Skandalingi sausio 3-iosios įvykiai, kai Trispalvės al. buvo rengiama akcija K. Škirpai palaikyti ir kai į policiją buvo pristatyta A. G. Astrauskė, jau persikėlė į teismo salę – trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė išnagrinėjo lietuvių kalbos mokytojos skundą dėl policijos pareigūnų taikytų administracinių nusižengimų užtikrinimo priemonių teisėtumo: moteris siekia, kad jos sulaikymas, daiktų apžiūra komisariate ir Lietuvos valstybinės vėliavos paėmimas būtų pripažinti neteisėtais veiksmais.
Tačiau teismo salėje A. G. Atrauskė, kuriai dėl įvykių Trispalvės al. nėra surašytas administracinio pažeidimo protokolas, nepasirodė – jai atstovaujanti advokatė Egidija Belevičienė pareiškė, kad moteris esą iki šiol gydosi sužalojimus, kuriuos patyrė sulaikymo metu. „Tačiau ji nori, kad klausimas dėl pareigūnų veiksmų būtų kuo greičiau išspręstas ir prašo skundą nagrinėti jai nedalyvaujant“, – teisme tvirtino advokatė.
Palaikyti į konfliktą su pareigūnais įsivėlusios pedagogės teisme atvyko keliolika visuomeninkų, tarp kurių buvo ir Seimo narys Naglis Puteikis. Jie visi įsitikinę, kad policijos pareigūnai peržengė leistinas ribas sulaikydami A. G. Astrauskę ir iš jos paimdami trispalvę – esą taip yra ribojama teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai skleisti informaciją bei idėjas.
Konfliktas su pareigūnais įvyko, kai šie, gavę pranešimą, kad Trispalvės al. imasi būriuotis žmonės, atvyko į įvykio vietą – pirmieji atvykę pareigūnai, anot policijos atstovo Leandro Pociaus, pamatė uždegtas žvakutes, o netoliese į krūmus buvo numesta trispalvė.
„Taip buvo išreikšta nepagarba Lietuvos vėliavai“, – teigė jis.
Anot policijos atstovo, išsiaiškinti įvykio aplinkybių netrukus atvyko antrasis pareigūnų ekipažas. Jame buvo dvi policijos pareigūnės, kurios pamatė ne tik kelis vyrus, bet ir trispalve vėliava mojuojančią moterį. Pareigūnė jos paprašė prisistatyti ir paaiškinti, ką čia veikia, tačiau vėliava mojavusi A. G. Astrauskė atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, klausė, kokiu pagrindu ji tai turėtų daryti.
„Man pagrindo nereikia, aš esu policijos pareigūnė, jūs esate viešoje vietoje, mosikuojate Lietuvos trispalve, aplinkui – žmonės, aš turiu teisę žinoti jūsų duomenis, priešingu atveju važiuosime į policijos komisariatą“, – nurodė policijos pareigūnė.
Kai A. G. Astrauskė buvo atvesta prie policijos automobilio, moteris persigalvojo ir nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą. Šiuos duomenis pareigūnė užsirašė, bet netrukus vis tiek nutarė ją vežti į komisariatą – ne tik išsiaiškinti, ar jos nurodyti duomenys yra tikri (ji neturėjo asmens dokumento), bet ir atlikti tyrimą dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Į komisariatą pareigūnai išsivežė ir trispalvę.
Komisariate jau kiti pareigūnai patikrino moters duomenis, taip pat pareiškė, kad ji yra sulaikyta, nes nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, kai iš pradžių atsisakė prisistatyti. Tačiau A. G. Astrauskė daugybę kartų kartojo, kad būtent ji pirmoji prisistatė ir nežino, kodėl buvo sulaikyta.
„Aš ėjau pro šalį, pamačiau, kad dega žvakutės, su savimi turėjau vėliavą ir gražiai ją padėjau prie sienos, – policijoje sakė moteris. Ji tada nuėjo iki parduotuvės, o į Trispalvės alėją grįžo po keliolikos minučių , – greičiausiai tada vėliava ir nukrito į šalia esančius krūmus. – Kai grįžome atgal, pamatėme policiją, aš mojavau vėliava, pati pirma prisistačiau, ne policininkė, matė tai mano bičiulis Kęstutis ir dar du vyrukai, jie visa tai nufilmavo“.
Policijoje buvo patikrintas moters blaivumas (alkotesteris parodė, kad ji yra blaivi), o prieš jos uždarymą į laikino sulaikymo kamerą pagal įstatymus pareigūnai privalėjo iš A. G. Astrauskės laikinai paimti jos asmeninius daiktus. Tačiau moteris kategoriškai atsisakė juos leisti pareigūnams apžiūrėti ir sukėlė tikrą skandalą – iš pradžių pareiškė, kad nori paskambinti advokatei, bet jai nebuvo leista, nes tuo metu net nebuvo atliekama apklausa, o tik įforminamas sulaikymas.
Tada A. G. Astrauskė policijoje ėmė šaukti, kad dėl sulaikymo jaučiasi pažeminta ir dėl to kreipsis ne tik į spaudą, bet ir Konstitucinį bei Europos žmogaus teisių teismus.
Iš policijos teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad net keletą kartų paraginta duoti apžiūrėti asmeninius daiktus moteris atsisakė vykdyti reikalavimus ir pradėjo šaukti, kad ji buvo sulaikyta „tautiniu pagrindu“ – esą pareigūnė, kuri nutarė ją sulaikyti, yra rusė.
„Jūs mane niekinate“, – šaukė pedagogė.
Kai pareigūnai paaiškino, kad tenori apžiūrėti, ar ši neturi draudžiamų daiktų (pvz., ginklų, narkotinių medžiagų ir kt.), A. G. Astrauskė ir toliau kategoriškai laikėsi savo pozicijos.
„Muškit, tampykit, į kalėjimą uždarykite, bet neduosiu, be advokatės nieko jums neduosiu ir nekalbėsiu, jūs mane tautiniu pagrindu tampote, – verkdama šaukė lietuvių kalbos mokytoja. – Mane rusai sulaikė, tampote kaip sovietmečiu už Lietuvos valstybinę vėliavą... Aš jaučiu didelį pažeminimą, kad rusai mane tampo už Lietuvos vėliavą, ką aš padariau... Manęs vos nesumušė rusės tautiškumo pagrindu.“
Galop komisariate pareigūnė paėmė A. G. Astrauskės daiktus ir juos apžiūrėjo, tačiau draudžiamų daiktų nerado. Tuo metu moteris paskambino savo bičiuliui telefonu ir verkdama ėmė šaukti, kad policijoje prieš ją buvo smurtauta. „Man ranką sulaužė, tampė kabinete, naudojo jėgą, kvieskite medikus“, – telefonu šaukė ji.
Pareigūnas moterį paragino baigti pokalbį telefonu, sakė, kad medikai jau iškviesti, bet moteris ir toliau tęsė pokalbį.
„Man stresas, rankos dreba, esu labai pažeminta, šitaip mane, lietuvę, pažemino rusės, – šaukė mokytoja. – Ji rusė, matyt, nekenčia lietuvių.“
Tokie pasisakymai supykdė kabinete buvusią policijos pareigūnę. „Nemeluokit ir nešmeižkit policininkų“, – atsikirto ji.
Kai į policiją atvyko medikai, jie A. G. Astrauskę išvežė į ligoninę, todėl į laikinojo sulaikymo kamerą ši taip ir nebuvo uždaryta. O Lietuvos vėliava, anot pedagogės advokatės E. Belevičienės, iki šiol yra policijoje ir jos pareigūnai negrąžina.
Tuo metu policijos atstovas L. Pocius pažymėjo, kad vėliava bus grąžinta, kai į pareigūnus kreipsis savininkas – duomenų, jog trispalvė priklauso A. G. Astrauskei, pareigūnams iki šiol nėra pateikta. „Mes turime pareigą nustatyti teisėtą savininką, bet jeigu ji sako, kad vėliava buvo jos, tuomet ji yra atsakinga už nepagarbą vėliavai, kai ji buvo numesta prie krūmų“, – pažymėjo jis.
Pasak pareigūno, A. G. Astrauskė buvo sulaikyta, nes nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, o policijoje šiuo metu yra atliekamas ne tik vidinis tyrimas, bet ir tiriama, ar nebuvo pažeistas Susirinkimų įstatymas, kai Trispalvės al. planuota surengti mitingą.
„Tai, kad A. G. Astrauskė savo vardą ir pavardę pasakė gerokai vėliau, jau prie policijos automobilio, nenaikina paties pažeidimo fakto, nes šio pažeidimo sudėtis yra formali, užtenka jį padaryti, – sakė L. Pocius. – Kadangi moteris nepateikė asmens dokumentų, asmenybės nustatymui ir galimo administracinio nusižengimo ištyrimui ji mandagiai buvo patalpintya į automobilį ir pristatyta į komisariatą.“
Tuo metu viename policijos pareigūnų automobilyje įrengta vaizdo kamera užfiksavo dviejų pareigūnių pokalbį, kurio metu viena pareigūnė per raciją komisariato budėtojams praneša, kad atvykusios į įvykio vietą vėliavą rado įsmeigtą į žemę šalia degančių žvakučių. „Jiems viskas galima, jiems viskas vienodai, jie sako, kad tai ne jų, jie yra praeiviai, nežinau, kaip dar prie jų prikibti“, – pareigūnė pažymėjo, kad įvykio vietą nufotografavo telefonu.
A. G. Astrauskės advokatė E. Belevičienė mano, kad policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai, kai mokytoją sulaikė ir pristatė į komisariatą bei apžiūrėjo jos daiktus ir laikinai paėmė trispalvę. Pasak jos, Lietuva jau prieš 30 metų atkūrė nepriklausomybę, tačiau po šios istorijos esą kyla rimtų abejonių, ar „gyvename teisinėje valstybėje, kai žmogus negali laisvai laikyti Lietuvos vėliavos“.
Jos teigimu, įstatymai draudžia demonstruoti fašistinę ir sovietinę simboliką, o A. G. Astrauskę sulaikiusi policijos pareigūnė esą „save iškėlė virš įstatymo“, nes atvykusi į Trispalvės alėją pareiškė, kad jai net nereikia nurodyti pagrindo, kokiu kito asmens prašė nurodyti asmens duomenis.
„Policijos pareigūnai vykdė neteisėtus veiksmus, nes jie buvo vykdomi kitam asmeniui nepadarius jokio pažeidimo“, – pabrėžė E. Belevičienė.
Pasak advokatės, dėl tokio pareigūnų elgesio iškilo grėsmė žodžio ir minties laisvei, tai esą pajuto visuomenė, nes po A. G. Astrauskės sulaikymo kilo didžiulis pasipiktinimas pareigūnų elgesiu.
Tačiau su tuo nesutinka policijos atstovas L. Pocius ir teigia, kad mokytojas gynėja pareigūnų žodžius ištraukė iš konteksto, o iš ne teisės negali gimti teisė – kiekvienas žmogus privalo vykdyti pareigūnų reikalavimus, o jeigu su jais nesutinka, vėliau turi galimybę juos skųsti.
O ar lietuvių kalbos mokytojos atžvilgiu pareigūnų veiksmai buvo teisėti, teismas paskelbs kitą pirmadienį.