prezidentą V. Putiną, ar kaip priešą, ar kaip asmenį, su kuriuo galima užmegzti dialogą, Baltųjų rūmų vadovas neatmetė galimybės, kad su V. Putinu įmanoma bendradarbiauti.
„Tikiuosi, kad pavyks užmegzti dialogą, o jei ne - pirmi apie tai sužinosite“, - kalbėjo D. Trumpas.
„Aš tikrai esu griežčiausias Rusijos kritikas“, - pabrėžė JAV Prezidentas, primindamas, kad jis atšaukė daugiausia Rusijos diplomatų.
„Aš rodau griežtą ranką“, - JAV politiką Rusijos atžvilgiu iliustravo D. Trumpas.
Anot JAV Prezidento, užmegzti dialogą ir sutarti su Rusija, kaip ir su Kinija, yra gerai.
„Manau, kad mūsų santykiai su Rusija galėtų būti labai geri. Taip pat ir su Prezidentu Putinu. Bet gali būti, kad taip ir neatsitiks“, - svarstė JAV Prezidentas, vėliau akcentuodamas, kad JAV turi pačią stipriausią kariuomenę ir stipriausią aljansą pasaulyje.
Spaudos konferencijos metu Dalia Grybauskaitė akcentavo kolektyvinės gynybos svarbą. „Mes visi suprantame NATO svarbą mums visiems ir būtinybę investuoti į gynybą kartu“, – sakė prezidentė.
„Kalbėjomės su prezidentu, aš kažkiek pajuokavau, kad (...) kartais priimti sprendimams mums reikia nenuspėjamos lyderystės. Tokią lyderystę mes matome pas D. Trumpą“, – sakė Lietuvos prezidentė.
„Be svertų ir spaudimo NATO neskirtų papildomų išlaidų gynybai, nebūtų sprendimų rotuoti JAV karines pajėgas mūsų šalyse, nebūtų noro nagrinėti oro gynybos klausimus, kurie mums labai svarbūs“, – pridūrė ji. „Tikimės, kad kiti 100 metų bus dar geresni, būsime dar artimesni ir pasieksime dar daugiau“, – sakė D. Grybauskaitė.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad nors Baltijos šalys nėra didelės, jos turi patirties, kurios sąjungininkai gali pasisemti. „Noriu padėkoti prezidentui D. Trumpui už lyderystę mūsų regione, kuri matoma labai ryškiai. Švenčiame mūsų valstybingumo 100-metį. Mūsų žmonės pusę šimtmečio praleido Sovietų sąjungos sudėtyje, kėlėsi ir gyveno okupacijos šešėlyje. Noriu padėkoti JAV, kurios žmonės nepripažino šios okupacijos“, – sakė ji.
„Baltijos šalys nors ir mažos, tačiau yra be galo svarbios ir gali daug pasiūlyti savo draugams. Mes anksčiau nei bet kas kitas nukentėjome nuo agresijos kibernetinėje erdvėje. Mes noriai pasidalinsime savo patirtimi su mūsų sąjungininkais“, – teigė K. Kaljulaid.
Parėmė Lietuvą ir sukritikavo Vokietiją
Kiek anksčiau vykusio priėmimo metu D. Trumpas pasveikino Baltijos šalių lyderius su šimtmečiu. Tiesa, nors spaudos konferencija buvo numatyta vėliau, D. Trumpas ne pagal planą ėmė šnekėti kiek anksčiau ir atsakinėti į žurnalistų klausimus. Vienu metu, paklaustas apie NATO, JAV prezidentas, regis, neištvėrė ir kreipėsi į priešais sėdinčią Lietuvos vadovę.
„Ar Donaldas Trumpas atnešė pokyčių į NATO? Ponia prezidente, gal norite apie tai kalbėti?“, – apie save kalbėdamas trečiuoju asmeniu į D. Grybauskaitę kreipėsi JAV prezidentas, - tai labai rizikingas klausimas, bet jei pasakys tą patį, ką sakė Ovaliniame kabinete...“
„Galiu pakartoti, kad tai geras spaudimas visoms NATO šalims, visam politiniam elitui, kuris galvoja, kad kažkas kitas, o ne jie patys turėtų ginti. Tad pirma reikia daryti namų darbus ir tada prašai partnerių eiti kartu. Tokia lyderystė yra gera, mes ja naudojamės“, - atsakė D. Grybauskaitė, o ją pertraukęs D. Trumpas kaipmat pasigyrė, kad NATO gynybai skiria daugiau būtent dėl jo. Tiesa, ne visos Aljanso šalys sulaukė pagyrų.
„Net dabar Vokietija skiria vos procentą gynybai, o tuo metu sujungia dujotiekį su Rusija ir Rusijai moka didelius pinigus už tą dujotiekį. Kodėl tai vyksta? Tai neteisinga“, - „Nord Stream“ dujotiekio sukritikavo D. Trumpas.
Paklaustas dėl Rusijos, D. Trumpas pirmiausiai pabrėžė, „tikriausiai, niekas kitas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu“, nei jis pats, o dėl V. Putino JAV prezidentas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Idealiu atveju norime sutarti su Rusija. Gal sutarsime, o gal ir ne. Galimai ne. Sužinosime, aš jus informuosiu, bus laikas ir aš jus informuosiu labai greitai“, – pareiškė D. Trumpas.
Dokumente įtvirtino saugumo garantijas
Lietuvos diplomatų teigimu, susitikime daugiausia dėmesio skirta saugumo klausimams. Šiuos ir kitus klausimus pavyko įtraukti į bendrą politinę deklaraciją, kurioje įtvirtintos ne šiaip JAV, o abipusės saugumo garantijos. Iš keturių deklaracijos punktų svarbiausiuoju Baltijos šalims laikomas būtent bendradarbiavimas saugumo srityje.
„Jungtines Amerikos Valstijas ir Estiją, Latviją bei Lietuvą sieja ilgalaikis įsipareigojimas užtikrinti Europos saugumą, ir jos pasižada stiprinti bendradarbiavimą, kovodamos su jėgomis, keliančiomis grėsmę mūsų bendroms vertybėms, saugumo interesams ir vieningai vizijai.
NATO, kuriai tvirtai vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, yra esminis transatlantinių ryšių pagrindas ir kolektyvinio saugumo kertinis akmuo. Kartu toliau gerinsime NATO gebėjimą užtikrinti stiprų atgrasymą ir gynybą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Estija, Latvija bei Lietuva dar kartą patvirtina savo nepajudinamą įsipareigojimą laikytis Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio“, – pabrėžiama Estijos, Latvijos, Lietuvos ir JAV prezidentų pasirašytoje deklaracijoje.
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu, o kelių pirmųjų susitikimų su NATO šalių vadovais metu viešai neišsakė paramos 5-jam straipsniui. Tad dar sykį pabrėžtas D. Trumpo įsipareigojimas laikomas ypač svarbiu.
Be to, deklaracijoje Baltijos šalys įsipareigojo toliau modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, siekdamos ne tik padidinti jų sąveikumą su JAV bei kitomis NATO sąjungininkėmis, bet ir sustiprinti teritorinės gynybos pajėgumus vykdant įsipareigojimus pagal 3-iąjį straipsnį.
Pastarasis numato, kad Aljanso šalys „kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“.
Be to, deklaracijoje pažymėta, kad Baltijos šalys viešai įsipareigojo ne šiaip skirti reikiamas lėšas gynybai – tai, ką pastaraisiais metais akcentavo D. Trumpas, bet ir pažadėjo stiprinti regioninę infrastruktūrą, sudarydamos sąlygas dislokuoti papildomas JAV ir NATO rotacines pajėgas.
Būtent vienoks ar kitoks nuolatinio JAV pajėgų buvimo Baltijos šalyse siekis buvo vienas svarbiausių Lietuvai.
Deklaracijoje tai pažymėta, teigiant, kad JAV „ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą. JAV yra pasirengusios padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir pajėgumus teikdamos ilgalaikę pagalbą saugumo srityje.“
Pernai iš Baltijos šalių išvedus 2014-siais čia pasirodžiusias JAV rotacines kuopas buvo kilę nerimo signalų ir raginimų grąžinti tokias pajėgas, mat kol kas Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje dislokuotos tik nedidelės amerikiečių specialiųjų operacijų pajėgų komandos. Vis dėlto amerikiečiai užtikrino, kad Baltijos šalys jaus nuolatinį JAV pajėgų buvimą. Juo labiau, kad deklaracijoje pažymėta ir tai, ko prieš šį viršūnių susitikimą siekė Lietuva.
„Tokie įrenginiai, kaip „Patriot“, povandeniniai laivai aplink Lietuvą – yra įvairių būdų, kaip užtikrinti mūsų oro erdvės saugumą ir tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir kitos šalys, supranta, kad Baltijos šalių oro erdvė turi būti rimčiau saugoma, ne tik saugoma oro policijos, bet jau ir apginama“, – dar prieš susitikimą LRT sakė D. Grybauskaitė. Oficialiame susitikimo dokumente toks Lietuvos siekis įtvirtintas raštu.
„Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse“, – teigiama deklaracijoje. Lietuva jau yra įsigijusi norvegiškas oro gynybos sistemas NASAMS, kurios naudoja amerikietiškas priešlėktuvines raketas AMRAAM. Šių raketų pardavimui Lietuvai leidimą suteikė Vašingtonas.
Vis dėlto didesnio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimas ar oro gynybos tinklo integravimas būtų kitas žingsnis sustiprinant Baltijos šalių oro erdvės apsaugą.
Galimybės lietuvių verslui
Vizito metu rengiamas ir verslo forumas, kuriame dalyvauja 18 Lietuvos įmonių. Jos tikisi pristatyti savo veiklą ir susirasti naujų klientų. Valstybės kontroliuojamos įmonės „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ ketina pasirašyti susitarimą su bendrove „Freeport LNG“ dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Tad neatsitiktinai deklaracijoje pažymėti ir ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Pastarieji taip pat buvo ypač aktualūs Lietuvai, mat amerikiečiai jau nesyk gyrė lietuvius dėl energetinę nepriklausomybę stiprinančių projektų, tokių, kaip suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Estija, Latvija bei Lietuva kaip partnerės stiprins bendradarbiavimą, siekdamos padidinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę, diversifikuojant tiekimo šaltinius, atsargas bei maršrutus, įtraukiant JAV suskystintųjų gamtinių dujų ir kitų pažangiausių energetikos technologijų eksportą.
Sieksime sustiprinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant energetiką, individualų ir kolektyvinį atsparumą plėtojant ir plečiant esamus tarpvalstybinius perdavimo maršrutus, didinant regioninių energetikos rinkų integraciją bei nuolat gerinant mūsų kibernetinio saugumo pajėgumus“, – pabrėžiama deklaracijoje.
Dokumente taip pat pažadėta toliau stiprinti ir plėsti ryšius tarp JAV ir Baltijos valstybių: įsipareigota skatinti studentų ir jaunimo mainus, stipendijų programas, universitetų bendradarbiavimą, bendras inovacijas ir mokslinius tyrimus, teikti paramą turizmo ir privataus sektoriaus ekonominei partnerystei.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Estija, Latvija bei Lietuva toliau dirbs kartu, padėdamos vystyti nepriklausomą, profesiniu požiūriu stiprią ir objektyvią žiniasklaidą ir žurnalistiką bei skatinti kritinį mąstymą, žiniasklaidos priemonių naudojimo ir informacinį raštingumą“, – teigiama deklaracijoje.