„Akivaizdu, kad Trišalė taryba, svarstydama mano projektą, jam pritarė. Pamatęs, kad protokole užfiksuota ne tik tai, bet ir priešingas siūlymas Seimui, perklausiau Trišalės tarybos pirmininko, pramonininkų. Protokolas neatspindi teisybės – jame surašyta priešingai, nei nubalsavo taryba", - DELFI piktinosi A. Čaplikas.
Posėdžio stenogramoje užfiksuota, jog V. V. Zimnickas paklausė kolegų: „Kaip supratau, darbdaviai bei profsąjungos neprieštarauja A. Čapliko pasiūlymui. O kaip valstybininkai?" Į tai finansų viceministras Rimantas Šadžius atitarė: „Mes kol kas nematome problemos, kuri buvo iškelta, sprendimo būdo", o vėliau pridūrė, jog „valstybininkai pasitarė ir susilaikome".
Galutinis Trišalės tarybos sprendimas buvo neprieštarauti A. Čapliko pasiūlymui su valstybinėmis šventėmis sutampančias poilsio dienas perkelti į laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu galėtų būti nustatyta kitokia su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarka.
Tačiau čia pat protokole nurodyta: „Siūlyti Seimui apsvarstyti galimybę palikti galiojančią DK normą, paskutinį šio straipsnio sakinį pakeičiant žodžiais: „Kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu su švenčių laikotarpiu sutampančios poilsio dienos gali būti perkeliamos į kalėdinių atostogų laikotarpį." Taigi iš esmės siūloma palikti galioti dabartinę tvarką.
V. V. Zimnickas patikino, kad Trišalės tarybos posėdyje buvo pritarta kalėdinių atostogų idėjai, ir nustebo, kad protokole atsispindėjo ir priešinga pozicija. „Matyt, čia yra mūsų sekretoriaus klaida", - spėjo jis.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nepritarė siūlymui įvesti Kalėdų atostogas, nors joms pritaria profsąjungų atstovai, karštai neprieštarauja ir pramonininkai bei Vyriausybės atstovai.
Jei parlamentas šiam projektui pritartų, pataisa įsigaliotų tik nuo kitų metų sausio. Taip būtų išvengta galimų nepatogumų darbdaviams sudarant darbo planus, o gyventojams planuojant, kaip praleisti poilsio dienas. Tokiu atveju 2007 metų pabaigoje gyventojai turėtų 11 poilsio dienų: nuo gruodžio 22 dienos iki 2008-ųjų sausio 1 dienos.
Įžvelgia Kalėdų atostogų naudą ekonomikai
Savo siūlymą A. Čaplikas motyvavo šalyje susiformavusiomis Kūčių ir Kalėdų šventimo tradicijomis: „Toks "Kalėdinių atostogų" įteisinimas sudarytų sąlygas turiningesniam darbuotojų poilsiui, stiprintų šeimų ryšius, leistų išvengti neproduktyvaus darbo šventiniu laikotarpiu."
Argumentus, esą dėl kalėdinių atostogų gali būti prarastos įplaukos į valstybės biudžetą, sumažėti verslininkų pajamos, o atskiros darbuotojų grupės netekti uždarbio, liberalcentristas iš karto atrėmė tvirtinimu, esą per Kalėdų šventes padidėja prekių bei paslaugų poreikis, kartu į valstybės biudžetą sumokama daugiau mokesčių.
Parlamentarai paskaičiavo, kad, esant dabartiniam šventinių dienų sąrašui, 2007, 2011 ir 2013 metais bus po 4 su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas, 2006, 2008, 2009, 2010, 2012 ir 2014 metais – po 5.
Laikotarpiu tarp antrosios Kalėdų dienos – gruodžio 26-osios ir Naujųjų metų išvakarių 2009, 2011 ir 2014 metais bus po 4 darbo dienas, 2006, 2007, 2008, 2012 ir 2013 metais – po 3, 2010 metais – 5.
Seimas praėjusiais metais prieš pat Kalėdų šventes priėmė Darbo kodekso pataisą, kuria numatyta kompensuoti su poilsio dienomis sutampančias šventes, laisvadienį perkeliant į artimiausią darbo dieną. Todėl gyventojai šiemet kelis kartus nedirbo ne tik savaitgalį, bet ir pirmadienį.
Anksčiau galioję teisės aktai numatė, jog dirbantiesiems priklauso 13 švenčių dienų, tačiau dalis jų –vidutiniškai 4 švenčių dienos per kalendorinius metus – sutampa su poilsio dienomis, o už pastarąsias dirbantieji negaudavo jokių kompensacijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiavimu, viena papildoma poilsio diena valstybė kainuoja maždaug 80 mln. litų.