Žinia apie atsisakymą tiekti šarvuočius Lietuvai sekmadienio rytą buvo pagrindinė populiaraus Vokietijos portalo naujiena.
Vokietijos pareigūnai aiškina, esą Berlynas pirmenybę teikia savo ginkluotosioms pajėgoms, ir patenkinti Lietuvos vyriausybiniu lygiu pateiktą prašymą nėra galimybių.
Dienraštis „Die Welt“ citavo Vokietijos gynybos ministerijos atstovą, kuris sakė, kad Berlynas sveikina Lietuvos pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, šiuo metu turinčias apie 300 pasenusių JAV gamybos vikšrinių šarvuotųjų transporterių M113.
Tačiau jis pridūrė: „Nenumatome perduoti Lietuvai šarvuotųjų transporterių, šiuo metu naudojamų bundesvero, arba parduoti mašinų, kurių norima įsigyti per kelerius ateinančius metus.“
Kaip rašo „Die Welt“, Lietuva siekė gauti iš Vokietijos ratinių šarvuotųjų kovos mašinų „Boxer“ pagal tarpvyriausybinį sandorį, kuris leistų išvengti daug laiko reikalaujančių ginklų eksporto procedūrų, jeigu tos mašinos būti perkamos tiesiogiai iš gamintojų – bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“. Leidinio duomenimis, Lietuvos prašomas šarvuočių skaičius buvo „dviženklis“.
Federalinės vyriausybės sprendimą kritikavo kai kurie politikai iš valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos koalicijos partnerės Socialdemokratų partijos (SPD).
„Esame labai suinteresuoti, kad NATO partneriai didintų savo pajėgumus Baltijos regione“, – sakė SPD atstovas Raineris Arnoldas.
CSU atstovas Florianas Hahnas atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys jaučiasi nesaugios, padidėjus įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos dėl krizės Ukrainoje. Jis pripažino, kad Aljansas pagal susitarimą su Rusija yra įsipareigojęs nedislokuoti didelių karinių pajėgų Rytų Europoje, bet pridūrė, kad „neperžengiant šio slenksčio, turėtume daryti viską, ką galime, kad padėtume savo partneriams“, rašo „Die Welt“.
„Tokioje padėtyje esame raginami kiek įmanoma palaikyti mūsų NATO ir ES partnerius Baltijos regione. Taip pat apima (ginkluotės) įsigijimo projektus, tokius kaip šarvuotųjų transporterių „Boxer“ įsigijimas“, sakė F.Hahnas.
Universalūs ratiniai šarvuotieji transporteriai „Boxer“ laikomi moderniausiomis pasaulyje šio tipo karinėmis mašinomis. Jie gali būti naudojami kariams transportuoti, kaip mobilios vadavietės, taip pat kaip šarvuotosios kovos mašinos.
J. Olekas padėties nedramatizuoja
Lietuvos krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas DELFI teigė dar negavęs oficialaus Berlyno pranešimo apie tokį sprendimą.
„Ne, nepasiekė“, - sakė J. Olekas.
Vis dėlto žinios iš Vokietijos ministras nedramatizuoja. Esą Vokietijos ginkluotės gamintojai tėra vienas iš būrio variantų, ir Lietuva nelieka be alternatyvų.
Žiniasklaidoje skelbiamų žinių, esą susitarimas su vokiečiais būtų leidęs greičiau apsirūpinti šarvuočiais, J. Olekas nepatvirtina – esą jokio prioriteto Vokietijai Lietuva neteikė.
„Nėra tokio pasiūlymo, kad vokiečių šarvuočiai būtų greičiau negu kieno nors kito. Mes turim 10 pasiūlymų, svarstome juos, renkamės. Galutinį sprendimą pasakysime, kai jis bus. Jeigu iš dešimties liks devyni, tai rinksimės iš devynių“, - sakė J. Olekas.
Vokietijos žiniasklaidos duomenys pasirodė esantys prieštaringi. Ministras pabrėžia, kad Vokietijos gynybos ministerijos nebuvo prašoma parduoti „Boxer“ šarvuočius. Be to, DELFI žiniomis, jų gamintoja iš Lietuvos paskelbto konkurso nepasitraukė, bent jau kol kas.
J. Olekas BNS tvirtino, kad Lietuva su Vokietijos gynybos ministerija tiesiogiai iki šiol derėjosi tik dėl galimo artilerijos sistemų, t.y. šarvuotų haubicų (PzH) 2000 įsigijimo ir artimiausiu metu laukia oficialaus atsakymo. Tuo metu savo pasiūlymą dėl šarvuočių Lietuvai kartu su dar devyniais gamintojais esą yra pateikusi pati Vokietijos bendrovė tiesiogiai.
„Mes nekalbame apie „Boxer“ pirkimą apskritai, prašymų pirkti „Boxer“ mes niekam nepateikėme - mes ieškome pėstininkų kovos mašinų, ir iš pasiūlymų išsirinksime, ką pirkti. (...) Kol kas mes kalbėjome tik apie kompanijas, esame paprašę gamintojų, kad jie atsiųstų pasiūlymus. Gal galėtų vykti sandoris (ir tarpvyriausybiniu lygmeniu), bet apie tai kol kas nieko nebuvo šnekėta“, - sakė jis.
Ministras sakė, kad galutiniai sprendimai dėl šarvuočių bus priimti „dar šiemet“.
Kuo toliau, tuo keisčiau
Pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas, pulkininkas Romualdas Petkevičius BNS taip pat patvirtinio, kad Lietuva dėl šarvuočių įsigijimo nesidera nei su Vokietijos vyriausybe, nei su pačia bendrove.
„Lietuvos Krašto apsaugos ministerija jokių papildomų užklausimų nei Vokietijos vyriausybei, nei pačiai kompanijai dėl pėstininkų kovos mašinų nėra išsiuntusi. Toliau vyksta rinkos analizė tų dokumentų iš visų dešimties potencialių gamintojų, kurie buvo pateikti dar praėjusiais metais“, - sakė jis.
Anot projekto vadovo, šiuo metu vis dar vertinami visų gamintojų pasiūlymai ir iki kovo pabaigos ministerija ketina atrinkti keletą šarvuočių modelių - tuomet gamintojai bus prašomi atsivežti techniką į Lietuvą, kuri čia bus išbandoma.
„Atrinktus gamintojus norėsime pasikviesti į Lietuvą, kad jie atvežtų savo mašinas praktiniams bandymams ir toliau vykdysime analizę žiūrėdami į praktines pasirinktų modelių galimybes ir jų atitikimą Lietuvos kariuomenės operaciniams reikalavimams“, - informavo pulkininkas.
Jis patvirtino, kad Lietuva svarsto įsigyti „apie šimtą“ šarvuočių.
„Mes planuojame mechanizacijos programos rėmuose aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis du batalionus. Priklausys nuo batalionų konfigūracijos, bet kalbama kažkur apie šimtą mašinų“, - sakė kariuomenės atstovas.
Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą - be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.
Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.